Samajana rašė: Jūsų gyvenime yra juoda skylė. Puoliau žiūrėti kaip ta ghee karvė atrodo...o čia pasirodo makaronai moterims ant ausų. Aš tai puikiai atsimenu lydytą sviestą. Ne tiek jo skonį , kiek tai, kad labai jo nemėgom. Šaldytuvo nebuvo, aliejaus irgi tikriausiai, tai kaime vasarą ant jo viską kepdavo...Lydytas sviestas negyvas. Jisai negenda. Molinėj puodynėje rūsyje stovėdavo...
Gaila interneto nebuvo.Būtų močiutei kas pasakęs ,kad čia joga - nebūtų kepusi. Arši katalikė buvo
Nėra jokių "juodų skylių" :))
Tikrai mama lydydavo sviestą, bet tik pakankamai trumpai ir jis tikrai nebuvo man skanus.
Jau apie tai rašiau, jei ką, puslapiu vienu, kitu atgal.
O šis išties visai kitoks.
Man skanus, kvapnus.
Beje, aš visada mėgstu eksperimentuoti maisto gamyboje.:))
Rasti vis ką nors nauja.
Man tikrai patinka gamint valgyt.
Gaila, kad nebelabai turiu kam.
Ir turiu kai kokių neteisingų įpročių, atėjusių iš mano mamos gaminimo tradicijų, kaimietiškų, tikrai labai labai skanių, bet riebokų ir nelabai sveikų.
Bet kaime buvo daug dirbama, kalorijos "dingdavo" grėbliuojant, kraunant, ravint ir panašiai.
Tai dabar šiek tiek koreguoju savo gaminimo įpročius.
Bandau rast proporcijas tarp skonio ir sveikumo.
Kai kada nelabai sėkmingai, nes skonis man visada buvo svarbiau, nei sveikumas :)))
Deja...
Juk tikra gera charčio, tikrai turi būt su riebaliukais, kitaip nebus skanu.
O kaip skanu kiaušinienė iškepta su šonine, ar tiesiog lašinukais.
O pečiuje troškinti rauginti kopūstai su šonkauliukais, ar virta rūkyta dešra ir bulvių koše.
Man vien rašant seilė tysta :))