Darbo grafikas
C
2013-06-20 22:39
Cashmere
Sveiki 
Jei žmogus vieną savaitę dirba 5 d.d., kitą savaitę 6 d.d. (dvi pardavėjos keičiasi, dirba kas antrą šeštadienį), sumoj gaunasi 40 val. per savaitę, nes tą savaitę kai dirba šeštadienį, trumpinu dieną iki 7 val. o šeštadienį dirba 5 val.. tai žmogus skaitosi dirba 5 ar 6 d.d. savaitę, kaip man imti bendrą valandų skaičių per mėnesį? nes pvz birželį gavosi dirbti 157 val, nes išpuolė 3 šeštadieniai, tai ar gerai, nes 5 d.d. savaitei priklausė 152 val., o 6 d.d. savaitei 157
Jei žmogus vieną savaitę dirba 5 d.d., kitą savaitę 6 d.d. (dvi pardavėjos keičiasi, dirba kas antrą šeštadienį), sumoj gaunasi 40 val. per savaitę, nes tą savaitę kai dirba šeštadienį, trumpinu dieną iki 7 val. o šeštadienį dirba 5 val.. tai žmogus skaitosi dirba 5 ar 6 d.d. savaitę, kaip man imti bendrą valandų skaičių per mėnesį? nes pvz birželį gavosi dirbti 157 val, nes išpuolė 3 šeštadieniai, tai ar gerai, nes 5 d.d. savaitei priklausė 152 val., o 6 d.d. savaitei 157
B
2013-06-20 22:45
besimokanti
Ar būtina į darbo grafiką traukti ir darbuotojus dirbančius pilną darbo laiką? Svarbiausia tuos, kurie dirba ne visą darbo dieną? Ar vis dėl to reikėtų visiems darbuotojams sustatyti grafiką?
A
2013-06-20 23:08
astulis22
besimokanti rašė:
Ar būtina į darbo grafiką traukti ir darbuotojus dirbančius pilną darbo laiką? Svarbiausia tuos, kurie dirba ne visą darbo dieną? Ar vis dėl to reikėtų visiems darbuotojams sustatyti grafiką?
Būtinai visiems.
besimokanti rašė:
Ar būtina į darbo grafiką traukti ir darbuotojus dirbančius pilną darbo laiką? Svarbiausia tuos, kurie dirba ne visą darbo dieną? Ar vis dėl to reikėtų visiems darbuotojams sustatyti grafiką?
Būtinai visiems.
A
2013-06-20 23:10
astulis22
Cashmere rašė:
Sveiki
Jei žmogus vieną savaitę dirba 5 d.d., kitą savaitę 6 d.d. (dvi pardavėjos keičiasi, dirba kas antrą šeštadienį), sumoj gaunasi 40 val. per savaitę, nes tą savaitę kai dirba šeštadienį, trumpinu dieną iki 7 val. o šeštadienį dirba 5 val.. tai žmogus skaitosi dirba 5 ar 6 d.d. savaitę, kaip man imti bendrą valandų skaičių per mėnesį? nes pvz birželį gavosi dirbti 157 val, nes išpuolė 3 šeštadieniai, tai ar gerai, nes 5 d.d. savaitei priklausė 152 val., o 6 d.d. savaitei 157
Tai rašykite tiek dienų kiek gaunasi pagal grafiką, kiek priklausė ir kiek dirbo. Nes juk jūsų grafikas eina pagal iš anksto nustatytą grafiką.
