Į temą apie darbo užmokestį, štai ką dar noriu pasakyti.
Sutikau šiandien vieną Kazimierą, vienos ex buhalterės vyrą. Pažinojau tą buhalterę per atstumą ilgus metus, vėliau ir iš arčiau teko susipažinti. Buvo pareiginga, energinga, visada viskas laiku ir net greičiau nei lauku viskas padaryta būdavo pas ją. Senas vilkas buhalterijoje. Bet... Kai tik atsirado tie mūsų pirmieji verslinykai, jai kaip ir daugeliui iš mūsų, atiteko vieni iš "geresnių". Po, to, karjerą tęsė antstolių kontoroje. Štai čia ir pribaigė savo sveikatą.
Toji energingoji buhalterė, gavo gilią depresiją ir šiandien yra I gr. invalidė. Iki pensijos buvo likę visai nedaug.
Pasiguodė, vargšas, Kaziukas, kad dabar turi slaugyti/prižiūrėti žmoną.
Kaip liūdna. Niekaip neišeina iš galvos.