angelka rašė: Pritariu Tiesi nuomonei.
Neaišku ką įstatymo leidėjai norėjo pasakyti, bet pagal tai kaip parašyta vertės, jis yra neapmokestinamas. Pav., gaunu prizą, kurio vertė 500 Lt, jis neapmokestinamas, o jei jo vertė 600 Lt, o tai viršija 35 d. nurodytą prizo vertę, jis yra apmokestinamas nuo pirmo lito.

Gal klystu, bet... skaitau pažodžiui.

Dalia29 rašė: Teisingai, Tiesi, kainą nustato tiekėjas. Ir tikrai ta kaina visai nepriklauso nuo valiutos kurso. T.y. turiu prekę, sakau pirkėjui- moki USD, kainuos 1 vnt.-100.00 USD, moki EUR- 1 vnt. kainuos 70.00 EUR. Sumoka EUR, tai aš ir skaičiuoju, kad sumokėjo už vienetą po 70.00 EUR, o ne tai kas šauna į galvą. Ir tai ko gero turi būti aptarta iš anksto. Nes tikrai absurdas, kad įmokė sumokėjusi, nežino už ką ir kiek jau sumokėjo.
Tokiu atveju, gavusi prekes, užsipajamavusi jas Lt pagal kursą (niekur nedingsi), tu gali išskaičiuoti, kokią dalį jau apmokėjai, ar kokią dalį tau atsiuntė. Skirtumai, manau, kad bus leidžiami atskaitymai, nes faktiškai padidės tavo prekių savikaina, arba sumažės.
Pavyzdys-1 vnt kainuoja 10 EUR, arba 15 USD
Apmoki už 100 vnt. 1000.00 EUR.
Gauni- 50 vnt po 15 USD. Lygu 750.00 USD.
Vadinasi už tą partiją sumokėjai 1726.40Lt
Gavai už (pvz. kursas 3.09 ) 2317.50 Lt

Skirtumas 591.10 Lt. Tiek padidėjo prekės kaina.
Avanse lieka 500.00 EUR.

O apie likučius kalba, kad apskaitoje tie 500 EUR kabos oficialiu kursu, ir visokie perskaičiavimai bus daromi tik sandorių vykdymo metu. Todėl ir nematau problemos, kaip rodyti tuos likučius. Bet tu negali į avansus pakabinti 750.00 USD, t.y. apskaitoje 500.00 EUR perskaičiuoti į 750.00 USD.

danguolep rašė: Gal kam teko sudūrti su šiuo popierium.Priimantį į darbą darbdaviai pradeda prašyti tokio pavadinimo dokumentą.

Sara rašė: Šiandien skambinausi į sodra. ten išaiškino taip. (aiškumui- IĮ liko, UAB naujai įkurtas). Jei IĮ planuojamas pelnas už 2003 metus sieks 5160 (jis didės), tai visus IĮ savininko mokesčius mokėti reikia kaip ir anksčiau, jei nesieks mūsų manymu, tai mokėti nereikia.

Dalia29 rašė:
Apskaitoje-TAIP. Ir likučius neegzistuojančios valiutos taip pat.

Sarunas rašė: Gavau tokį dokumentą ir nežinau kur padėti.
Sąskaita iš Litexpo parodų rūmų, kurioje 2 eilutės: vienoje parodinio ploto nuoma, antroje - subsidija parodiniam plotui ir suma atvirkščia pirmai eilutei - t.y. minusinė. Bendra sąskaitos suma - nulis.
Ar man reikėtų apskaitoje kažkaip parodyti gautą subsidiją?

Ekfin rašė:

Valiutų kursų pokyčių apskaitos įstatymuose yra remiamasi Lietuvos banko skelbiamu kursu, o ne kokios nors užsienio šalies. Neturiu laiko paieškoti to dokumento.

nieko_sau rašė: Todėl , kad valiutos pirkimą-pardavimą gali atlikti tik bankas, mes valiutomis neprekiaujame ir kurso savo nustatyti negalime, galime dirbti tik oficialiais kursais ir kainas rašyti valiuta ir oficialiu santykiu paskaičiuota litine verte. Nu ne banko įstaiga mes.

nieko_sau rašė: Per tą visą diskusija pasimetė esmė-kokia problema yra galutinė-tiekėjai reikalauja primokėti papildomai, nes jie užfiksavo skolą pagal savo kursus?