Cashmere rašė:
Sveiki
Jei žmogus vieną savaitę dirba 5 d.d., kitą savaitę 6 d.d. (dvi pardavėjos keičiasi, dirba kas antrą šeštadienį), sumoj gaunasi 40 val. per savaitę, nes tą savaitę kai dirba šeštadienį, trumpinu dieną iki 7 val. o šeštadienį dirba 5 val.. tai žmogus skaitosi dirba 5 ar 6 d.d. savaitę, kaip man imti bendrą valandų skaičių per mėnesį? nes pvz birželį gavosi dirbti 157 val, nes išpuolė 3 šeštadieniai, tai ar gerai, nes 5 d.d. savaitei priklausė 152 val., o 6 d.d. savaitei 157
Tai rašykite tiek dienų kiek gaunasi pagal grafiką, kiek priklausė ir kiek dirbo. Nes juk jūsų grafikas eina pagal iš anksto nustatytą grafiką.
C
2013-06-20 23:27
Cashmere
Bet ar nesiskaitys viršvalandžiai, jei pagal 5 d.d. savaitę 152, nors ta 5 d.d. savaitė tik kas antra, o išdirbo 157
L
2013-06-28 11:31
loreeeta
Darbuotojas yra tik iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis yra 50 proc.. Išvadose dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra paminėta, kad rekomenduojama dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės darbo laiką. Pats darbuotojas nori, kad jį formintume pilnu etatu, nors prieš tai toje pačioje įmonėje dirbo puse etato. Patarkit prašau, ar galiu tą darbuotoją formintu pilnu etatu? 
Tininga
50021
2013-06-28 11:35
Tininga
VDI komentaras:
Darbuotojas pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad jis gali dirbti, bet ne visą darbo dieną. Tačiau darbuotojas pageidauja ir toliau dirbti visą 8 valandų darbo dieną. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis darbdavys?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 260 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ( Žin. 2003, Nr. 70-3170) (toliau – DSSĮ). Minimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad NDNT sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui.
DK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo, nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą. Darbuotojams, susirgusiems ir dėl ligos laikinai negalintiems atlikti darbo sutartyje sulygto darbo, DK 133 ir 212 straipsniuose įtvirtintos tam tikros garantijos.
Pažymėtina, kad darbuotojui nustatytas neįgalumas (darbingumo sumažėjimas) nėra pagrindas su juo nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas tik iš dalies darbingas ir sugeba tinkamai atlikti savo darbo pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ( Žin., 2004, Nr. 83-2983) 20 straipsnio 7 dalimi, asmens darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:
1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;
2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
Pažymėtina, kad medicinos įstaigai ar NDNT nustačius, jog neįgalus darbuotojas yra visiškai nedarbingas, su juo darbo sutartis nutraukiama pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Medicinos arba NDNT išvadoje turi būti aiškiai nurodyta, kad darbuotojas negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo arba tai, kad jis yra visiškai nedarbingas.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbo santykius ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nenustato tiesioginio ryšio tarp darbuotojui nustatyto darbingumo procento ir jo galimybių dirbti tam tikrą darbą ar/ir numatomo darbo krūvio. Darbdavys skirdamas darbo krūvį ir nustatydamas darbo sąlygas neįgaliajam darbuotojui, privalo atsižvelgti į neįgaliajam išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą, kurioje turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis darbuotojas gali (arba negali) dirbti, taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos dėl darbuotojo darbo laiko. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, darbuotojas turi teisę spręsti su darbdaviu klausimą dėl ne viso darbo laiko nustatymo. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas neįgaliojo reikalavimu pagal NDNT išduotą išvadą (DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o taip pat darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą (DK 146 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tuo atveju, kad iš dalies darbingas darbuotojas nerodo iniciatyvos dėl darbo laiko sumažinimo ar/ir norėtų dirbti pilnu krūviu, tačiau darbdavys mano, kad darbuotojas tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui nepajėgus pagal sveikatos būklę ir tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai, klausimą dėl darbuotojo galimybės dirbti tam tikrą darbą, tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą darbo laiką turi spręsti kompetentinga medicinos institucija (pvz., NDNT).
Darbuotojas pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą, kurioje nurodyta, kad jis gali dirbti, bet ne visą darbo dieną. Tačiau darbuotojas pageidauja ir toliau dirbti visą 8 valandų darbo dieną. Kaip tokiu atveju turėtų elgtis darbdavys?
