Nuolaidos(diskontai)

Ne Vesta jei koreguoti tai tik taip - K 2510 D4701

[quote:483b9b46d4]Drisciau suabejoti, kad sandoris del ankstesnio apmokejimo gali buti traktuojamas kaip nuolaida prekiu isigijimo kainai, nes tu 3% prigimtis yra visiskai nesusijusi su perkamomis prekemis, perkamu prekiu kiekiu, prekybines akcijos taikymu ar pan., o isimtinai yra susijusi su skolos apmokejimu per ankstesni termina, nei iprastinis. [/quote]
Taip Apologėtai tikrai - galima išskirti 2 opercijas - įsigijimo ir atsiskaitymo/apmokėjimo ir niekai jų nesusieti kaip tai daro VMI.

Ka gi mes visdėlto turime PVMĮ , Nieko_sau paminėta 15 str. 8 p.
"arba pardavėjas suteikia nuolaidų (įvykdžius tam tikras papildomas sąlygas ar dėl kitų priežasčių), prekės arba paslaugos apmokestinamoji vertė atitinkamai mažinama".
Taigi manau išreiškiama nuomonė, kad nuolaida visdėlto daro įtaką Pridėtinei vertei.

VMI labai trumpai pakomentavo šį punktą - "Atkreipiame dėmesį į tai, kad diskonto atveju prekių (paslaugų) apmokestinamoji vertė tikslinama ta pačia tvarka kaip ir kitais atvejais."
Visiškai neatsižvelgiama į Apyvartos ar bendras nuolaidas - kaip ir čio atveju kai yra atsiskaitymo sąlygos , ar pirkimas pvz. už 100 000.

Apologetai kodel manai kad 3 % - taip pajamos, o ne sąnaudų mažinimas ?

Wolf, skaityk atidžiau

Ko gero sutinku, su abiem punktais- ir kad tai išvestinė finansinė priemonė, ir kad VMI TO NEIŠAIŠKINSI.

Lauksim Nr.26- tada gal išaiškinsim

Na ta gal aš kažko nesuprtantu

"Kr finansines veiklos pajamos 30E "

O kokios sanaudos buvo patirtos, kad jas butu galima mazinti ?

Tokio diskonto esme matau taip: pardavejas nori kuo greiciau atgauti is pirkejo bapkes, kad nebutu isaldytos apyvartines lesos, nes jas prasukant, perkant - parduodant - atsiskaitant ir gaunamas pelnas. Tai jis nusprende pasidalinti su pirkeju savo busimu pelnu, kad tik pirkejas jam greiciau sumoketu bapkes.

Todel nesuprantu, nei kodel cia sanaudos, nei kodel reikia koreguoti apmokestinamaja verte, jei tai yra visiskai kitas sandoris (premija uz greitesni pinigu sumokejima), o ne prekiu isigijimo vertes koregavimas.

Nu, taja, prasme, suprantu, kad VMI taip parase ir kad cia negincytinas argumentas . Be nematau logikos behind VMI paaiskinimo.

Wolf rašo:
3 % - taip pajamos, o ne sąnaudų mažinimas ?

Geras klausimėlis.
Peršasi išvada, kad tam kad sumažinti sąnaudas reikia jas pirma patirti. Tada galima būtų sakyti kad atstatome ekonominės naudos sumažėjimą.
Su pajamom kitaip - ekonominė naudos padidėjimas.

Palauk, supainiojot mane visai. Nekoreguojam vertę, vadinasi, PVM neperskaičiuojam???
O prieš žinutėje rašei, kad tiems 3 procentams PVM nereikia priskaičiuoti, t.y. siūlai tuos 3 procentus įvertinti gavus prekes???? Ar kaip???

Taip gal nepakankamai tiksliai išsireiškiau - sąnaudų mažinimas gali būti jei pvz. Įsigytos paslaugos. Jei įsigitos prekės - tai Gali būti Trumplaikituro vertės mažinimas.

Aš matau 2 variantus:
1) Nuolaidas ir diskontu tiesioginis ir netiesioginius siejų su įsigijimo operacija tada taikau - 10, 5 p,
2) Nuolaidas - atskiriu pagal jų tiesioginį poveikį perkamam objektui. Jei Credit Note nurodyta - kad mažinama prekių pardavimo kaina - K 20, jei priktos paslaugos- K 61, Jei nurodyta kad nuolaida del įvykdytų atsiskaimo sąlygų, pasiektų apyvartų ir panašiai - taip tada sutinku K 5.

