Kokias knygas skaitot?

ir dar metodines rekomendacijas labai praverstų permesti akimis:
www.aat.lt/index.php?id=175

aha, šitas dažniausiai ir taip paskaitinėju, kai iškyla koks nors klausimas ot turėsiu skaitymo, prieš miegą atėjo didelis noras kažką mokytis

ooooo kaip tau gerai, man kaip tik tas noras kažkur dinges tad kol ji turi, tai ir mokykis

Phillipe Claudel ‘Pilkosios sielos’
"Paslaptys ir žmogžudystė – pagrindiniai šio romano prieskoniai. Užsienio spaudoje rašytojo gebėjimas kurti mistišką, tamsią, paslaptingą ir nerimą keliančią atmosferą lyginamas su žymaus amerikiečių novelisto Edgaro Allano Poe talentu.”

Tokio nuobodaus detektyvo dar nebuvau skaičiusi. Ir sugebėk tu man taip neįdomiai gerą istoriją papasakot. Už tai turbūt ir apdovanotas...

Bet perskaitėte vis tiek iki galo:)? Aš taip skaičiau Žorž Sand (George Sand) "Konsuela":). Prisimenu labai ne daug aš tos knygos turinio, bet prisimenu, kad kažkuriuo tai momentu pagavau save beskaitant apie kažkokią tai smulkmeną jau gerą pusvalandį:). Daug daug puslapių apie tai:). Ir vis tiek perskaičiau ir galiu sakyti, kad man patiko ta knyga:). Nuoširdžiai :).

o aš vis atsimenu kaip skaičiau Paryžiaus katedra, su visais tais architektūriniais aprašymais, dar ir dabar šiurpas nukrato prisiminus kad 20 psl skaitai apie vieną katedros bokštą

Aradija, įsijausti ir perskaityti bokšto aprašymą taip, kaip jį matė pats autorius - va čia menas ir sugebėjimas skaityti
O dabar tau tik plikus faktus paduok, reikia suprasti, kad tuo bokšto aprašymu autorius kuria romano aplinką, atmosferą ir nuotaiką.
Pati irgi nemėgstu ilgų aplinkos, gamtos ir bokštų aprašymų, ypač kai skaitai kokio lengvo turinio knygą, brrr..

Mano jaunėlis atėjo ir sako:
- mama, ar skaitei Getės "Faustą"?
sakau:
- ką aš žinau, gal mokykloje, jei programoje buvo...nepamenu
Sūnus:
-tai apie ką man dabar su tavimi kalbėti?

Tai dabar sėdžiu - skaitau... kad su vaiku diskusijoje galėčiau dalyvauti :)

jomajo koks ten įsijautimas gali buti jeiman buvo kokia 13 m kai skaičiau, bet ir dabar dar šiurpas nukrato prisiminus

Kai kurias knygas reikia skaityti kelis kartus per gyvenimą... skirtingais brandos etapais kitaip vertini turinį... Taip literatūros mokytoje rekomendavo "Mažąjį princą" skaityti mokyklos suole;savo vaikams ir savo anūkams ir visai kitoks bus supratimas :) mes tada sprogom iš nusivylimo, kad ją reikės dar kada nors skaityti- koks briedas ji tada pasirodė :), o kai skaičiau garsiai savo vaikams... man jau buvo kur kas įdomiau...

pritariu - tieiog būtina visas tas vaikystėj, paauglystėj skaitytas knygas, perskaityti dabar - atrandi tiek naujo!!!
Aš va sirgdama tuos du mėnesius turėjau laiko, tai beveik visą seriją A.Diuma knygų perskaičiau - jeetau, kaip įdomu (nors vyras sakė, kad vaikėju jau turbūt, kad "ant vaikiškų" knygų patraukė

Elste, čia jau neblogas lygis, Individas va, vis "Alisą stebuklų šalyje" kremta :))

tai jeigu žiūrint iš suvaikėjimo pusės, tai jo lygis žyymiai aukštenis už mano

Niaaaa, dabar perėjau ant rekomenduotos "Mikė pukuotukas".
Sakyčiau labai įvairiapusiškas ir sunkus kūrinys.
Dviejų pagrindiniu herojų noras išdurti visus sutiktus kelyje, smagiai iš to pasišaipant- nenoromis sukelia įtarimus autoriaus atžvilgių.
Bet kokį atliekama veiksmą įvyniojant į eilėraštį, bei baubiant apie tai per visą mišką- daug pasako apie herojus...
Heroju sugebėjimas padovanoti asilui oro balioną, o už tai apvalgyti jį, traukia ant BK straipsnio sukčiavimas.
O asilas ir liks asilu.
Skaitant šį didingą, bet kritikos atžvilgiu- pataisoma veikalą, peršasi mintis, kad statinaitės medaus likimas bus labai neaiškus ir tragiškas...
Be abejo, taip pat bus nuskriaustas biudžetas, bei nesumokėti mokesčiai.

P.s. O dar sako, kad visos pasakos baigiasi laimingai.

Kaip visada - tavo kritika verta aukščiausio įvertinimo, bravo

Labai graudžiai pasakojo, privalėjau išklausyt iki galo :) Dabar net jaučiuos baisi pletkininkė, viešai pasakodama koks nuobodus flegmatikas jis yra :)
Man gera knyga yra, kuri arba priverčia širdį tankiau plakti, arba - užkalkėjusius smegenų sraigtelius suktis. Čia nebuvo nei vieno, nei kito, net ir tos išgirtos "beprotiškai fantastiškos" literatūrinės kalbos. Iš esmės tai knyga - pusė velnio, aš tik piktinuos ta paskirta premija, kuri be kita ko dar tarsi pateisina smurtą ir suicidą knygos pabaigoje.

O aš labai lėtai, maloniai skaičiau ir pati sau filmą kūriau Į Paryžių noriu, knyga norą padvigubino

aš irgi prieš kokį mėnesį perskaičiau "Paryžiaus katedrą" iš naujo, nes mokyklos laikais tie architektūriniai aprašymai taip užkniso, kad... negalėjau skaityt tos knygos,skaičiau kas kokį dešimtą puslapį, nes vis kokias aprašomas nesąmone reikėdavo praleisti, tada norėjosi veiksmo, o ne tų visokių ten vaizdų

Aš dabar skaitau Rasputiną, žiauriai patinka istorija. Ir svarbiausia, kad autorius remiasi ne kažkada išleistais straipsniais, o būtent jam Rostropovičiaus asmeniškai nupirkta aukcione byla apie Rasputiną.

Gerą mintį davėt - skaitysiu iš naujo Hugo - ir "Vargdienius", ir "Katedrą".
Ir Dikenso pasiilgau - geresnio humoro kaip "Pikviko klubo užrašai" sunku rasti.
O lietuvių klasikus tai kasmet "pasikartoju".