Nebaigta statyba

Iškilo klausimai apie nebaigtą statybą:
Situacija: pirktas pastatas, kuriam taikyta investicija (į sąnaudas). Pastatas rekonstruojamas. Visos išlaidos, susijusios su statybomis buvo kaupiamos 15 sąskaitoje (nebaigta statyba). 2004-04-27 priduoti pastato 2 aukštai ir pradėti eksploatuoti. Vienas aukštas liko nebaigtas ir nepriduotas. Jis bus baigtas metų gale. Dabar turiu perskaičiuoti nekilnij. turto mokestį ir pradėti skaičiuoti nusidėvėjimą. Kadastro pažyma 2004-05-06. Ten parašyta turto vertė. (ji didesnė už ankstesnę vertę 3,5 kartus).
Klausimai:
1. Ar Nekiln. turto mok. skaičiuoti nuo visos Kadastro sumos?
2. Kaip skaičiuoti nusidėvėjimą, kai vienas aukštas nepriduotas?
3. Ar skaičiuojamas nusidėvėjimas nuo senosios pastato pirkimo vertės, jei taikyta investicija?

Ei, liudy, negi niekas nieko nestatote, HELP

Nesulaukiau atsakymo atskiroje temoje, bandau dar kartą:

Įmonė dalyvavo privatizavimo aukcione, sumokėjo registrac.mokestį (PVM atskaičiau tą patį mėnėsį). Aukcione nusipirko pastatą, kurį dabar aktyviai remontuoja (remonto darbai jau virš 50 proc. įsigijimo kainos).
Greitai įvesim į eksploataciją ir naudosim PVM apmokest.veiklai (nuomai PVM mokėtojui ar pan.). Pajamuosiu vertė:įsig.kaina+aukciono regist.mokestis+ remonto savikaina. Ar taip? Ir kaip su remonto PVMu?
Ji atskaitau iškarto kai nuperkamos statyb.medžiagos ar po įvedimo į ekslpoataciją? Ar nereikia dar kokiu priskaičiavimu ? Iš diskusijų taip ir neradau atsakymo del PVM proskaičiavimo šiam atvėjui. Dėkui iš anksto.

Giedra, PVM atskaitai iš karto - pagal sąskaitas. Pas mus ta pati situacija. Dabar norime susigrąžinti nemažą sumelę.

O įvedus į eksploataciją visą kompleksą ar reikės priskaičiuoti PVMą ar ne?

O tu dabar labai atidžiai perskaityk šią visą temą nuo pat pradžių ir būtinai parašyk, ką galvoji - reikės ar ne. Nekantriai lauksiu tavo minčių.

Loretai. OK, diskusija išstudijuota jau vakar. Mano atvėju įvedimo ekspl. metu pardavimo PVM neskaičiuojame. Tačiau tavo ir kitų dalyvių atvėjai subalamutino. Kaip rašė vienas iš kolegų - gal ir žinome,bet abėjojame.
Reziume dėl pardavimo PVM priskaičiavimo:
1. Pastato pasigaminimas. Įvedus į ekspl. - priskaič. pardavimo PVM;
2. Naudojamo pastato rekonstrukcija arba virš 50 proc.vertės remontas - tai esminis pagerinimas ir skaičiuojame pard.PVM;
3. Nenaudoj.pastato remontas iki 50 pr.vertės, ar virš 50 pr.vertės - neskaičiuojame pardavimo PVM (nebent tikslinam atskaitą jeigu bus naudojamas nePVM apmok.veiklai).
Ar teisingai? Galva susisuko...

Žodžiu konsultavausi VMI : tvirtina kad net nenaudoto ir neįvesto į ekspl.
pastato remonto darbai virš 50 proc. įsig.vertės vistiek bus esminis pagerinimas ir pardavimo PVM priskaitomas. Nors bendras PVM rezultatas 0, bet labai nesinori tai daryti del artėjančios mišrios veiklos.
Jaučiu rašysiu paklausimą.
Dėkui Loretai už pagalbą.

Kaip čia keistai darote? Ar aš ne taip suprantu.....

Vykdant nebaigtą statybą - nurašome medžiagas, paslaugas K443; 20XX; 446/ D6XX (na aš irgi taip darau)
Bet kaip suprasti K5200/D15? Ar čia nereikia K6XX/D15?
Automatiškai gale metų neina suma įdėta į nebaigtą statybą per pelno (nuostolio) ataskaitą.....
Kaip Jūs darote?
Ar medžiagas nurašinėjate į 6 klasę,o po to gale metų iškeliate ar iškart dedate į 125 (nebaigtą statybą)?