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 260 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ( Žin. 2003, Nr. 70-3170) (toliau – DSSĮ). Minimo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad NDNT sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui.
DK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, kuris pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti sutarto darbo, nes tai pavojinga jo sveikatai arba jo darbas pavojingas kitiems, jo sutikimu turi būti perkeltas į jo sveikatą ir esant galimybei kvalifikaciją atitinkantį darbą. Darbuotojams, susirgusiems ir dėl ligos laikinai negalintiems atlikti darbo sutartyje sulygto darbo, DK 133 ir 212 straipsniuose įtvirtintos tam tikros garantijos.
Pažymėtina, kad darbuotojui nustatytas neįgalumas (darbingumo sumažėjimas) nėra pagrindas su juo nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojas tik iš dalies darbingas ir sugeba tinkamai atlikti savo darbo pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo ( Žin., 2004, Nr. 83-2983) 20 straipsnio 7 dalimi, asmens darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t. y.:
1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu;
2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.
Pažymėtina, kad medicinos įstaigai ar NDNT nustačius, jog neįgalus darbuotojas yra visiškai nedarbingas, su juo darbo sutartis nutraukiama pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Medicinos arba NDNT išvadoje turi būti aiškiai nurodyta, kad darbuotojas negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo arba tai, kad jis yra visiškai nedarbingas.
Atkreiptinas dėmesys, kad darbo santykius ir darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys norminiai teisės aktai nenustato tiesioginio ryšio tarp darbuotojui nustatyto darbingumo procento ir jo galimybių dirbti tam tikrą darbą ar/ir numatomo darbo krūvio. Darbdavys skirdamas darbo krūvį ir nustatydamas darbo sąlygas neįgaliajam darbuotojui, privalo atsižvelgti į neįgaliajam išduotą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymą, kurioje turi būti nurodytos sąlygos, kuriomis darbuotojas gali (arba negali) dirbti, taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos dėl darbuotojo darbo laiko. Atsižvelgiant į šias rekomendacijas, darbuotojas turi teisę spręsti su darbdaviu klausimą dėl ne viso darbo laiko nustatymo. Ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas neįgaliojo reikalavimu pagal NDNT išduotą išvadą (DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o taip pat darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal sveikatos įstaigos išvadą (DK 146 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tuo atveju, kad iš dalies darbingas darbuotojas nerodo iniciatyvos dėl darbo laiko sumažinimo ar/ir norėtų dirbti pilnu krūviu, tačiau darbdavys mano, kad darbuotojas tolesniam darbo sutarties vykdymui ir joje numatytų darbo funkcijų atlikimui nepajėgus pagal sveikatos būklę ir tai yra kenksminga paties darbuotojo sveikatai, klausimą dėl darbuotojo galimybės dirbti tam tikrą darbą, tam tikromis sąlygomis ir tam tikrą darbo laiką turi spręsti kompetentinga medicinos institucija (pvz., NDNT).
Dorota1
13533
2013-07-05 10:32
Dorota1
sakykit jai darbuotojas dirba pvz nuo 21 val iki 3 val , ar darbo grafike žimint jam bus 6 val taip darbo nes 1 val p[ietus?
Tininga
50021
2013-07-05 10:35
Tininga
Dorota1 rašė:
sakykit jai darbuotojas dirba pvz nuo 21 val iki 3 val , ar darbo grafike žimint jam bus 6 val taip darbo nes 1 val p[ietus?
Na, jei nėra realios pertraukos, kuomet jis gali palikti darbo vietą, tai tada 6 val. darbo.
Dorota1 rašė:
sakykit jai darbuotojas dirba pvz nuo 21 val iki 3 val , ar darbo grafike žimint jam bus 6 val taip darbo nes 1 val p[ietus?
