Dalia29 rašė: Aš, matai, aplamai japonų mylėtoja. Na patinka man ta tauta, labai įdomus tas jų gyvenimo būdas. Ir Murakami patinka, .
Ir man jie patinka. Tik patinka "samurajiški" ....tokie kokius juos pažystu iš "Siogūno" ir panašios literatūros, o ne iš norvegų girios. Perskaičiau ir iškart pagalvojau..."vistik teisus Džeimsas rašydamas Siogūną buvo...japonijoje ir "samurajai" ir "šita" tikrai buvo realybėje...ir iki šiol išliko...ir rašytoją jau savo turi"
Senovės japonai man patiko tuo savo neprisirišimo prie kūno. Garbės savotišku supratimu, savo pasaulėžiūra, kad kūnas tai yra niekas...jis supus ir viskas...branginti reikia atminimą apie jį ir tik, jis ilgaamžiškesnis ...tai kas tikrai yra vertintina.
"Pasišikai"...verska žarnas lauk be jokių kalbų...kad amžiams šūdžiumi neliktum.
Paskaitai...ir matai, kad japonijoje to jau nėra...dabar ten tik "pievoje šulinys " bedugnis teliko
į kurį "negerietis" gali įkristi...o gali ir ne
Ir išvis. Pradžia knygos man atrodo lyg nuo ko nusirašęs būtų...o visa...Karoče...jeigu psichologija pradeda maišytis su fiziologija ...tai ne knyga o anatomijos vadovėlis, arba piliečio ligos istorija psichuškėj.
Rašo ko negavęs, bet ko ir kaip laaaabai norėtų gauti... Ar čia rašytojas...Čia prašytojas
Rašytojas turi būti visų aistrų atspindys...Pasakyti tai kaip elgiasi, ką mato ir žino visi(ar didesnioji dalis neskaitom nukrypimų), tik nemoka to žodžiais išreikšti. O ne savo fantazijas pokreivias dėstyti
Gal pasisiūlykit kuri...talkon...nors rankomis, jis dar nemiręs