2008-09-19 13:23
Jodie
2011-09-11 05-57
Bendrijų modelis netinka didžiąjai daliai daugiabučių namų.
Problema. Per mažai daugiabučių namų savivaldos schemų. Bendrijų modelis tinka labai mažai daliai daugiabučių namų. Gyventojai spaudžiami pasirinkti jiems netinkamą bendrijų modelį.
Šiuo metu į daugiabučių namų savininkų bendrijas (DNSB) susibūrę apie tik apie 20% visų šalies daugiabučių namų. Yra nemažai bendrijų, kurių valdymo organai, bendrijų nariai ir ne nariai konfliktuoja tarpusavyje, nuolat išaiškėja bendrijų pirmininkų piktnaudžiavimo faktų. Bendrijų kūrimąsis praktiškai yra sustojęs jau keleri metai.Likusieji 80% daugiabučių namų yra valdomi savivaldybių merų skiriamų administratorių, kurių valdymas dažnai yra netinkamas. Pagrindinės bėdos:
* teikdamos paslaugas administruojančios įmonės dažnai yra ir gyventojus atstovaujantys užsakovai ir paslaugos teikėjai, t.y. vykdytojai. Tai nenormali situacija, sudaranti puikias prielaidas piktnaudžiavimui;
* administruojančios įmonės neskelbia konkursų, neieško pigesnių ir kokybiškesnių paslaugų. Kadangi jos yra ir užsakovas, ir vykdytojas vienu metu, jos nesuinteresuotos sau sudaryti konkurenciją. Dėl to švaistomos gyventojų lėšos;
* administruojančios įmonės neorganizuoja gyventojų susirinkimų, neinformuoja jų apie savivaldos galimybes, neatsiskaito už savo veiklą, neužtikrina veiklos skaidrumo.
Bendrijų modelis netinka daugumai daugiabučių namų, kadangi bendrija gali gerai veikti tik tuose namuose, kur yra susirinkę panašių interesų ir finansinių galimybių žmonės. Tai palengvina sprendimų priėmimą bendrijoje, tačiau tokių namų nėra daug. Juk daugiabučiuose gyvena labai įvairių pažiūrų, gyvenimiškų nuostatų ir finansinių galimybių žmonės. Ten kur tokia „marga“ gyventojų įvairovė, bendrus sprendimus priimti labai sunku. Esama bendrijų kūrimosi ir jų veiklos praktika tą patvirtina. Esant tokiai situacijai iki šiol nėra tinkamo daugiabučių namų savivaldos modelio, kuris atitiktų per istorinį laikotarpį susiformavusią daugiabučių namų specifiką
Ką daryti: Padidinti daugiabučių namų savivaldos formų skaičių, įteisinant tokias formas:
1. Daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB). Tai būtų didžiausio savarankiškumo forma. Bendrijos galėtų būti steigiamos tik tuose namuose, kur visi butų savininkai pageidautų tapti bendrijos nariais. Bendrijos galėtų vykdyti pelno siekiančią veiklą. Valstybės institucijos neturėtų teisės kontroliuoti bendrijų veiklos.
2. Daugiabučių namų gyventojų bendruomenės (DNGB). Šios formos šiuo metu nėra – tai trūkstama daugiabučių namų savivaldos grandis. Ši forma savarankiškumo lygiu būtų tarpinė tarp bendrijos ir administratoriaus tvarkomo daugiabučio namo. Name įsteigus DNGB, visi namo gyventojai privalėtų paklusti tam tikroms, įstatymu nustatytoms bendro gerbūvio taisyklėms. Gyventojų narystė DNGB nenustatoma, tačiau gali būti steigiama daugumos butų savininkų sprendimu. DNGB turi juridinio asmens teises ir sąskaitą banke. DNGB gali vykdyti tik su namo priežiūra ir namo renovavimo darbais susijusią veiklą, komercinė veikla neleidžiama. Ūkiniuose-teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis DNGB juridinį asmenį atstovauja ir veiklą vykdo namo bendruomenės įgaliotinis. Įgaliotinį renka namo gyventojai arba jį samdo administratorius (jei name gyventojai įsteigė DNGB, tačiau neišrinko ar nepasamdė įgaliotinio). Namo bendruomenės įgaliotinis gauna įstatymais nustatytą atlyginimą iš namo kaupiamų lėšų, į jo pareigas įeina supaprastintos apskaitos vedimas ir atsiskaitymas namo gyventojams. Įgaliotinio veikla reglamentuojama įstatymu, juo gali būti atitinkamą kvalifikacinį apžymėjimą turintis asmuo. Įgaliotinių darbą pasirinktinai kontroliuoja savivaldybės kontrolierius.
3. Administruojami daugiabučiai namai. Jie beveik atitiktų šiai dienai esamą modelį, tačiau administratorius neturėtų teisės teikti daugiabučio namo gyventojams jokių paslaugų, išskyrus administravimą (šiandien šio svarbaus reikalavimo nėra, nors tą nustato Civilinio kodekso 4.242 ir 4.243 straipsniai). Administratoriumi taip pat galėtų dirbti juridinis asmuo, turintis atitinkamą kvalifikacinį pažymėjimą, o atlyginimas jam būtų mokamas iš namo kaupiamosios sąskaitos. Administruojami namai neturėtų nei juridinio asmens teisių, nei sąskaitos banke. Todėl tokie namai galėtų vykdyti tik su namo priežiūra ir privalomaisiais reikalavimais susijusius darbus, finansuojamus iš namo gyventojų sukauptų lėšų.