Gal galima butu pasiklaust, kada (ir kokiu dokumentu remiantis) daromi irasai Kr 6 *****, Db 15 ?

Čia tu rimtai klausi, ar ant bajerio? Sorry, dar neprabudau, neįsikertu.

As rimtai. Statydamas debetuociau ne sanaudas, o tiesiai nebaigta statyba turte.

Buvau susidures su panasia situacija, kai IT remontas, kai virsija 50 % isig. sanaudu, turi buti kapitalizuotas.

Anksciau pas mus buvo tokia praktika, nuo senu laiku, visa remonta per metus deti i 6 klase, o metu gale perziureti, kurio turto remontas virsijo 50 proc. isig. savk. ir perkelti i turta.

Bet vienais metais tai baisiai suerzino, nes tokio koregavimo suma METU GALE pasieke nemaza suma. Vienu zodziu - MENESIU / KETVIRCIU finansines ataskaitos buvo smarkiai iskreipinejamos, nes ta turta jau buvo galima padidint remontu anksciau, nei METU GALE.

Tai dabar pakeitem praktika, ir remonta perziurinejame kas menesi. Galima netgi pakeisti i tokia, kad lygint "planuojamo remonto" visas sanaudas su turto kaina pries pradedant remonta, ir tuo budu nusprest, remonta, kurio planuojama invoisuot suma iki metu galu pasieks 50 proc. turto isig. vertes deti tiesiai i turta nuo pat pirmos saskaitos. Bet tiek to - nedideli nuokrypiai ir taip gaunasi.

Todel ir klausiau, nes su tuo ikelimu i sanaudas ir iskelimu is ju galima analogiska situacija, kad is sanaudu iskrapstoma veliau, nei reikia.

Aišku. Bet šiaip jau metodologiškai lyg ir turėtų būti, kad statybos sąnaudos kaupiamos "Nebaigtos statybos " sąskaitoje, t.y. turte. Bent aš jau taip darau, o tik metų pabaigoje, žiūrime ar tai viršija penkiasdešimt procentų ar ne.
Dėl tarpinių ataskaitų. Manau, kad taip yra mažiau iškraipoma info, negu debetuojant sąnaudas. Nagrinėjant tarpines ataskaitas matosi, kokia pelno dalis galbūt virs turtu, o gal metų gale bus elementarios sąnaudos (kažkodėl, dideliam savininkų džiaugsmui ) Nors, be abejo, tą pačią info gali gauti ir atvirkštiniu būdu. Bet aš kiek susidūriu su vadais, tai sąnaudų sumažėjimas metų gale jiems gali sukelti kokią nemalonią ligą
O reziumuojant. Kaip sako Wolf, reikia vadovautis protingumo kriterijum. Be abejo, kokio sienų pamaliavojimo gal ir neverta skambiai vadinti "nebaigta statyba", o vat jau rimtesnį remontą (pavyzdžiui vyr. buho kabineto remontą) jau gal ir verta kaupti turte.

[quote:39b3befeeb]"Nebaigtos gamybos " [/quote] - tai nebaigtos stabybos ?

Apie statyba kalbant vienareiskmiskai. Statyba suprantu kaip naujos patalpos statyba. Todel ir nesupratau, kodel anksciau buvo rodomos operacijos Db. snaudos, Kr. medziagos, tiekejai, o paskui Kr. sanaudos, db. nebaigta statyba. ?

Tokia opercija galbut yra naudinga tik tuo atveju, kai nori pasiziureti, kiek per metus ar kita laikotarpi isleidai statybai, tai, uzuot nagrinejes nebaigtos statybos saskaitos apyvarta, kuri gali buti iskreipta irasu is nebaigtos statybos perkeliant pastatyta pastata i naudojamu pastatu saskaita, nagrineti ta apyvarta pelno ir nuostolio s-toje, jei turi dvi saskaitas, atskira - nurasytoms medziagoms, tiekejams, atskira - uzpajamuotai statybai. Taciau per daug rizikinga laikyti tai p/n, jau geriau tureti tokias dvi atskiras saskaitas turte: "statybos kastai" ir "perkelta i pastatu saskaita".

Kalbant apie remonta - nustatydami, ar tai kapitalinis ar kitoks remontas mes naudojames statybos istatyme pateiktais apibrezimais, kurie apibrezia rekonstrukcija, kapitalini ir einamaji remonta - pirmieji du tipai kraunami tiesiai i turta nepriklausomai nuo kastu sumos, paskutinysis tipas kraunamas i p/n su kas menesiniu sekimu mokescio tikslais.

pas mus buho kambario remontas niekada nebutu turte....per jo kabineta neina nei laikancioji siena nei pagrindine sija.