Dorota1
13533
2013-07-05 10:43
Dorota1
Tininga rašė:
Dorota1 rašė:
sakykit jai darbuotojas dirba pvz nuo 21 val iki 3 val , ar darbo grafike žimint jam bus 6 val taip darbo nes 1 val p[ietus?
Na, jei nėra realios pertraukos, kuomet jis gali palikti darbo vietą, tai tada 6 val. darbo.
bet po 4 val privaloma lyg pertrauką
bet jai dirba 8 val ar 12 val, čia aš apie padavėjus ir virėjus kurie dirba pamainom, ir va man kažkaip stukteliejo ar nakti reikia pertraukos
Tininga rašė:
Dorota1 rašė:
sakykit jai darbuotojas dirba pvz nuo 21 val iki 3 val , ar darbo grafike žimint jam bus 6 val taip darbo nes 1 val p[ietus?
bet po 4 val privaloma lyg pertrauką
bet jai dirba 8 val ar 12 val, čia aš apie padavėjus ir virėjus kurie dirba pamainom, ir va man kažkaip stukteliejo ar nakti reikia pertraukos
Tininga
50021
2013-07-05 11:01
Tininga
Dorota1 rašė:
bet jai dirba 8 val ar 12 val, čia aš apie padavėjus ir virėjus kurie dirba pamainom, ir va man kažkaip stukteliejo ar nakti reikia pertraukos
Privaloma, bet ne visada ji realiai būna. Kalbu apie šitą:
DK 158 str.
5. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Juk pas jus turbūt nebūna šitaip:
2. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.
Dorota1 rašė:
bet jai dirba 8 val ar 12 val, čia aš apie padavėjus ir virėjus kurie dirba pamainom, ir va man kažkaip stukteliejo ar nakti reikia pertraukos
DK 158 str.
5. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Juk pas jus turbūt nebūna šitaip:
2. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.
Byla
12118
2013-07-05 11:08
Byla
rašė: Vieša konsultacija dėl pietų pertraukos naudojimo
Siekiant suformuoti vieningą poziciją, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 158 straipsnio nuostatas dėl pasitaikančių situacijų, kada darbdaviai skaido pietų pertrauką kelis kartus per darbo dieną / pamainą (pavyzdžiui, po 10-15, 20 minučių), teikiame šią viešą konsultaciją.
DK 158 straipsnis numato, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.
DK nustato ne tik maksimalią, bet ir minimalią pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmę. Tiek minimalios, tiek maksimalios pertraukos pailsėti ir pavalgyti nustatymas yra visiškai pagrįstas, nes nustačius trumpesnę pertrauką, darbuotojui neužtektų laiko pailsėti ir pavalgyti, o nustačius nepagrįstai ilgą pertrauką, prasitęstų bendra laiko, kurį darbuotojas praleidžia darbe, trukmė. Tai ypač aktualu tose įmonėse, kur darbuotojai neturi galimybės palikti darbovietės ar tokia galimybė yra ribota.
DK yra nustatyta bendroji taisyklė, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo laiko bei imperatyvi norma, kad tokia pertrauka privalo būti suteikiama ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Šio straipsnio nuostatos aiškiai numato vieną pertrauką pailsėti ir pavalgyti per darbo dieną (pamainą), o ne keletą pertraukų pailsėti ir pavalgyti, todėl tokios pertraukos skaidymas į kelias dalis, suteikiant skirtingu laiku, prieštarautų pertraukos pailsėti ir pavalgyti paskirčiai ir tikslams. Analogiška nuostata taip pat įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Šios Direktyvos 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad esant ilgesnei nei šešių valandų darbo dienai, kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į pertrauką pailsėti, apie kurią išsamesnės sąlygos, įskaitant trukmę ir suteikimo sąlygas, nustatomos kolektyvinėmis sutartimis arba susitarimais tarp darbdavių ir darbuotojų, arba jeigu jų nėra, nacionalinės teisės aktais.
