Ar lengva buhalteriams pakeisti darbą ?

Tavo vietoj būčiau nusišiepus ir pasakius: " ačiū, tikrai uždirbsiu, bet ne kitur, o čia." Ir čia pat pacituoju iš DK:
207 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
1. Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.
Kažin ar algą visad mokėdavo laiku, taigi jei jau kreiptis į teismą, tai kodėl gi ne dėl visų įmanomų delspinigių?
Manau pinigus būtum gavus iš karto...

Ačiu, Tiesi, už palaikymą. Dėja, kai ėjau į tą darbą nežinojau, kas per kadras vadovas. O po to jau supratau, kad jis visiems prasiskolinęs ir aš dar geriausiai išėjau (tik be 1 mėn algos!). Ir žmoniškai šnekėjau ir į darbo inspekciją padaviau - jokio atgarsio. Bet tiek to liūdnų istorijų - kaip nors. Tiesiog dabar labai nedrąsiai jaučiuosi besižvagydama kito darbo - o jei vėl tas pats.

Gal kitais metais bus geriau

Bus geriau, pamatysi:) Gyveni žmogus ir mokaisi. Paprasčiausiai pasakyk sau, kad už pamoką dar ne taip brangiai sumokėjai ir - pirmyn :)

Mano šefas iš toli toli sėdinčių jo šefų sunkiai sunkiai, bet išmuša algų padidėjimus ( niekam neprašant) , nes nėra glušas ir supranta;
a) yra infliacija;
b) jei nori būti kietas rinkoje, privalai turėti bent apykiečius darbuotojus;
c) geri darbuotojai nesimėto - lengva prarasti, sunku surasti;
d) bendras algų lygis kyla, ir konkurentas, vakar siūlęs 100, rytoj pasiūlys
120, todėl jis siūlo 115 šiandien.

Jeigu šefas glušas, jis nesiima iniciatyvos ir laukia paskutinės akimirkos
( kai siūlo daugiau durimis betrenkiančiui darbuotojui) arba nevertina to darbuotojo ( kai nesiūlo).

Jei sieki kažkokio tikslo, tai stengiesi daryti viską kuo geriau, kad tas tikslas būtų pasiektas.
Savininkas (tas, kuris dalina "savo":)) siekia pelno. Kodėl jis to tikslo siekia pigiausiomis priemonėmis? Juk patenkintas (įvertintas) darbuotojas prisideda prie savininko tikslo.

Ar jau aš nusišnekėjau?

Taip, deja, nematei. Normalus, konstruktyvus, paremtas faktais ( rinkos dalis LT, augimas, pelnas prieš mokesčius, pelningumas , pelnas vienai akcijai ir t.t) visos įmonės darbo įvertinimas. Jeigu būtu glušas - išmuštų tik sau. Bet, norint, kad tendencija augti išliktų, reikia išlaikyti įdirbį - žmones, jų ryšius su stambiais klientais, reikia juos motyvuoti.

Taip atrodo dažniausiai darbuotojams

Vadinasi nusišnekėjau

Ši trumparegiška strategija veikia iki tol, kol firma praranda vieną/kelis
naudingus įmonei darbuotojus.Tada nauji darbuotojai dirba už daugiau, bet uždirba įmonei mažiau. O konkurentai, gavę išėjusius darbuotojus uždirba daugiau.

Atsiprašau, kad sugriausiu tavo teoriją - man savininkas be jokio prašymo per metus tris kartus algą didino. Ir aš, beje, nemanau, kad jis glušas (savaime suprantama ), kaip ir jis nemano, kad aš gluša (ką parodo didindamas atlyginimą).

Kaip bebūtų gaila, daugelio Lietuvos įmonių savininkų supratimas apie verslo plėtrą , kvalifikuotų darbuotojų išlaikymą, yra sunkiai suvokiamas. Pigi, nekvalifikuota darbo jėga , min mokesčiai, max pelnas štai ir visas supratimas apie įmonę.

Tai senas, priešindustrinis supratimas. Kai perskaitys porą vadovėlių parašytų prieš 70-100 metų, ir atsakys į klausimą, kuris komponentas labiausiai prisideda kuriant pridėdamąją vertę įmonėje - kapitalas, iniciatyva ar gamtiniai ištekliai.

www.vpu.lt/bibl/elvpu/29966.pdf arba
http://64.233.183.104/search?q=cache:ERymmpYDhbMJ:www.vpu.lt/bibl/elvpu/29966.pdf+Juozas+Bagdanavi%C4%8Dius+kapitalas&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=2

Proso strategija yra susenusi, kaip ir pats aparatas, skirtas lyginti (prosyti).
Kai darbuotojas žino, kad, atsižvelgiant į infliaciją bei į įmones ir dažnai ir į asmeninius jo pasiekimus, kiekvienais metais tam tikrą dieną yra peržiūrimi atlyginimai ( 99% -padidėjimas, 1% - sumažėjimas dėl aplaidaus ar nekokybiškai atlikto darbo), jis jaučiasi ramiau, bei, tampa suinteresuotas sėkminga įmonės veikla. Tai yra praktiškai VISŲ didesnių JAV įmonių strategija - adekvačiai reaguoti į rinkos sąlygas, kompensuojant samdomam darbuotojui MIN infliacijos padarinius, MAX - išlaikyti kertinius įmonės darbuotojus, mokant rinkoje esamus aukštesnius nei vidutinius to lygio specialistų atlyginimus.

