Atostoginių skaičiavimas

Yra dar ir protingumo bei sąžiningumo principas... Juk tas žmogus dirba maždaug perpus mažiau, nei normalus darbo laikas.
Dar yra variantas - vietoje koef. 0,7, kuris taikomas įprastą darbo laiką, 5 d.d. savaitę dirbantiesiems, suskaičiuoti koeficientą būtent tam darbuotojui pagal tą patį principą:
1.1.1. esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7 (252 darbo dienos : (365 kalendorinės dienos – 15 švenčių dienų));
Tik tam darbuotojui jau bus ne 252 darbo dienos, o perpus mažiau.

Skaičiuojant darbo trukmės santykį, man atrodo, susiskaičiuoja tiksliau ir paprasčiau.

Va, Bartkevičiaus pasiūlytas variantas (čia tas variantas, kuomet perskaičiuojame metinį darbo dienų koeficientą):

1. Kai atleidžiamam darbuotojui laikotarpiu, už kurį priklauso kompensacija, buvo nustatyta vienoda ne viso darbo laiko trukmė

– Darbuotojas nuolat dirbo po 3 dienas per savaitę ir po 8 val. per dieną;
– nustatyta, kad darbuotojas nepanaudojo atostogų už 13,5 mėn.;
– darbuotojui už darbo metus priklauso 35 kal. dienų trukmės kasmetinės atostogos (pagal DK 166 str. 2 d. 2 p.);
– už vieną mėn. priklauso: 35 k. d. : 12 mėn. = 2,92 kal. dienos atostogų, o už 13,5 mėn. – 39,42 kal. dienos nepanaudotų atostogų;
– apskaičiuota, kad laikotarpio, už kurį priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbo dienų (pagal darbuotojo darbo grafiką, o ne faktiškai dirbtų dienų) skaičiaus ir kalendorinių dienų (minusavus švenčių ne darbo dienas, nurodytas DK 162 str.) skaičiaus santykio koeficientas – 0,43;
– tokiu atveju, nepanaudotų kasmetinių atostogų darbo dienų, už kurias privalu apskaičiuoti piniginę kompensaciją, skaičius lygus: 39,42 kal. d. nep. at. × 0,43 = 16,95 darbo dienos nepanaudotų atostogų;
– apskaičiuojame darbo dienos vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojas per paskutiniuosius 3 mėnesius, einančius prieš atleidimo iš darbo mėnesį, dirbo 21 darbo dieną. Pagal ne viso darbo laiko grafiką, privalėjo dirbti 36 darbo dienas, o dalį laiko sirgo. Už dirbtas dienas priskaičiuota 1545 Lt darbo užmokesčio.
Vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis lygus: 1545 Lt : 21 d. d. = 73,5 Lt/1 d. d.;
– kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas lygi: 16,95 d. d. nep. atost. × 73,57 Lt = 1247,01 Lt.

Jeigu tokios tvarkos nėra aprašyta apskaitos politikoje, kituose įmonės teisės aktuose ar bent jau įsakymu, mūsų auditas kategoriškai prieš koeficiento 0,7 perskaičiavimą atitinkamiems darbuotojams... Jie tik už tai, kad vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis proporcingai perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme
Gal šiais metais atvyks pakeitę nuomonę...

Bet tai nuomonė prieš nuomonę... Bartkevičius, regis, pakankamai patyręs specialistas...

Man tinkamesnis variantas skaičiuoti darbuotojo laiko santykį su "normalia" darbo laiko trukme

Ir man taip pat - ir parašiau savo nuomonę.
Bet va peržiūrėjau didžiausią Bartkevičiaus 2012 m. straipsnį su daug įvairių pavyzdžių - jis perskaičiuoja 0,7

Mano atveju reikia pagrįsti koeficiento atsiradimą įstatymais nes darbuotojas nesutinka su tokiu skaičiavimu....:(

Na nėra atskiro įstatymo būtent jūsų atvejui... O tam darbuotojui nėra pakankamas argumentas, kad įprastai darbuotojas dirba vidutiniškai 21 d.d. per mėnesį, o jisai - kur kas mažiau darbo dienų? Juk ir atostoginiai mokami už darbo dienas pagal jo grafiką. Atostogų kompensacijai turime pasinaudoti tam tikrais skaičiavimais, kad atostogų kalendorines dienas paverstume į darbo dienas. Jo neįtikina mano įdėta formulė? Ji patvirtinta teisės aktu.

Kodėl nori gauti kompensaciją už dvigubai daugiau dienų, nei kad jų priklausytų? Jei teisingai suskaičiuosite, jis nieko nepeš ir neišsireikalaus.

Tai taip, galimas 0,7 koef. perskaičiavimas, tik pagal mūsų auditorius, tai turi būti įteisinta, aprašyta įmonės teisės aktuose, kurie būtų pagrindu, kodėl nesivadovaujama atitinkamu LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu.

Kaip suprantu tai yra įstatymo spraga ir jeigu nėra įmonės tesės aktuose tokio dalyko, reikia skaičiuoti taip lyg būtų dirbęs visą pilną mėn.

Ne, tai ne spraga ir jokiu būdu nereikia skaičiuoti taip lyg būtų dirbęs visą pilną mėn. Skaičiuoti reikia atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme arba perskaičiuojant metinį darbo dienų koeficientą...
Pirmas variantas, man atrodo, priimtinesnis daugumai...

Dėl skaičiavimo teisingumo dar ir su VDI galite pasikonsultuoti...

Tikrai tai nėra spraga. Ir tikrai nereikia skaičiuoti NE pagal darbuotojo grafiką.

Dar iš AAM straipsnio apie koeficientus (minimi ankstesni metai, bet tas pats galioja ir šiems, tik įsakymas kitas):

Šio ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-693 (Žin., 2013, Nr. 131-6695) patvirtinti 2014 m. metiniai darbo dienų koeficientai:

1. esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7 (252 d. d. : (365 kal. d. – 15 švenčių d.));
2. esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9 (303 d. d. : (365 kal. d. – 15 švenčių d.)).

Šie dydžiai taikomi tuomet, kai darbuotojas dirba visą darbo laiką, t. y. 40 val. per savaitę, arba teisės aktais nustatytą sutrumpintą darbo laiką pagal DK 145 straipsnį ir Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1195 (su vėlesniais pakeitimais). Paklausime nurodytu atveju tiek medicinos darbuotojams, kurių savaitės darbo laikas yra trumpesnis – 38 val., tiek darbuotojams, dirbantiems 40 val. per savaitę, turi būti taikomas vienodo dydžio metinis darbo dienų koeficientas.

Tačiau tais atvejais, kai darbuotojai pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinės ar darbo sutarties sąlygas dirba ar dalį laiko dirbo pagal ne viso darbo laiko grafiką (ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę), metinį darbo dienų koeficientą kiekvienu atveju nustato darbdavys, taikydamas anksčiau nurodytą taisyklę.

Kaip manote, pagal tokį pvz. ar jums nereikia perskaičiuoti atostoginių:
Kaip taikomas NPD ir išskaičiuojamas pajamų mokestis, kai įmonė 2008 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio II dalį (700 Lt) gyventojui išmoka 2009 m. sausio 7 d., 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio I dalį (600 Lt) – 2009 m. sausio 26 d., II dalį (800 Lt) – 2009 m. vasario 6 d. ?
Atnaujinimo data: 2009-12-18
Registracijos numeris KD-6595 Data 2009.12.18
NPD gruodžio mėn. darbo užmokesčio II daliai, išmokamai 2009 m. sausio 7 d., netaikomas ir pajamų mokestis išskaičiuojamas nuo visos 700 Lt sumos (700* 15/100 = 105 Lt). Kadangi sausio mėn. darbo užmokesčio II dalis išmokama per kito mėnesio 10 darbo dienų, tai pajamų mokestis nuo sausio mėnesio visos darbo užmokesčio sumos (1400 Lt) išskaičiuojamas ir NPD, tenkantis sausiui, pritaikomas 2009 m. vasario 6 d., išmokant sausio mėnesio darbo užmokesčio II dalį. I darbo užmokesčio už sausio mėn. dalis neapmokestinama.