Apologetai,

O 3 proc. pajamas kokiai veiklai priskirtum - tipinei ar netipinei?

atsargumo principas , nors nesutikčiau su tokiu vertinimu iki galo
PVZ.
2004.12.25 - Diskontas 15 dienu.
Tikiuosi pasinaudoti.
"D isvestines finansines priemones verte (turte) 30E
Kr finansines veiklos pajamos 30E "
Ekonominės naudos negaunų šio momentų - Atsiskaitau tik 2005.01.31 - Tagi pagrąžinu savo 2004 metų rezultatus.

Taigi aš prieš toki atvazdavimą.

Jotjot - tipinės ar netipinės - prikauso tiesiogiai nuo įmonės vykdomos veiklos. Man pvz. tai tikrai netipinės.

O prekybinese imonese buna tipines finansines pajamos ir netipines finansines pajamos ? As kadangi nedirbu tokioje imoneje, tai nezinau, bet man atrodo, kad prekybinese imonese finansines pajamos turetu buti netipines savaime.

O del laiko, kuriuo apskaitai tuos 3 procentus galima padiskutuoti. Jei traktuoji 3% kaip finansine priemone, tai ji turi buti apskaitoma rinkos verte, jei tokia yra zinoma, o jei nezinoma - tai gali pats suprasti, kad rinkos verte yra bapkiu, kurias gausi laiku atsiskaites, nominali verte.

Jei 2004 12 25 esant diskontui 15 dienu ivertini, kad pajegus atsiskaityti, taipogi, nori atsiskaityti anksciau, tai pajamas patiri is karto, nes rinkos verte is karto po priemones isigijimo, kuria isigijai nemokamai, tampa 3% nuo sandorio sumos.

Analogija su akcijomis - isigijai akcijas, kita diena ju rinkos verte padidejo, tai nepaisant to, kad parduosi kazkada ateityje jau kita diena pripazintum pajamas is akciju vertes pasikeitimo.

O Wolf'o duotuoju pavyzdziu buhalterio elgesi galima sumodeliuoti taip: jei manei, kad sugebesi atsiskaityti per 15 dienu ir to norejai, bet praktiskai atsiskaitei 2005 01 31, tai siulau jau 2005 01 11, kai supratai, kad negausi premijos, pataisyti 2004 metu rezultatus, reversuojant tas pajamas, o ateityje buti atsargesniam su vertinimais, kad sugebesi pasinaudoti diskontu.

Atsiskaicius tos finansines pajamos tik realizuojasi, t.y. virsta pinigais, bet ekonomine nauda is tokio sandorio gauni ji sudares, zinoma, atsizvelgiant i tai, ar esi pajegus ir ar nori juo pasinaudoti.

Kolegos pasižiūrėkime, kaip traktuoja panašius dalykus :

10

9. Skirtumas tarp tikrosios mokėjimo vertės ir nominaliosios jo vertės yra laikomas palūkanų pajamomis. Gal ir VMI įrodytume, kad tai ne PVM objektas.

Na, lieku prie savo nuomonės, manęs neįtikinote. Pirkimų diskontai-mažina sąnaudas, pardavimų diskontai mažina pajamas. Ir koreguosiu PVM-tiek vienu, tiek kitų atveju. Pirkimo iš ES atveju-koreguočiau priskaičiuotą ir tuo pačiu atskaitomą PVM (apskaitoje vistiek reikia viską fiksuoti, todėl manau duomenys turi visur sutapti).
Senoje tvarkoje tikrai buvo aiškiai parašyta:
Iš parduotų prekių savikainos turi būi atimtos visos

prekybos nuolaidos (diskontai), kuriomis imone pasinaudojo

pirkdama materialines vertybes. Jeigu numatoma pasinaudoti

šiomis nuolaidomis ateityje, apskaičiuota ju suma taip pat turi

būti atimta iš atitinkamo sąnaudu straipsnio.

Dabar gaila nėra pakomentuota visai.
O ką darytumėte pardavimo diskonto atveju?

