Mano supratimu tai darbo sutartis ir darbo santykiai. T.y. A klasė. Nebent būtų registruota individuali veikla.

[b][/b]

Vietoj Tavęs ateina dirbti kita buhalterė. Kaip Tu gali būti tikra, kad naujoji buhalterė nepakeitė kažkokių popierių ar nepadarė Tavo laikotarpyje kažkokių įrašų? :) Situacija juk analogiška, ir priemonių tam sukontroliuot n+1.
VMI nuo buvusio savininko tikrai neatstos, nes taip numato . Jei savininkas bijo galvos skausmo dėl įmonės, tai tuo rūpintis reikėjo prieš registruojant IĮ.

, paprasčiausiai negalios :)

Nesuprantu apie ką nori diskutuot? Yra komandiruotės išlaidos, ir yra ne komandiruotės išlaidos.

Iš : Išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Kolegos, bet nuo kada paskirtis visai kita :)

[quote=Sonata]Įmonės kodas reikalingas pagal

Na ir kas? :) Komandiruotės išlaidos reiškia, kad Tu privalai kompensuoti išlaidas, darbuotojo patiriamas komandiruotės metu, ir yra sąrašas išlaidų, kurios turi būt kompensuojamos. Bet prekių, IT ar TT pirkimas nėra komandiruotės išlaidos, tai eilinė ūkinė operacija įmonėje.

Skamba visai normaliai :) Ateik į messengerį, pasakysiu išsamiau :)

O koks skirtumas, kokia paslauga - krovinio vežimas, griovio kasimas ar kokia kitokia? Svarbu kad nelicencijuojama. Tarp įmonių darbo santykių nebūna, būna tik sutartimi sąlygoti santykiai, t.y. paslaugą pagal sutartį galiu gaut bet kokią. Dėl veiklos rūšių registracijos - jei tai IĮ, užtenka nueit į savivaldybę ir užregistruot papildomą veiklą, jei UAB - visad sveika įstatuose būt užsiregistravus ne tik tą vienintelę konkrečią veiklą, kuria tuo metu užsiima įmonė, bet ir ilgą sąrašą įvairių kitų veiklos rūšių.

p.s. sąskaita pati paprasčiausia: už griovių kasimo darbus ar pan. Nematau problemos.

[quote:a2730f7dd6]1. To X uabo (kasėjo) įstatuose nėra nė kvapo apie tai, kad gali užsiimti tokia veikla.[/quote]

Jei įstatuose nėra numatyta tokia veikla, tokios veiklos pajamų įmonė gauti negali. Įmonių įstatyme už tai (buvo? yra?) numatytos sankcijos. Neįeinu į www.lrs.lt, negaliu tiksliau pasakyt :(

[quote:a2730f7dd6]2. Kaip galima vienos įmonės darbuotoją siųsti į kitą įmonę kasti griovio be jokios DS? Pajamas tai gaus už atliktą darbą įmonė, o ne žmogus.[/quote]

O kodėl gi ne? Juk Tu siunti savo vairuotoją, kad nuvežtų kažkokios įmonės krovinį ir nereikalauji, kad su Tavo vairuotoju ana įmonė darbo sutartį sudarinėtų :)

Iš komentarų, (66 str)

Paaiškėjus, kad ilgalaikis turtas, kuriam teisės aktuose, reglamentuojančiuose pelno apmokestinimą, numatytas iki 5 metų nusidėvėjimo normatyvas, ir kurio pirkimo (importo) PVM ar jo dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą (įskaitant turtą, įsigytą iki 2002-06-30) nebebus naudojamas PVM mokėtojo PVM 58 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikloje (pvz., turtas nurašomas jam nepilnai nusidėvėjus, prarandamas ne dėl PVM įstatymo 66 straipsnio 2 dalies 1-4 punkte nurodytų priežasčių, pradedamas naudoti vien PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti ir pan.), PVM atskaita tikslinama tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės. Šiuo atveju į biudžetą grąžinama tokia atskaitytos pirkimo (importo) PVM sumos dalis, kuri atitiktų laikotarpį, likusį nuo turto nebenaudojimo PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai laikotarpio pradžios (praradimo momento, jo naudojimo vien PVM neapmokestinamai veiklai vykdyti laikotarpio pradžios ar kito momento), iki jo nusidėvėjimo normatyvo (metais), nurodyto šiam turtui Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje, pabaigos.

Pavyzdys

1 atvejis
PVM mokėtojas 2001 metų kovo mėn. buvo įsigijęs kompiuterį už 15000 Lt, kurio pirkimo PVM 2700 Lt buvo įtraukęs į PVM atskaitą. 2003 metais, po dviejų metų nuo jo įsigijimo, šis kompiuteris sugedo ir 2003 m. kovo mėn. buvo įmonėje nurašytas kaip netinkamas naudojimui. Šio kompiuterio nusidėvėjimo normatyvas pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį - 3 metai. Šiuo atveju, kadangi kompiuteris nebebus naudojamas įmonėje PVM įstatymo 58 str. 1 dalyje nurodytai veiklai vykdyti, tai 2003 metų kovo mėnesio PVM deklaracijoje patikslinama (atstatoma) pirkimo PVM sumos dalis, tenkanti laikotarpiui nuo kompiuterio nurašymo momento iki nusidėvėjimo laikotarpio pabaigos, nustatyto pagal Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlį, t. y. tenkanti 1 metams (3 metai – 2 metai) ir ji sudaro 900 Lt (2700/3 metų x 1 metų ). Patikslinta PVM atskaita – 900 Lt įrašoma į PVM deklaracijos 64 laukelį.