Pertraukos pailsėti ir pavalgyti negalima tapatinti su papildomomis ir specialiomis pertraukomis, kurios yra suteikiamos atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbo pobūdį, atskirų darbuotojų kategorijas, per darbo dieną (pamainą), o jų suteikimo skaičius, trukmė bei kitos sąlygos nustatomos kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Papildomos pertraukos gali būti apjungiamos, pridedamos prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti bei suteikiamos kitokia tvarka, tačiau taip pat negali būti skaidomos. Taigi, darbdavys turi suteikti darbuotojams pertraukas (tiek papildomas ir specialias, tiek pertrauką pailsėti ir pavalgyti), kurių trukmė išreiškiama laiko vienetais, ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys, nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai (Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 9 dalis).
Vadovaujantis išdėstytu teigtina, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti, numatyta DK 158 straipsnyje, negali būti skaidoma, o suteikiama vieną kartą per darbo dieną (pamainą) darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafikuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse nustatyta tvarka. Darbdaviai privalo užtikrinti pertraukos pailsėti ir pavalgyti nepertraukiamumą.
Pažymėtina, kad pertraukos pailsėti ir pavalgyti reglamentavimas, taip pat jos trukmės ir suteikimo tvarkos nustatymas įmonės lokaliniuose teisės aktuose negali prieštarauti DK imperatyviosioms nuostatoms, todėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę DK 158 straipsnio pažeidimus, turėtų taikyti darbdaviams jų kompetencijai priskirtas poveikio priemones, numatytas Valstybinės darbo inspekcijos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.
LR valstybinės darbo inspekcijos informacija
Gal kam pravers.
www.visasverslas.lt/portal/categories/34/1/0/1/art...
Tik ne į tą temą įdėjau turbūt.
rašė: Vieša konsultacija dėl pietų pertraukos naudojimo
Siekiant suformuoti vieningą poziciją, taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 158 straipsnio nuostatas dėl pasitaikančių situacijų, kada darbdaviai skaido pietų pertrauką kelis kartus per darbo dieną / pamainą (pavyzdžiui, po 10-15, 20 minučių), teikiame šią viešą konsultaciją.
DK 158 straipsnis numato, kad darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Esant šešių dienų darbo savaitei, poilsio ir švenčių dienų išvakarėse gali būti dirbama be pertraukos pailsėti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukmė neviršija šešių valandų.
DK nustato ne tik maksimalią, bet ir minimalią pertraukos pailsėti ir pavalgyti trukmę. Tiek minimalios, tiek maksimalios pertraukos pailsėti ir pavalgyti nustatymas yra visiškai pagrįstas, nes nustačius trumpesnę pertrauką, darbuotojui neužtektų laiko pailsėti ir pavalgyti, o nustačius nepagrįstai ilgą pertrauką, prasitęstų bendra laiko, kurį darbuotojas praleidžia darbe, trukmė. Tai ypač aktualu tose įmonėse, kur darbuotojai neturi galimybės palikti darbovietės ar tokia galimybė yra ribota.
DK yra nustatyta bendroji taisyklė, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti paprastai suteikiama praėjus pusei darbo laiko bei imperatyvi norma, kad tokia pertrauka privalo būti suteikiama ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Šio straipsnio nuostatos aiškiai numato vieną pertrauką pailsėti ir pavalgyti per darbo dieną (pamainą), o ne keletą pertraukų pailsėti ir pavalgyti, todėl tokios pertraukos skaidymas į kelias dalis, suteikiant skirtingu laiku, prieštarautų pertraukos pailsėti ir pavalgyti paskirčiai ir tikslams. Analogiška nuostata taip pat įtvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų. Šios Direktyvos 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad esant ilgesnei nei šešių valandų darbo dienai, kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į pertrauką pailsėti, apie kurią išsamesnės sąlygos, įskaitant trukmę ir suteikimo sąlygas, nustatomos kolektyvinėmis sutartimis arba susitarimais tarp darbdavių ir darbuotojų, arba jeigu jų nėra, nacionalinės teisės aktais.