- tai nebaigtos stabybos ?

Apie statyba kalbant vienareiskmiskai. Statyba suprantu kaip naujos patalpos statyba. Todel ir nesupratau, kodel anksciau buvo rodomos operacijos Db. snaudos, Kr. medziagos, tiekejai, o paskui Kr. sanaudos, db. nebaigta statyba. ?
[/quote]
"Statyba". Čia jau man kaip eilėraštyje- "Govorim Lenin, podrozumevajem Partija, govorim Partija, podrozumevajem Lenin"
Ir teisingai nesupratai, aš irgi nesuprantu.
O dėl vyr. buho- be reikalo. Padidintos rizikos zonoje pasodinot tokį svarbų žmogų, o va net žemės drebėjimai ant Lietuvos būna...,pats tai turbūt po "laikančiom" konstrukcijom įsitaisęs...

Na niekaip neišsprendžiu tokios problemėlės (kitaip tariant išsprendžiu, tik nežinau ar teisingai)
Situacija:
1. 2001 metais atliktas nuomojamo pastato remontas - 200000 Lt (įsigijimo vertė - 50000 lt)
2. Na kažkokiais būdais dalis sumos - 120000 Lt buvo padėta į nebaigtą statybą (aišku lengvata -investicija pasinaudota, nors taip nebuvo galima daryti (ne mūsų turtas)) ir kita suma 80000 įkeltos į sąnaudas.
3. gavau atsakymą iš VMI, kad apskaičiuojant 2001 metų apmokestinamą pelną iš bendrų pajamų galėjo atimti tais metais atlikto remonto darbų sąnaudas, ne didesnes kaip 50 proc. to turto įsigijimo vertės

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=7532...

Vadinasi finansinėje apskaitoje galėjo traukti visą remonto sumą 200000 Lt į sąnaudas, o skaičiuojant apmokestinamą pelną tik 25000 (nuo 50000 - 50 proc.) leidžiami atskaitymai, o 175000 kaip neleidžiamus?

O dabar turėčiau retrospektyviniu būdu koreguoti 2001 metus (naikindamas taip ir likusiią sumą iki šiol nebaigtoje statyboje (120000 Lt) ir mažindamas nepaskirstytą pelną)?

Prašau Jūsų nuomonės....

O papildomos pelno mokesčio sąnaudos už 2001 m. ar neatsiranda, jei įmonė buvo pelninga?

Tai kai koreguosiu PM deklaraciją 2001 metų, tada ir retrospektyviniu būdu iškelsiu per nepaskirstytą pelną ir Pelno mokestį, ne vien kaip minėjau nebaigtą statybą....

Bet kaip su pelno mokesčio deklaracija ir finansinės atskaitomybes koregavimą? Ar gerai daryčiau?

Daryčiau taip pat

Prašau pagalbos. Apskaitoje aptikau klaidą. 2001 metais buvo nupirktas pastatas (be PVM), visus 2001 metus remontuotas; remonto darbai plius stat.medžiagos viršyja 50 proc. įsig.vertės (remonto darbų ir medžiagų pirkimo PVM trauktas į atskaitą).
Įvesta į eksploataciją 2002.sausio mėn. Klaida tame, kad nors ir nėra rekonstrukcijos, remontas daugiau negu 50 proc. jau numato PVM priskaitymą (kaip supratau esminis pagerinimas). Problema dar tame,kad pastatas iki dabar buvo tai naudojamas,tai nenaudojamas (praejo per pelno mok.deklaracija - nusidevejimas tai mažino apmok.pelną,tai ne).
Klausimai:
1) Reikės tikslinti 2002.01 PVM deklaracija - priskaičiuojamas pard.(ir pirk.)PVM nuo remonto ar nuo visos pajamuojamos savikainos? Aš skaičiuoju nuo visos savikainos, ar pritariat?
2) Kaip atstatyti PVM tų mėnesių, kada pastatas nenaudojamas? Aš tikslinčiau tų mėnesių PVM deklaracijas ir priskaičiuočiau mokėtina PVM (menesio nusidevejimas *18 proc.). Anksčiau PVM deklaracijoje buvo tam skirta eilutė apie ilg.turtą.
3) Ko tikėtis iš instancijų (po tokio šūsnio patiklinančiu deklaracijų)?
4) Gal dar ką praleidau?
Ačiū.