Aš žinau mokestinę pusę. Kaip supratau, būtent ji Tave ir domina?

Hmmm... O aš būčiau per prastas specialistas? ;)

Atsargiai su perregistruojančiomis įmonėmis - pati gavau tokią perregistruotą įmonę, kuri pagal įstatymus jokiu būdu negalėjo būti perregistruota Daro kad tik daryt. Bet kaip

Aš kaip visada skeptiškai :( Bet kol sutvarkiau viską, kas ten buvo pridaryta ... Būtų pakliuvęs tas perregistuotojas man po ranka, nežinau kuo pasibaigę būtų

Manyčiau niekaip :(
Teks mokėt PVM.

Nors... Ar išsiregistruodama grąžinai PVM sąskaitas-faktūras? Man neteko nieko išregistruot, taigi nesusidūriau.
Jei negrąžinai, ir jei žinoma nebuvo patikrinimo (nors turbūt buvo?), parduok atgaline data, kol dar buvai PVM mokėtoja (jei žinoma tai ne pernelyg skausminga laiko - dėl delspinigių - atžvilgiu, ir jei taip daryt jums apsimoka). Per daug "jei" :(

Pinigai iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, lieka įsiskolinimas atskaitingam asmeniui :)
Taigi visa problema deklaravime. Pagal Tavo siūlomą variantą buhalteris beveik garantuotai gaus į galvą už sumos, viršijančios deklaruotiną, priėmimą. Bet jei prisivirė direktorius, tai tegu jis ir atsako, kodėl dabar mėgini jį išsukt ir pakišt buhalterį?

Raštiškai pareikalauk iš direktoriaus, kad pateiktų pažymą iš VMI, ir pareikalauk kad direktorius pasirašytų ant to reikalavimo bei uždėtų datą, kada susipažino :) Taip apsaugosi savo kailiuką :) Kitą kartą direktorius gal nebebus toks greitas kažką daryt, nepasitaręs su buhalteriu.

Iš viso nerašyčiau sutarties. Juk susitarimo, kad direktorius skolina įmonei pinigus, nebuvo. Tai kodėl dabar turiu surašyt kažkokią kreivą sutartį? Direktorius įmešė pinigus į banko sąskaitą? Įnešė. Kodėl įnešė? Todėl kad pats sugalvojo. Tai tegu dabar pateikia avansinę apyskaitą ir įmonė grąžins pinigus tada, kai juos turės. Ir viskas.

Atvirkščiai - jokiu būdu nedaryčiau paskolos sutarties. Jei žioplas direktorius nepasitaręs su buhalteriu nučiuožė ir įnešė į banką sumą, viršijančią deklaruotiną, tai tegu pats ir sukasi iš situacijos. Įmonė juk pažymos iš VMI apie pajamų deklaravimą neturi, vadinasi ir tų pinigų be pažymos priimt negalėjo. Kas atsakys už šį pažeidimą, a?

Taip. Kiek žinau, ten duoda specialią pažymos formytę apie tai, kad pilietis yra deklaravęs pajamas.

Kiek žinau, reikia ne pajamų deklaracijos, o pažymos iš VMI, kad pajamos yra deklaruotos. Pataisykit, jei klystu.
Ir paskolos sutartis praverstų. Nors nemanau, kad privaloma.

Na jei instruktorius paleis mokinuką vairuot vieną, o pats eis miegot.... Manau komentarai nereikalingi

Na jei auditorius tikrai toks žioplas ir nežiūri, ką daro jo padėjėjas, tai kas gi kaltas? :)
Jei per vairavimo pamoką mokinukas, šalia kurio sėdi instruktorius, padaro avariją, kuris kaltas, a? :)

Manau kad tai nebus leistini atskaitymai.

Dėl pačios situacijos - tai šakėmis ant vandens rašyta. Visi sutarčių nutraukimo pagrindai, visos pradinės įmokos grąžinimo-negrąžinimo sąlygos turi būt numatyta sutartyje. Taigi visai gali būt, kad įmoka turi būti grąžinta. Arba sutartis iš viso dėl minėtų priežasčių negali būt nutraukta ir jūs turit įsigyt akcijas.

Mokinys vykdo auditoriaus nurodymus. Taigi mokinio sugebėjimai domins tik auditorių, jokiu būdu ne tikrinamą firmą.

Gal galėtum papasakot, kodėl gi nepasiseks tam naujokui? ;)

Dėčiau į sąnaudas. Montavimo darbai jokio naujo produkto nesukūrė, mano naudai yra atlikta paslauga, į kurios vertę įėjo ir smulkios detalės (rozetės, laidai)

Tik neprismeik - net krūptelėjau pamačius :))

Aš tai suprantu taip: turiu 2 produktus - programinę įrangą ir kompiuterinę techniką. Programinė įranga - ne PVM objektas, kompiuterinė technika bus eksportas. Eksportuojant rašoma sąskaita faktūra (išskiriant atskirai laikinai įvežtų medžiagų vertę), tuo pačiu nusirašys ir pirktos detalės.

Gavosi :)

Pagal mane tai vertybinių popierių pardavimas, koks skirtumas, parduodu savus ar svetimus? Šiuo atveju virš nominalo - pelnas. Juk šiaip perkant fiksuočiau įsigijimo vertę, o dabar pačiai įmonei akcijų įsigijimo vertė lygi nominalui.