Irmina rašė: Jei turite noro ir laiko, norėčiau išgirsti nuomones apie atleidimą pagal 127 str. 1 d.
1. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio.Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju.
Visi jį puikiai žinome. Ką reiškia 14 d. terminas? Mano manymu, tai yra darbdavio teisių gynimas, t.y. darbuotojas negali kada sugalvojęs viską trenkti ir išeiti. Bet jei situacija yra tokia - darbuotojas nori išeiti tuojau pat, darbdavys neprieštarauja. Aš visą laiką laikiausi tokios pozicijos (ir dabar taip manau), kad darbuotojas gali prašyti atleisti kad ir tuojau pat, o darbdavys turi teisę atleisti jį arba laikyti tas 14 dienų.
Gal kas turite įrodymų, kad yra ne taip.
Irmina viskas taip, BET jei vadovautis griežtai DK - toks atleidimas jau turi būti forminamas pagal DK 125 str. t.y. ne darbuotojo pareiškimu, o susitarimu.
Kažkur jau rašiau, kodėl tas nedaroma - nes procedura ir popierizmo daugiau (
pasiūlymas, susitarimas dėl nutraukimo ir t.t.) - nors tas parašymas DS kai atleidžiame pagal 127 str., O FAKTISKAI - susitariame - atsiranda atitikimas 125 str., bet formaliai nera teisingo iforminimo - žodžiu blogas tas dalykas įprotis.