ar keistumet specialybe

Todėl dauguma ir kratomės šios (namų šeimininkės) profesijos. Tai labai sunkus darbas ir dažniausiai menkai vertinamas... o apie apmokėjimą ir kalbos nėra - viskas juodais O kokios darbo sąlygos : labai mažai ramybės minutėlių. Darbo laikas - pastovūs viršvalandžiai

Na mergaitės, baikit čia:)) Atrodo, kad buhalterės dorų vaikų neaugina, šeimos ne dešrelėmis nemaitina, vyrų nemyli...Ir mokosi, ir verda, ir augina-viskas viename:)

va va

Tiesiog kažakaip nedrasu,turėjau praeitoje darbovietėje patikrinimą iš VMĮ,iš Sodros,o dabar auditas,čia viskas per tą INGO Baltic,kad ją kur.....

niekas ir nesako, kad neaugina, tiesiog kalbam, kad tai irgi nelengvas darbas ir turėtų būti vertinamas (nes, kai kurie to nevertina)

nors pati neesu šeimos žmogus, man labiau patinka dirbti, ir gyventi laisvai.......bet šeima tapo neišvengiamas dalykas, ėmė ir susikūrė, manęs neatsiklausus tai dabar namų šeimininkės vaidmuo teko vyrui šaunuolis

Pasakysiu negražiai, nevertinu ir nesuprantu. 20 metų mergaitės klausia, ką veiki gyvenime - namų šeimininkė ir tuom didžiuojasi. Išteka, vaikai, šeima, mokytis nebėra kada. Mirra labai gražiai nupiešei namų šeimininkę. Po kelių metų ji atrodys maždaug taip: nebesidomi niekuo nes viskas pabodo, vyras įgriso su savo problemom, pati ką vyrui papasakot nebeturi, vaikai ausis išūžė, kambarius tvarkyti pabodo, saves nebeprisižiūri, nes niekur eiti nereikia. Sakau taip, nes turiu pažystamą ir man pikta. Oi, sako, o kaip aš eisiu į darbą, juk reikia vaikus auginti, kambarių tvarkyti nespėju, o dar vyrui valgyt. O aš tipo kaip ragana namie, mergaitė auga pati, kambarius tvarkausi prieš anytai atvažiuojant , valgyti daro ir vyras . O kur vėliau ta namų šeimininkė dings - juodas darbas už minimumą ir raudos kad mažai moka.
O šiaip mes visos namų šeimininkės, tik tas darbas antraeilis, o jei jis dar ir gerai atliekamas...

O aš norėčiau būti direktore etatine

aš dirbu jau 8 metus ir , tiesą pasakius, jau įkyrėjo ta buhalterija iki gyvo kaulo. Su žmonėm nebemoku bendrauti. Sulaiko tik gera alga. Bet manau su laiku vis tiek pakeisiu specialybę. Norėčiau psichologiją pastudijuoti.l

O subare, bendraminte O kodėl dirbdama nestudijuoji?

todėl, kad Klaipėdoje nieko gero nėra, o į Vilnių važinėti.... Jau gal prieš 5 metus bandžiau teisę studijuoti Vilniuje, truputį per sunku pasirodė, kiekvieną savaitgalį važiuoti į Vilnių, literatūros nėra ir t.t. Bet turbūt vis tik tai nuo kitų metų vis tiek pabandysiu stoti į psichologiją, jau susiradau draugų Vilniuje, tai nors bus kur apsistoti. Ir iš vis galvoju, gal į Vilnių važiuoti gyventi, draugės labai kviečia.

O aš l.noriu gyventi Klaipėdoje...
Man ten viskas taip sava...

Klaipėda - mano svajonių miestas, kai pasensiu, pirksiu trobą ten ir gyvensiu, sėdėsiu ant kopų ir žiūrėsiu į tolį...

Stok i teisę.O literatūros parūpinsiu ir užrašus visus duosiu.

Aš tai dabar norėčiau trobą ten nusipirkti ir ant kopų pasėdėti.. bet bijau, kad va taip iškart nesusirasčiau darbo, kad užtektų visus įsipareigojimus susimokėti ir "ant kruopų" nesėdėti..
Nežinau, gal surizikuoti...Parašykite, klaipėdiečiai, kaip pas jus ten su darbais..

Gražiai skamba - ant kopų plius ant kruopų.

O gal pats sugalvosi kandidatuoti i seima?

Žinot, su ta buhalterija, kaip ir su vyru - kartu gyvent neina, bet ir išmest gaila

Geras...buvau įsitikinus, kad psichologija traukia tik dėl to, kad (kaip žmonės sako) turiu asmeninių psichologinių problemų.
O pasirodo ir daugiau tokias svajones "audžiančių" yra... Tikrai šaunu.
Tik vis abejoju, ar verta taip drastiškai keisti profesiją. O kas, jei po kokių trijų metų pasirodys, kad tos rogės, į kurias nujai įsėdai, visai tau netinka?
Kelerių metų pertauka buhalterijoje, manau, yra pakankamai rizikinga, nes viskas keičiasi greičiau, nei saulę keičia mėnulis...

Žinot, su ta buhalterija, kaip ir su žmona - kartu gyvent gerai, bet ir papildomai turėti neblogai


P.S. Bus Jums, kartu gyvent neina

Aš esu "genetinė" buhalterė: mano senelis buvo buhalteris, mano mama yra buhalterė, net mano anyta buvo buhalterė ir didelė dalis mano draugių dabar dirba buhalterėmis(nors ne visada taip buvo). Kaip aš juokauju mano DNR sudaryta ne iš X ir Y bet, iš D ir K (tik buhams)
tai nebuvo mano vaikystės svajonė. esu dirbusi ir kitokį darbą- su žmonėmis , prekyboje, siuvykloje. Bet niekada nesididžiavau savo profesija, o dabar aš išdidiai atsakau, kad esu vyr. buhalterė ir man nuo to gera. Tik tas stereotipas, kad buhai sausi žmonės mane stebina, nes mano aplinkoje tokių mažai.Esu dirbusi audito kompanijoje tai su labai daug Kauno ir Vilniaus buhalterių esu susidūrusi ir praktiškai su diduma išliko geri draugiški santykiai. Netgi su kai kuriomis vyr.buh. myytus darome, nors darbo reikalų neliko, bet yra apie ką pakalbėti.