Pertraukos pailsėti ir pavalgyti negalima tapatinti su papildomomis ir specialiomis pertraukomis, kurios yra suteikiamos atsižvelgiant į darbo sąlygas, darbo pobūdį, atskirų darbuotojų kategorijas, per darbo dieną (pamainą), o jų suteikimo skaičius, trukmė bei kitos sąlygos nustatomos kolektyvinėse sutartyse bei darbo tvarkos taisyklėse. Papildomos pertraukos gali būti apjungiamos, pridedamos prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti bei suteikiamos kitokia tvarka, tačiau taip pat negali būti skaidomos. Taigi, darbdavys turi suteikti darbuotojams pertraukas (tiek papildomas ir specialias, tiek pertrauką pailsėti ir pavalgyti), kurių trukmė išreiškiama laiko vienetais, ir kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl nuovargio ar kitokių neįprastų darbo modelių trumpu ar ilgesniu darbo metu darbuotojai nesusižeis patys, nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų ir nepakenks savo sveikatai (Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 9 dalis).
Vadovaujantis išdėstytu teigtina, kad pertrauka pailsėti ir pavalgyti, numatyta DK 158 straipsnyje, negali būti skaidoma, o suteikiama vieną kartą per darbo dieną (pamainą) darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafikuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse nustatyta tvarka. Darbdaviai privalo užtikrinti pertraukos pailsėti ir pavalgyti nepertraukiamumą.
Pažymėtina, kad pertraukos pailsėti ir pavalgyti reglamentavimas, taip pat jos trukmės ir suteikimo tvarkos nustatymas įmonės lokaliniuose teisės aktuose negali prieštarauti DK imperatyviosioms nuostatoms, todėl Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai, nustatę DK 158 straipsnio pažeidimus, turėtų taikyti darbdaviams jų kompetencijai priskirtas poveikio priemones, numatytas Valstybinės darbo inspekcijos veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose.
LR valstybinės darbo inspekcijos informacija
Gal kam pravers.
www.visasverslas.lt/portal/categories/34/1/0/1/art...
Tik ne į tą temą įdėjau turbūt.
Dorota1
13533
2013-07-06 17:55
Dorota1
Tininga rašė:
Dorota1 rašė:
bet jai dirba 8 val ar 12 val, čia aš apie padavėjus ir virėjus kurie dirba pamainom, ir va man kažkaip stukteliejo ar nakti reikia pertraukos
Privaloma, bet ne visada ji realiai būna. Kalbu apie šitą:
DK 158 str.
5. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Juk pas jus turbūt nebūna šitaip:
2. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.
Tininga kaip gali pasiūlyti skaičiuoti kad nepažeisti DK.
jai pvz barmenai kur dirba dienos metų tai jie turi 1 val pertraukos ir žymim grafike PIETŲ PERTRAUKĄ 1 VAL.
o kaip nakti na gi kur eisi nakti tą 1 val, na pavalgai savo darbo metų ir tiek jai dar kas valgo naktį ten iš tų barmenų abėjoju
ar galim grafike pažymėti kad naktinio darbo metų pertrauką nauduoja savo nožiūra 2 kartai po 0,30 min.???(bet mokam už visą laiką ne minusojam tos 1 val)
ir dar toks klausimukas, perskaičiau kad naktinis darbas skaitomas kai dibama naktį ilgiau kaip 3 val, ir tada darbo laikas turi būti mažinamas 1 val, tai reiškia jai man reikai dirbti iki 6 ryto tai turėčiau iki 5 dirbti ar ne teisingai suprratau
Tininga rašė:
Dorota1 rašė:
bet jai dirba 8 val ar 12 val, čia aš apie padavėjus ir virėjus kurie dirba pamainom, ir va man kažkaip stukteliejo ar nakti reikia pertraukos
DK 158 str.
