2018-04-05 19:10
Uranija
Klausimas
Darbo sutartyje parašyta: „Darbo savaitės trukmė – vidutiniškai 40 val., dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą pagal patvirtintą grafiką.“ Kai vieną savaitę dirbama 48 val., o kitą – 32 val., ar nėra viršvalandžių ir prastovų?
MERITS atsakymas
Darbo kodeksas nurodo, kad darbo laiko norma yra „laiko trukmė, kurią darbuotojas vidutiniškai per tam tikrą laikotarpį turi dirbti darbdaviui, kad atliktų pareigas pagal darbo sutartį (neskaitant papildomo darbo ir viršvalandžių)“ (DK 112 str. 1 d.). Ji nurodoma darbo sutartyje.
Darbo kodekso 115 str. 1 dalyje pasakyta: „Jeigu nustatyta suminė darbo laiko apskaita, dirbama darbo (pamainų) grafikuose nurodytu laiku.“ Viršvalandžiai ir nedirbtas laikas nustatomi tik pasibaigus suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiui:
„5. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs bendros viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos, už neįvykdytą darbo laiko normą jam sumokama pusė priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.
6. Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam sumokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.“
Klausime nurodyta, kad darbuotojo darbo sutartyje darbo laiko norma apibrėžta taip: darbo savaitės trukmė – vidutiniškai 40 val. Jam taikomas suminės darbo laiko apskaitos režimas. Taigi reikėtų suprasti, kad per apskaitinį laikotarpį jis vidutiniškai per savaitę turėtų dirbti po 40 val. Tokio darbuotojo viršvalandžiai ar nedirbtas laikas apskaičiuojami tik tuomet, kai pasibaigia apskaitinis laikotarpis.
Klausime nenurodyta, koks apskaitinis laikotarpis darbuotojams nustatytas. Jeigu nustatytas trijų mėnesių apskaitinis laikotarpis (DK 113 str. 1 d.), viršvalandžiai ar nedirbtas laikas bus skaičiuojami kas tris mėnesius. Dėl to, kad dirbant pagal grafiką vieną savaitę yra dirbama 48 val., o kitą – 32 val., viršvalandžių ar prastovų nesusidaro, nes vidutiniškai per apskaitinį laikotarpį per savaitę jis dirba 40 valandų.
Tačiau jeigu darbuotojams būtų nustatytas savaitės apskaitinis laikotarpis (pagal DK 112 str. 1 dalį apskaitiniu gali būti laikomas bet koks laikotarpis, bet ne ilgesnis kaip 3 mėn.), tokiu atveju reikėtų laikyti, kad tą savaitę, kai darbuotojas dirbo 48 val., susidaro 8 val. viršvalandžių, kitą – 8 nedirbtos valandos. Taigi viskas priklauso nuo apskaitinio laikotarpio, kurį įmonė nustatys darbuotojams.