1
2013-02-06 22:25
Dalia29
Niu va kaip. Gitos dar kita patirtis. Reiškias yra to gėrio ir jo daugės, tikiuosi.
Aš palmai pastebiu, kad žmogui labiausiai skauda, kai jis susiduria su tuo, kas jam artima. Įstrigo Tiningos žinutė, kur ji negali atsigauti dėl nuskriaustos tokio pačio amžiaus mergaitės, kaip jos lelius. Man visada buvo identiškai. Kai nelaimė ištikdavo tokio amžiaus, kaip mano vaikas, aš nerasdavau ramybės savaitėmis (buvo čia kelios tragiškos istorijos, atsimenu jas visas iki šiandien). Pastebėjau, kad mamkos yra kelių kategorijų. Vienos, kai gimsta vaikas, nieko išskyrus savo vaiką nemato, na neegzistuoja paprasčiausiai kiti. Kitos atvirkščiai- ypatingai skausmingai ima reaguoti į visus nelaimėlius
Taip man dabar su senais žmonėmis, tėtį palaidojau, labai garbaus amžiaus mamą, ačiū Dievui, dar turiu. Berods užvakar žiūrėjau kažkokią eilinę liūdną laidą, bet atsigauti negalėjau ilgai. Močiutė, sunkiai jau ką besupranta, užaugino berods tris vaikus, o vietos nei pas vieną nėra... Nes turi kažkokios sušiktos žemės (sorry), tai matai , kol neužrašys kažkuriam, tol neims. O ta jau nelabai orientuojasi, kažkaip nei vieno, matyt, nuskriaust nenori. Vat ir rezultatas- talpins į valdiškus kokius namus. Siaubas, man tai nesuvokiama.