5. Tuose darbuose, kur dėl gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.
Juk pas jus turbūt nebūna šitaip:
2. Darbuotojas pertrauką pailsėti ir pavalgyti naudoja savo nuožiūra. Jis šiuo laiku gali palikti darbo vietą. Ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką.
Tininga kaip gali pasiūlyti skaičiuoti kad nepažeisti DK.
jai pvz barmenai kur dirba dienos metų tai jie turi 1 val pertraukos ir žymim grafike PIETŲ PERTRAUKĄ 1 VAL.
o kaip nakti na gi kur eisi nakti tą 1 val, na pavalgai savo darbo metų ir tiek jai dar kas valgo naktį ten iš tų barmenų abėjoju
ar galim grafike pažymėti kad naktinio darbo metų pertrauką nauduoja savo nožiūra 2 kartai po 0,30 min.???(bet mokam už visą laiką ne minusojam tos 1 val)
ir dar toks klausimukas, perskaičiau kad naktinis darbas skaitomas kai dibama naktį ilgiau kaip 3 val, ir tada darbo laikas turi būti mažinamas 1 val, tai reiškia jai man reikai dirbti iki 6 ryto tai turėčiau iki 5 dirbti ar ne teisingai suprratau
A
2013-07-08 09:40
Alina55
DK 154 straipsnis. Darbas naktį
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
Dorota1
13533
2013-07-08 10:10
Dorota1
Alina55 rašė:
DK 154 straipsnis. Darbas naktį
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
tai ar teisingai suprantu kad jai grafike nuruodyta kad dirbti turi 22-6 ryto, tai tabelyje laikas bus 7 val iki 5 ryto?
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
Alina55 rašė:
DK 154 straipsnis. Darbas naktį
1. Nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos.
2. Naktiniu laikomas darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda.
tai ar teisingai suprantu kad jai grafike nuruodyta kad dirbti turi 22-6 ryto, tai tabelyje laikas bus 7 val iki 5 ryto?
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
J
2013-07-08 11:19
jonux
[/quote]
tai ar teisingai suprantu kad jai grafike nuruodyta kad dirbti turi 22-6 ryto, tai tabelyje laikas bus 7 val iki 5 ryto?
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
[/quote]
Pietų pertrauka priklauso ne veliau kaip po 4 d.val. padarykit 1 val pietų pertrauka ir gausis 7 d.val.
[/quote]
tai ar teisingai suprantu kad jai grafike nuruodyta kad dirbti turi 22-6 ryto, tai tabelyje laikas bus 7 val iki 5 ryto?
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
[/quote]
Pietų pertrauka priklauso ne veliau kaip po 4 d.val. padarykit 1 val pietų pertrauka ir gausis 7 d.val.
Tininga
50021
2013-07-08 11:53
Tininga
Dorota1 rašė:
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
Juk jau sakiau: jei pavalgo vietoje, neatsitraukdamas nuo darbo, negali savo nuožiūra leisti tos pertraukos, tai jos ir nerodykite, o mokėkite už visas darbo valandas.
Dorota1 rašė:
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
Dorota1
13533
2013-07-08 12:05
Dorota1
Tininga rašė:
Dorota1 rašė:
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
Juk jau sakiau: jei pavalgo vietoje, neatsitraukdamas nuo darbo, negali savo nuožiūra leisti tos pertraukos, tai jos ir nerodykite, o mokėkite už visas darbo valandas.
o grafike pažymėti kad nakties laiku nedaroma pertrauka.
Nes čiap grafike parašyta pertrauka 1 val
Tininga rašė:
Dorota1 rašė:
ir kaip su ta pertrauką nakti kažin daryti
o grafike pažymėti kad nakties laiku nedaroma pertrauka.
Nes čiap grafike parašyta pertrauka 1 val
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui