Motina turėjo tris dukras, kurios sugalvojo visos ištekėti tą pačią dieną. Na, atšoko vestuves, o vakare dukros su savo jaunikiais užsidarė savo kambariuose – patys suprantate, ko. Motina nutarė pasiklausyti prie durų, kaip gi joms ten einasi. Priėjo prie vyriausios dukters durų, o už jų – šauksmai, aimanos, dejonės. Priėjo prie viduriniosios dukters kambario, o ten kad juokiasi, kad žvengia. Galop priėjo prie trečiosios dukters kambario – visiška tyla.
Ryte, kai visi susirinko daryt pachmielo, motina pasikvietė visas dukras ir klausia vyriausiosios:
-Šiąnakt iš tavo kambario girdėjau riksmus. Gal kas nutiko?
-Ne, mama. Juk tu mane mažą mokei, kad jei skauda, reikia šaukti.
Motina supratingai linkteli ir klausia antrosios dukters:
-Tavo kambaryje aš girdėjau juoką. Gal kas nutiko?
-Ne. Juk kai buvau maža, tu man sakei, kad reikia juoktis, jei kutena.- atsako dukra. Tuomet motina klausia jauniausios dukters:
-O pas tave išvis buvo tylu. Gal kas negerai?
-Viskas gerai. Juk pati mane mokei, kad negalima kalbėti pilna burna.