Soltera rašė: Labas vakaras,
kiek suprantu iš Jūsų diskusijų, tai UAB vadovas gali būti ir buhalteris. Bet kaip yra su bendrijomis? Yra tokia situacija, kad nedidelis namas, (20 būtų) įsteigė bendriją. Pirmininkas yra, jis, siekiant sutaupyti pinigus, ir apskaitą norėtų tvarkyti, nes turi tam patirties. Tačiau visi sako, kad taip negalima.... Kažkaip nesitiki....
Gal turite teisės aktų, kurie nusakytų, kad galima ar negalima būtent bendrijose. Ar galioja tas pats buhalterinės apskaitos įstatymas?
Ačiū už pagalba.
Ko ?
- Butų. (ne BŪTŲ).
O dabar rimčiau:
Labas vakaras. Aš kiek suprantu, negali tvarkyti apskaitos pats pirmininkas ( ar kitas valdybos narys).
Buhalterinės apskaitos organizavimas daugiabučių namų savininkų bendrijose
Daugiabučio namo savininkų bendrija, kaip ir visos kitos ūkinės organizacijos, privalo vesti buhalterinę apskaitą. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymas, patvirtintas 2001 m. lapkričio 6 d.(Nr.IX-574) ir įsigaliojęs nuo 2001 metų sausio 1 dienos.
Šio įstatymo pirmame skirsnyje išdėstytos bendrosios nuostatos, pagrindinės sąvokos, bendrieji apskaitos tvarkymo reikalavimai. Antrame skirsnyje “Apskaitos organizavimas” nurodoma, kaip parinkti apskaitos tvarkymo sistemą, kas tvarko apskaitą, atsako už teisingą apskaitos tvarkymą. Pavyzdžiui, šio skirsnio 7 straipsnis nurodo, kad ūkio subjektas (šiuo atveju - daugiabučio namo savininkų bendrija) sudaro savo sąskaitų planą ir jį patvirtina. Trečiame skirsnyje aptariami apskaitos dokumentai, registrai, kaip taisomos apskaitos dokumentuose pasitaikančios klaidos. Ketvirtame skirsnyje nustatoma apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarka, penktame skirsnyje - atsakomybė už apskaitos organizavimą ir dokumentų saugojimą.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 2.6 punktas įpareigoja bendrijos valdybą (pirmininką) pagal bendrijos susirinkimo sprendimus naudoti bendrijos lėšas ir tvarkyti jos sąskaitas bankuose,
taip pat samdyti buhalterį arba jo funkcijas pagal sutartį pavesti įmonei, turinčiai atitinkamą kvalifikaciją ir teikiančiai tokias paslaugas. Be to, įstatymo 23 straipsnio 2.1 punktas įpareigoja bendrijos valdybą (pirmininką) parengti metų pajamų ir išlaidų sąmatą ir ją patvirtinti bendrijos susirinkime.
Tad bendrijos valdybos (pirmininko) veiksmai organizuojant apskaitos tvarkymą bendrijoje būtų tokie:
1. priimamas į darbą buhalteris arba sudaroma sutartis dėl apskaitos vedimo su organizacija, teikiančia tokias paslaugas;
2. atidaroma sąskaita banke;
3. bendrijos valdyba (pirmininkas) parengia ir pateikia tvirtinti bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
4. patvirtinamas sąskaitų planas.
Nors apie bendrijos buhalterio priėmimą į darbą jau buvo rašyta mūsų ankstesniuose straipsniuose, tačiau dar kartą bendrijų vadovams norėtume priminti, kad bendrijos buhalteris nėra renkamas, o yra samdomas darbuotojas nebūtinai iš bendrijos narių; su juo sudaroma darbo sutartis.
Bendrijos buhalteris negali būti renkamas nei į bendrijos valdybą, nei bendrijos revizoriumi.
Visos daugiabučių namų savininkų bendrijos gali turėti sąskaitas bankuose ne tik litais, bet ir užsienio valiuta. Sąskaita banke paprastai atidaroma dviem parašais – valdybos (bendrijos) pirmininko ir buhalterio. Jeigu sudaroma sutartis su organizacija, tvarkančia bendrijos buhalterinę apskaitą, sąskaita atidaroma taip: pirmas parašas – valdybos (bendrijos) pirmininko, antras – aptarnaujančios organizacijos vyr. finansininko. Bankuose atidaromų sąskaitų skaičius neribojamas.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas įpareigoja bendrijos valdybą (pirmininką) parengti metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir ją patvirtinti bendrijos narių susirinkime. Sąmatoje turi būti numatomos bendrijos pajamos – įnašai būsimiems remontams, rinkliavos namui išlaikyti, įskaitant darbo užmokestį vadovaujantiems ir aptarnaujantiems darbuotojams, gaunamos kitos pajamos iš patalpų nuomos, bendrojo naudojimo objektų nuomos, pajamos už paslaugas iš kitų organizacijų (mokesčių rinkimas už šildymą ir karštą vandenį) ir kitos pajamos. Į jas neįskaitoma mokesčiai už komunalines paslaugas – elektrą, šaltą ir karštą vandenį, šildymą ir kt. Į išlaidas vertėtų įrašyti išlaidas namui išlaikyti, įskaitant atlyginimus vadovaujantiems ir aptarnaujantiems darbuotojams, kanceliarines išlaidas (telefonas, transportas, rašymo priemonės), namo remonto išlaidas, išvardinant numatomus darbus, kitas išlaidas (banko paslaugos, įrankių įsigijimas ir kt.). Pajamų-išlaidų sąmatoje pajamos turėtų dengti išlaidas, o jei to nėra – numatyti kreditavimą, įvertinant kreditų palūkanas. Sąmatos pabaigoje turėtų būti nurodytos rinkliavos vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto per mėnesį. Tokia sąmata būtų valdybos (pirmininko) pagrindas organizuoti rinkliavas iš savininkų bei atlikti numatytus darbus. Be patvirtintos sąmatos norint panaudoti bendrijos lėšas, kiekvienu atveju būtinas susirinkimo pritarimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004-01-07 nutarimu Nr.2 “Dėl pavyzdinio sąskaitų plano patvirtinimo”, bendrijos valdyba (pirmininkas) buhalterio teikimu patvirtina bendrijos sąskaitų planą.
Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatyme bendrijos valdyba (pirmininkas) įpareigota kasmet pateikti bendrijos susirinkimui ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą. Pagal ją bei bendrijos revizijos komisijos (revizoriaus) ūkinės ir finansinės veiklos patikrinimo aktą susirinkimas vertina valdybos (pirmininko) veiklą per praėjusius metus.
Be šių darbų vedant bendrijos buhalterinę apskaitą, bendrija teikia nustatytų formų ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRAI. Dauguma daugiabučių namų savininkų bendrijų nėra pridėtosios vertės mokesčio (PVM) mokėtojos, nes jų pajamos (ne tikslinės rinkliavos) neviršija 100 000 Lt per metus, o tos bendrijos, kurių pajamos viršija nurodytą sumą, privalo registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje kaip PVM mokėtojai.