wirgina rašė:
Dar palaikys apsimetėliais ...
Gali būti, kad tai Alshaimeris.
Mano mamos sesuo, paskutinius savo gyvenimo metus visiškai nieko nepažindavo. Kartais net savo sūnaus.
O mane visada prajuokindavo, kai nuveždavau savo mamą pas ją ir ji kiekvieną kartą klausdavo, pirmiausia - kas mano mama jai. Sužinojusi, kad jos seserys, paklausdavo, kas aš :)
Mano mama sakydavo - taigi mano dukra.
Tuomet ji, labai nustebusi, - vaje, kokia didelė užaugo :))
O, kai jai pasakydavom, kad mano vaikai jau pilnamečiai, tai ji taip nuoširdžiai džiaugdavosi.
Mane, kažkodėl, tai labai pralinksmindavo...
Manau, daktarai puikiai žino šiuos senatvinius atminties ir proto užtemimus, kad tikrai jus supras...
Ir priežiūra tokiems žmogiukams reikalinga ištisą parą.
Nes, mamulės sesuo, būdavo, susvaigsta, kad jai reikia aplankyti gimines.
Kai jos paklausdavo, kur ji ketina eiti, ji negalėdavo atsakyti.
taigi išeitų, vargšiukė, ir blūdinėtų...