Tačiau, nustatant taikytino sausio mėn. NPD sumą, reikia įvertinti ir tai, kad sausio mėn. buvo gauta gruodžio mėn. darbo užmokesčio II dalis (700 Lt). Vadinasi, sausio mėnesio pajamos (kriterijus, lemiantis taikytino sausio NPD sumą), yra visa už sausio mėnesį apskaičiuota darbo užmokesčio suma, prie kurios pridedama ir 2009 m. sausio 7 d. išmokėta už 2008 m. gruodžio mėn. II dalies apskaičiuota suma:

600 + 800 + 700 = 2 100 Lt

Vadinasi, sausio mėn. taikytinas NPD yra:

1) 2 100 Lt – 800 = 1 300 Lt

2) 1 300* 0,2 = 260 Lt

3) 470 – 260 = 210.

Apmokestinamosios pajamos perskaičiuojamos, sumažinant jas taikytinu NPD:

2100 – 210 = 1 890 Lt.

Apskaičiuojamas mokėtinas pajamų mokestis nuo visų sausio mėn. pajamų:

1 890 Lt* 15/100 = 283,50 Lt.

Dalis pajamų mokesčio (nuo gruodžio mėn. darbo užmokesčio II dalies, išmokėtos 2009 m. sausio 7 d.), buvo sumokėta (105 Lt) iki 2009 m. sausio 15 d., todėl nuo 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio sumos iki 2009 m. vasario 15 d. turi būti sumokėta 178,50 Lt (283,50-105) Lt.

Pastab. Kriterijus, lemiantis, kokia yra gyventojui taikytina metinio NPD suma, yra jo metinės pajamos, išvardytos GPMĮ 20 str. 7 dalyje, įskaitant ir su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas. Mokestį išskaičiuojantis asmuo, deklaruodamas tokias pajamas, metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje turi nurodyti ir darbuotojui 2009 m. sausio mėnesį išmokėtą gruodžio mėnesio darbo užmokestį ar jo dalį, nes tai yra darbuotojo 2009 m. mokestinio laikotarpio pajamos. Jeigu, apskaičiuojant 2009 m. sausio mėn. pajamas ir taikytiną sausio NPD, į šią sumą nebūtų atsižvelgta, tai darbuotojui, metams pasibaigus, atsirastų prievolė deklaruoti pajamas ir sumokėti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje apskaičiuotą mokestį (dėl pritaikyto sausio mėn. per didelio NPD).


Teisės aktai
LRS GPMĮ 20 str.

Klausimas ten buvo ne apie NPD taikymą, o VDU perskaičiavimą.

Ups...

Su VDI bent jau telefonu, jeigu tik apie skaičiavimus pradedi klaust, atsakymas vienas " mes neskaičiuojame. Konsultacija baigta.

O tai kas skaičiuoja? Vis dėl to rekomenduočiau jums vadovautis pakankamai žinomo specialisto pateiktais pavyzdžiais...

Pakartosiu citatą iš Aktualijų:

Dar iš AAM straipsnio apie koeficientus (minimi ankstesni metai, bet tas pats galioja ir šiems, tik įsakymas kitas):

Šio ministro 2013 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A1-693 (Žin., 2013, Nr. 131-6695) patvirtinti 2014 m. metiniai darbo dienų koeficientai:

1. esant penkių darbo dienų savaitei – 0,7 (252 d. d. : (365 kal. d. – 15 švenčių d.));
2. esant šešių darbo dienų savaitei – 0,9 (303 d. d. : (365 kal. d. – 15 švenčių d.)).

Šie dydžiai taikomi tuomet, kai darbuotojas dirba visą darbo laiką, t. y. 40 val. per savaitę, arba teisės aktais nustatytą sutrumpintą darbo laiką pagal DK 145 straipsnį ir Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą Nr. 1195 (su vėlesniais pakeitimais). Paklausime nurodytu atveju tiek medicinos darbuotojams, kurių savaitės darbo laikas yra trumpesnis – 38 val., tiek darbuotojams, dirbantiems 40 val. per savaitę, turi būti taikomas vienodo dydžio metinis darbo dienų koeficientas.

Tačiau tais atvejais, kai darbuotojai pagal įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinės ar darbo sutarties sąlygas dirba ar dalį laiko dirbo pagal ne viso darbo laiko grafiką (ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę), metinį darbo dienų koeficientą kiekvienu atveju nustato darbdavys, taikydamas anksčiau nurodytą taisyklę.

Bet skliauteliuose išskiria kad darbo dieną ar ne visą darbo savaitę, o pas mus ir pilna darbo diena ir savaitė pilna, tik kita savaitė poilsis. Gaunasi ne pilnas mėnesis bet apie tai neužsimena.