Dalia29 rašė:
Vat būtent. Nežinau, gal man labai sekasi su tiekėjais, bet dirbam mes labai civilizuotai, ir jokių tokių didžiulių nesusipratimų nebuvo. Niekas man nerašo proformų vienai sumai, o po to specialiai nesiunčia Invoisų kita valiuta, su tikslu pasipelnyti. Dirbam tikrai ne su buvusiais "broliais", o su normaliom civilizuotom šalim, kurių geografija tikrai plati.
Gerai, Tiesi, turit jūs prekę. Nusistatot jai kainą litais. Siūlot ją pvz. skirtingomis valiutomis perkantiems žmonėms. Įdomu, kaip jūs įvertinate kainas, kad ir tais pačiais EUR? Nejaugi nesirišat prie kursų? Netikiu. Mes, deja. prekiaujame USD, tenka ir nuostolio patirti, ir kartais pelno. Bet tikrai, jei aš išstatau užsieniečiui sąskaitą USD, nereikalauju, kad tai būtų tiek ir tiek litų.
O kai skirtingos valiutos, sutinku, gali fiksuoti ką tik nori- skolas ar pagautes, bet apskaitoje rezultatas bus pagal oficialius kursus, kurie ko gero, turi kažkokį pagrindą.

nieko_sau rašė:

Gal jūsų situacija su tiekėjais kitokia, bet mes tikrai neprarasim-jie yra susinteresuoti parduoti mums savo prekes, jie siunčia pasiūlymus, taigi sąlygas diktuojam mes, nebus tvarkoje, pirksim pas jų konkurentų Pasiūla mūsų įmonės versle didesnė už paklausą-rinktis turime iš ko.

nieko_sau rašė: reikalavimą avansui ir Invoice rašyti vienoda valiuta-nieko nemokėčiau, fiksuočiau pajamas.

nieko_sau rašė: Galima fiksuoti skolą-viską galima, aš taip ir darau-persiskaičiuoju savais buhalteriniais kursais, jie skaičiavo savais, neatitikimai yra, užfiksuoju skolą, bet kas man iš to-vistiek tos skolos man niekas neatiduos. Tai ko jai kabėti balanse, jei niekas nešviečia-aš nurašau į neleidžiamus atskaitymus iškart.

Ekfin rašė: Tiesi, atkreipk dėmėsį - aš išskyriau kursyvu - tekste neminima "Prizas" ar "Suma" - abiejose ištraukose - "Vertė".
Artui dėl terminologijos - be abejo reikėtų suvienodinti. Kita vertus, ką veiktume forume

Ekfin rašė: Sena problema - Mes perskaičiuojam Lietuvos banko buhalteriniu kursu, užsieniečiai - savo. Be abejo, visi dėl šios priežasties nukrypimai - neleidžiami atskaitymai. Čia labai svarbu turėti gerą sutartį, kurioje būtų numatytas skolų suderinimo aspektas - dėl skirtingų valiutų perskaičiavimo, dėl banko mokesčių, Incoterm sąlygų ir t.t. Bet tai utopija.
Vis dėlto įdomu būtų iki metų galo pasidalinti įspūdžiais, kaip pavyko derinti skolas.

burbulas rašė: Ko gero neteisingai paklausiau. Perskaičiau tuos raštus ir nieko neradau tik metų normatyvus, o man reikia Litų.
Turiu pasirašyti įsakymą,kurio neturėjom, kad UAB x ilg. turtui priskiriamos didesnės negu ... Lt vertės mat. vertybės.Kur surasti tas normas Litais?
Iš anksto dėkoju.

artas71 rašė: Dar viena analogija kitame mokestiniame įstatyme
"Paveldimo turto"

Komentaras yra VMI tinkapyje.
www.vmi.lt/Aktualijos/Naujoves/Paveldimo%...


Atkreipiu dėmesį į formuluotę:

1. Mokesčiu neapmokestinama:
1) vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
2) vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
3) paveldimo turto apmokestinamoji vertė
, neviršijanti 10 tūkst. litų.

pavyzdys:
Gyventojas paveldi turtą, kurio bendra vertė yra 100000 Lt.
1) Apskaičiuojama šio turto apmokestinamoji vertė:
100000 Lt x 70/100 = 70000 Lt.
2) Taikoma Įstatymo 7 str. 1 d. 3 punkte nurodyta lengvata, t. y. turto apmokestinamoji vertė sumažinama 10000 Lt:
70000 Lt – 10000 Lt = 60000 Lt.
3) Apskaičiuojamas privalomas sumokėti mokestis:
60000 x 5/100 = 3 000 Lt .