Čia tikrai reikia atsargiai vertinti.

Dirbo jaunas žmogus cigarų parduotuvėje.
Prisiima jaunų žmonių. Nekvalifikuotų.
Trumpam. Po kelių mėnesių atleidžia.
Viskas bandomieji, terminuoti.
Jokių kompensacijų. Algos mažos.Jokios motyvacijos-
nei pieno, nei saldainių.
Už kenksmingas darbo sąlygas
Tada ima kitus.
Sakysit blogai?
Geriau labiau kvalifikuotas, patyręs ir brangesnis pardavėjas?
Jūs teisūs.
Nors tie jauni žmonės nepatyrę.
Jiems kol kas įdomu.
Jie pakankamai gerai stengiasi.
Jie gal ne taip žavingai aptarnauja ir greit aptarnauja.
Nepažįsta pastovių klientų pastovių poreikių ir skonio
Todėl klientas eina į kitą parduotuvę.

Nepažįsta asortimento.
Nepataiko užsakyti prekių.
Prekės užsiguli.
Todėl blogėja pinigų srautai.
Lėšos įšaldomos.
Susitaupė labai mažai.
daugiau prarasta

....
O Prosas eina prie kitos kasos.Kur normali kasinikė.
Nors eilės vienodos.
O kai kasininkė išeis- eis į kitą parduotuvę....
Ieškos normalios kasinikės.
Dirbanačios greičiau nei kitos....


Ir strategija labai nepasiteisina...

Iš esmės labai daug kur sutinku su Prosu, o Arto71 mintys yra kol kas tik teorija, mokslas kaip turėtų būti. Tai, kad yra įmonių, kur tas mokslas taikomas (tame tarpe ir mano įmonėje) dar nieko nesako. Praktiškai kol kas pas mus yra "prosiškai":)) Ir dar ilgai bus. Daugelis įmonių yra nedidelės, galvojančios tik apie rezultatą tuoj ir dabar, jų savininkai nedaro toliaregiškų prognozių, jų verslas nėra žiauriai perspektyvus, kad pamąstytų kiek toliau. Jiems dzin viskas, nes jiems neapsimoka kitaip, jei apsimokėtų-neabejoju, kad taip ir darytų.
Manau, kad tik stambus verslas žiūri toliau savo nosies.

Va, yra jau dvi įmonės, kur pažangi teorija taikoma praktikoje. Ir aš nenorėčiau taikyti pažangią teoriją pačiam smulkiausiam verslui -tarkim apyvarta iki 1 mln.. Taip. Jiems svarbu išgyventi... Tačiau, kai tokia apyvarta padidėjo per metus nuo 10000 Lt iki 1 mln, ir kai kokis 800 000 Lt iš to milijono padaro vienas nusamdytas darbuotojas su kokis 15% pelningumu, verta pagalvoti, ar verta jį marinuoti su liesai juodu vokeliu ir
su min. baltu atlyginimu. Ir laukti kol jis pats teiksi ateiti su pareiškimu...

Jaunas dar esi. Dar pamatysi tai. Jau pažįstu vieną tokį vadybininką.Ir tą savininką. Su pažangia mąstysena.

[quote="prosasTie jauni žmonės nepatyrę.
Jiems įdomu.
Jie pakankamai gerai stengiasi.
Jie gal ne taip žavingai aptarnauja.
Bet panašiai gerai.
O susitaupo labai nemažai.
Ir strategija labai pasiteisina.[/quote]
Mažėja jaunų, kuriems gali būti įdomu už mažą algą. Jaunimas jau žino kiek reikia kad išgyventum, ko nepasakysi apie vyresnius. Studentas padirbęs vasarą Londone arba Lietuvoje geram bare gaudamas "arbatos" per dieną 50-80Lt, žavingai neaptarnaus parduotuvėje už 25 Lt per dieną. Tokių įmonių pagrindinis varomasis rodiklis- visiškas mokesčių nemokėjimas arba min( kur reikia pasirašyti material. atsakomybės sutartį).

Ir tikrai, juk nereikia painioti stambiojo verslo su smulkiuoju, atskirų sektorių bei skirtingų lygių darbuotojų - juk kiekvienoj vietoj individualūs sprendimai reikalingi
Juk, ko gero, ne kas būtų mokėti paprastiem pagalbiniam daugiau, nei specialistai gauna, kaip ir nesirūpinti darbo jėga, kuri priima svarbius įmonei sprendimus.
Ar ne keistas jūsų ginčas?

Kažkaip diskusijos pradžioj ir maniau, kad kalbam apie buhalterį. Bet paskui buvo nuprosyta į šoną

Nekeistas. Nes ginčas yra apie dviejų tipų įmones;
a) vienose įmonėse su pažangia mąstysena atlyginimai keliami VISIEMS, nepriklausomai nuo pareigų, bei keliami nuo įvykdytų asmeninių pasiekimų - kam daugiau kam mažiau, bet MIN - infliacijos riba;
b) kitose įmonėse keliami/arba nekeliami TIK trankantiems durims, ar pasiryžusiems pokalbiui apie jų indėlį įįmonės sėkmingą veiklą.

Ir tai dažnai nepriklauso nuo stambumo - tai nuo mąstysenos ir žinių smulkumo/nesmulkumo priklauso.