Taip, nieko_sau, viskas teisingai. Jeigu mes pripažįstam, kad tai prekybos nuolaida, tada viskas OK. Aš sutinku visu 100 procentų.
Bet Apologetas siūlo atskirti (lyg taip supratau ) sandorius. T.y. vienas pirkimo-pardavimo, o kitas- išvestinės finansinės priemonės (lyg ir panašu).
Apologetas labai drąsiai siūlo jų apskaitos metodą (čia ne priekaištas), aš asmeniškai, tikrai pass, nes apie išvestinių finansinių priemonių naudojimą prekyboje neturiu jokio žalio supratimo. Bent jau iki 2005 metų, kai bus patvirtintas 26 apie išvestinių finansinių priemonių apskaitos metodiką nekalbama, tarp kitko).
Todėl aš asmeniškai šiuo atveju apskaityčiau kaip nuolaidą, su visom pasekmėm PVM-ui ir t.t.

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO Į S A K Y M A S
DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO 2003 m. sausio 31 d. Nr. 1K-021
1. išvestinių finansinių priemonių apskaitos metodika (toliau – Metodika) nustato išvestinių finansinių priemonių pripažinimo, įvertinimo ir parodymo ūkio subjektų finansinėje atskaitomybėje ir apskaitoje principus.

3. Metodika netaikoma:
3.2. pirkimo-pardavimo sutartims, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į įmonės įprastinės veiklos poreikius (planuojamus pirkimo, pardavimo arba naudojimo poreikius), atitinka šiuos poreikius ir buvo sudarytos būtent šiam tikslui, taip pat kurios bus įvykdytos pristatant prekes. Tos pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias prekės nėra pristatomos, o susitariama tik dėl atsiskaitymo mokant prekių kainų skirtumą, nėra laikomos sudarytos atsižvelgiant į įmonės įprastinės veiklos poreikius (planuojamus pirkimo, pardavimo arba naudojimo poreikius);

pagal dabar galiojančias teisės normas deja turbut negalime laikyti, diskonto išvestine fin.priemone. Apologetai, ką galvoji, kaip bus -uose?

Sveiki, gal kas dirba su tinkliniu marketingu. Kazkuo panašiu į Avona, ir gali pasakyti kaip reikėtų apskaitoje įforminti visas nuolaidas išmokamas konsultantams už prekyba mūsų produkcija. Nes as jau nieko neberandu. Nuolaidos kai kuriems konsultantams yra didelės, o jie nenorės aišku mokėti GPM. Prašau labai padėkite, jei nors ka žinote!

Tai kaip vis tik dėl to PVM koreagavimo naudojantis pirk. ir pard. diskontais? Ar jie yra leidžiami atskaitymai, bei apmokestinamos pajamos bendra tvarka???

Gal galit padėti:
Kaip paskaičiuoti parduotų prekių savikainą, kai suteikiamos nuolaidos po prekių pardavimo momento.
...................Įsigijimo savik.................Pardavimai
Likutis.............. 60000..........................65000
Gauta pirkimų ...100000........................120000
Pirkimų nuolaida po
prekių pardavimo
momento............3500
Pardavimo pajamos..............................170000
pardavimų savikaina

Nežinau ar suprasit, čia manęs prašė paklausti buhalterė, kuri interneto neturi.

Ne visai supratau sąlygas. Pardavimai - tai prekės sandėlyje pardavimo kainomis? Ir skaičiuojama vidutinių kainų būdu? Jei taip, tai realizacijoje (gautinose sumose) į nuolaidą jau atsižvelgta, belieka koreguoti prekių sandėlyje sumą pardavimo kainomis minėta nuolaidos suma, toliau skaičiavimas standartinis.

Dėkui, sakė suprato.

Man pačiai buvo įdomu prisiminti. Čia užduotis iš aukštesniosios ar kolegijos. Bet atrodo veiksmų eiga turėtų būti kitokia.
Pirma reikėtų paskaičiuoti pardavimo antkainį, po to iš pajamų atėmę antkainio sumą gausime pardavimo savikainą. O jau po to nuolaidos suma koreguojame savikainą, nes nuolaida gauta jau po pardavimų, prekių likučio sandėlyje koreguoti nereikia. Taip atrodo mokė:)