Kokias knygas skaitot?

Белое на чёрном» — автобиографический роман Рубена Давида Гонсалеса Гальего.

Dar neskaičiau, gal kam norėsis perskaityti
Yra čia:
http://www.klex.ru/62s

Аннотация

Живя в Мадриде, Рубен Давид Гонсалес Гальего пишет по русски. И не только и не столько потому, что, внук видного испанского коммуниста, он провел детство в Советском Союзе. По его мнению, только «великий и могучий» может адекватно передать то, что творилось в детских домах для инвалидов СССР. Описанию этого ужаса и посвящен его блистательный литературный дебют — автобиографический роман в рассказах «Белое на черном», ставший сенсацией уже в журнальной публикации.
Издатели завидуют тем, кто прочтет это впервые. Во первых, книга очень веселая: автор как никто умеет находить смешное в страшном. Во вторых, он сумел конвертировать личный опыт в подлинное искусство, если. Конечно, считать искусством то, что помогает жить.

Pradėjau skaityt K.Sabaliauskaitės "Silva Rerum II" ir užkliuvo keistokas girios aprašymas: tamsi, pirmykštė giria, "tarsi išsikeroję pasaulio paslėpsniai"... Nu ką aš žinau, pagalvojau, kažko aš šiuolaikinėj literatūroj matyt nesuprantu, kad man po tokio aprašymo nei grybaut nebesinori eit Pradėjau gilintis, Sigitą Gedą radau:

Kada tu tiek daug kalbėdavai
apie budistinę tuštumą
viršum mūsų galvos, –
būtinai pralėkdavo zylė,
žalioj žalumoj,
lyg norėdama mums abiem kažką pasakyti,
o galbūt ir visam pasauliui.

Savo vienu lėkimu, beprasmišku
skrydžiu
viršum šito
žalio pasaulio,
kur kalbamės, – ten prasmės yra
neišskaitomos, nors šalia.

Ir turiu pasakyti, kad jų žalumas
virpino visus mano paslėpsnius.

Pasirodo visai ne literatūroj (tai yra, ne tik literatūroj) nenusimanau, bet fiziologijoj. Paslėpsniai, pasirodo visai ne ta kūno dalis, apie kurią aš galvoju, jie yra kažkur "žemiau paširdžių, žemėliau šonkaulių duobutės, dar žemėliau skrandžio, bet vidinėje gilumoje, tačiau nesiekia prostatos, kadangi aukštėliau... " ir juose net yra šešto pojūčio nervas. Vat taip vat. Be to paslėpsnius gali turėti net virdulys:

Žemlangė menė, bronziniai prasliuogia
Šešėliai Gdansko laikrodžiu. Boluoja
Sofa odinė. Viršum jos dvi guogės.
Išdrožinėti du velniai šaipokliai
Ir virdulio paslėpsniai spinduliuoja.
Czesław Miłosz (vertė tas pats S.Geda)

O pasak Gyčio Norvilo net ir miestai: "Į miestą, pavyzdžiui, įvažiuojant traukiniu: per priemiesčius, iš užnugario, iš paribio, užribio, yra didesnė tikimybė, kad atsivers slaptos erdvės, miesto paslėpsniai: garažai, pramoniniai rajonai, dažnai primenantys karo ar maro nuniokotus plotus, kolektyviniai sodai, ir šiaip neaiškios paskirties net ne pastatai, o keisti architektūrinių bruožų turintys objektai."
Galų gale atsidariau žodyną ir radau, kad tai yra "kūno vieta prie slėpsnų". Nebeieškojau kur tie slėpsnai slepiasi, įtariu, kad kažkur ten, kur gyvena budzikai su gudzikais.
Va tokia tai paslaptinga vieta, pasirodo... su šešto pojūčio nervu...

Ale nu kaip Tu, Petrut, viskuo domiesi Nenustoju Tavimi žavėtis

ligoninėj poilsiaudama skaičiau Balzako "Kurtizanes" jau buvau pamiršus kaip Balzakas "išsiplečia" nėra jis mano mėgstamiausias

Ar šita RERUM antroji tokia pat istorinė, kaip ir Rerum pirmoji?
Oi bus makulatūros, jeigu spausdins žiūrėdami į pirmo leidimo tiražą ...

Bet jeigu apie paslėpsnius rašo... gal be reikalo aš...gal viskas "aukštyn" kyla...geryn.
Pirmoje Rerum menstruacijų lygyje veiksmas vyko...įsivaizduoju tai daug žemiau, nei paslėpsnis su nervu, esant

Jis ne už rašinius ir yra mėgstamiausias. Pasak jo, tik vyresnė moteris yra šio to verta...todėl MOTERO-procentinis visuomenės palaikymas jam garantuotas

Mano akimis jo žmogiškoji komedija yra realistinė pasaka suaugusiems. Gal net labiau tiktų sakyti suaugusioms dėl savo sentimentalumo perdėto ir žodžio ir įvykio sureikšminimo

Kol kas viskas istoriškai teisingai, nuo "visi vyrai kiaulės", vystosi.
Suvulgarinai tu, Samajana, gerą skaitalą iki savo sugedimo lygio, taip sakant. Būsi ir tu kažką ne taip supratęs. Nors ką gali vyras suprast apie moters slėpiningas gelmes, čia tau ne vieną nervą turėt.

Matai, Petrut, pas jį pažąstiniai jausmai jau ko gero prarado paskutinius nervų likučius. Ką bepaimsi...

Jeigu nuo to prasdeda kaip sakai, tai neistorinė. Istorija tai esamos žinios apie praeitį...Iki kiaulės formato ...vyrai tik dabar dasirito, vadinasi seniau buvo ne kiaulės , o (kaip aš) riteriai Veiksmas nuo riterių istoriškai teisingas būtų...

Nieko nesuvulgarinau Tavo "suvulgarinai" skamba, kaip kažkoksai neigiamas mano veikimas...Lyg aš ten būčiau trintuku kai kurias vietas ištrynęs ir savo ranka tušiuku nesamonių prirašęs. Neee...Nieko ji ten naujo fiziologijoje neatrado, kad negalima būtų pritaikyt žodžio "vulgaru" apibrėžimo.

...ekplotatorės

Buvau pamiršusi

Romantikas tu, Samajana, ir teorijos tavo romantiškos. O čia knyga istorinė ir faktai joje ne iš piršto laužti, XVIII a.pradžioj jau visi riteriai kartu su dinozaurais išmirę buvo.

Jeigu tai nuo žodžio "romanas" ...visi daugiau mažiau yra romantikai. Kaip gyvenimas taip ir knyga. Ar nesi girdėjusi..."tavo gyvenimo knyga" kokiame posmuotame palinkėjime sakant ? Romantiškos teorijos,bet ne mano, o visų.
(Ir su tavimi nesiginčiju ne todėl, kad romantikas, bet nusileidžiu... nes dinozaurų laikais taip priimta buvo su moterimis elgtis)

Skaityk.
mokslas.delfi.lt/science/jurbarke-netiketi-arch...
Iiiiiiistooooorinė. Istoriją perrašyti "raz pliunut"
Ne regresuojam, o progresuojam ( kiaulės jai vyrai matai) Mes ir per pilvus pasipūtę ne dėl nuodėmių, bet nuo dvasinių vertybių pertekliaus, o jūs...
Močiutę, prašau, atkasė. Ir kapan be vyro neguldavot...

Tai ir aš su tavim nesiginčysiu - "kaip priimta". Pas mus Žemaitijoj ir dabar močiutės savo diedus dažnai po mirties užgula. Tik prieš tai dar daug metų leidžia jiems vieniems... atsipūst.

Jeigu kas galėtų būti man pavyzdžiu...tai klem.
Žinok dabar jau tavimi iškart du žavisi.
Klem ,kad domiesi paslėpsniais, o aš , kad man tavo elgesys ne "kaip priimta" patinka

Laikai tokie buvo. O prancūzai visi nuo saulės ir vyno sentimentalūs ir ištęsti. Nors Balzako "Eugenija Grande" gera knyga, nesakyk, pamokanti.
Va kitas reikalas britai. Ten šalčiau ir geria jie alų, tai ir herojai- Holmsas, E.Puaro, Uriah Heepas...
Rusijoje būna laaabai šalta, bet jie ir dideli Prancūzijos gerbėjai buvo, tai prašom, darykis išvadas pats apie rusų literatūrą.
P.S. Dabar gali traktatą "atlaužt" apie mano teorijas

Taip, ir jei kuo galima žavėtis, tai visų pirma šia moterim
Na, ir tavim dar biškį... kol riterį vaizduoji

Nesigaus traktatas. Reikia taikyti, bent be klaidų parašyti
Nelabai prancūzai vienodi...Tuo metu juk ir Hugo ir Diuma ir Stendalis gyveno. Visi skirtingi. Tik Balzakas toksai pasakorius buvo
Nežinau ar skaitęs tą knygą, bet visas kitas kiek skaičiau(nežinau net kelias...slėnio lelija,spindesys kurtizanių... tikrai gorijo mokykloj reikėjo skaityti,gobsekas žinau kas buvo oho) visose tikrai buvo ko pasimokyti. Aš jokiu būdu neneigiu. Jeigu ne perkeltine prasme iš konteksto...tai kokio pamokomo laiško forma pamokslą apie gyvenimo tiesas išrėždavo,nors mintinai išmok. Čia toksai jau jo stilius...
O turiniai jo knygų yra pasakų formos...Nesiginčyk

Melagė...kokia
"Žavesys, tai būdas gauti atsakymą TAIP, neužduodant jokio klausimo"
...o tu vis ginčijiesi ir ginčijiesi

Nifiga, apie tai ir rašau,visi skirtingi, bet išskyrus Diumą, visi labai ištempti. Ir Hugo (jo Monmartro stogų aprašymą kol perskaičiau, tai galvojau, kad nublūsiu, o aš niekad skaitydama nieko nepraleidžiu iš principo), ir Stendalis, ir dar Mopasanas. Biškį patrumpinus, būtų pats tas. Juokauju. Nieko trumpint nereikia.
Nors, kaip sako mano dukra, perskaičius Vaičiulaičio "Valentiną", visos knygos pasidaro įdomios