Retorinis klausimas:
- kodėl dviejuose skirtingose įstaymuose trijose vietose "neviršyjanti suma" traktuojama kaip "neapmokestinamas dydis bendrame skaičiuje",
tai tai jau netraktuojam kaip neapmokestinamas" ir GPM
įstatymo 17 str. nepilnas punktelių komentaras palieka daug klaustukų.
Gal reikėtų suvienodinti traktuotes per VISUS mokestinius įstatymus?

artas71 rašė: Dėl užseniečių plėšikavimo :
- paprašėte kita valiuta įvertinti skolą, įvertino, jums nepatiko,
pirkite invoise nurodytą valiutą ir neprarasite keliolikos šimtų litų.
Lietuvoje, manau, galima nupirkti maždaug 80% pasaulyje cirkuliuojamos valiutos.

Mano veiksmai buvo tokie, kai sumokėjo kita valiuta, nei nurodyta
sąskaitoje (su sąlyga, kad gavosi nuostolis):
- skambinu į tą firmą (faksuojate,emailinate ar kt.) ir paprašau
primokėti trūkstamą sumą, konkrečiai suderinęs kokia valiuta ir kada
mūsų įmonė pageidautų gauti skolą.

Ilgai nepavyko vienos Estijos buhei paaiškinti (ar bandė apsimesti,kad nesupranta), kodėl liko skola.

Pateikti argumentai:
- Estijos centrinio banko EUR ir USD santykiai 2002 05 XX ir 2003 08 01.
(skirtumas laabbaaai apčiuopiamas).Argumento kad tai banko kursas ir kad konvertacija kaip nebūta.
- užduotas retorinis klausimas -jūs kokia valiuta mokate suomiams ar norvegams - ar kartai ne Rusijos rubliais į ką buvo reaguota greitai - suomiams tik EUR kaip nurodyta sąskaitoje.Todėl, sakau, ponia būkite maloni ir mums,lietuviams, mokėkite EUR kaip parašyta sąskaitoje.

Vien žo, skola ir taškas.

Rasida rašė: Jei remsiuosi svarų kursu, buvusiu invoiso išrašymo dieną, ir pagal tai užskaitysiu apmokėjimus, ar nebus labai blogai?

Rasida rašė: Tai vis dėlto, kuo geriausia remtis, jei už prekes buvo apmokėta svarais, nors invoisas eurais? Kokiu kursu, kokia data?

artas71 rašė:
Daba dėl kainų nustatymo metodikos:
Tiesi iš dalies teisi - jeigu sąskaitoje parašyta 25 Lt., prašome mokėti
25 Lt. o ne Japonijos jienom ar USD.Ir šiuo atveju valiutu kursai -pirkėjo problema.
Tačiau 25 Lt prilyginti 5 EUR - sąžinės turėkite.
Ir šiuolaikiniai valiutų santykiai, nustatomi Centrinių šalies bankų (beveik visame pasaulyje - Baltarusija,Kuba ir pan. nesiskaito) yra
ypatingai artimi rinkos kainoms.
Pamenu laikus kai 1$=0,80 RUB, kai rinkoje mokėjo po 4-5 RUB.

Dalia29 rašė: Palauk, bet tu nuskriausi save. Na, sumokėsiu aš tau tuos 5.00 EUR, ir ką? Tu ką, Deividas Koperfildas, kad iš jų 25.00 Lt padarysi? Ar banko darbuotojus užhipnotizuosi? Tik nesupyk
Tu priversta rištis prie kurso, niekur nedingsi. Nes gavusi į sąskaitą tuos nelemtus 5.00 EUR, na niekaip jų nepaversi į didesnį kiekį Lt.

Dalia29 rašė:
Jei nori gauti 5.00 EUR, tai aišku, kad geriau mokėsiu 5.00 EUR, o ne 25.00 Lt Kaip tu iš tų 5.00 EUR 25.00 Lt padarysi- man paslaptis. O užsieniečiui turėsi rašyti ne 5.00 EUR, o 7.24 EUR, tada ir gausi tuos 25.00 Lt. Jeigu jis tiek mokėti nesutiks, o mokės 5.00 EUR, tai tu gausi 17.264 Lt. Ir jokios jo skolos rodyti neturėsi teisės.

Dalia29 rašė: Ne, Tiesi, nesutinku. Tu negali
nustatyti, kad 5 EUR lugūs 25 Lt. Jei tu savo pirkėjui išstatysi sąskaitą 5 EUR, tai gavus tuos 5 EUR į sąskaitą, litų joje tu turėsi ne 25
, o pagal kursą.
Dabar kas liečia užsienio tiekėjus. Jei jie manė, kad kursai ten nerealūs, tai paprasčiausia ir buvo mokėti ta valiuta, kurios jie norėjo. Nes turėdama litus, banke tu galėjai už tą pačią sumą nusipirkti EUR ir DEM tik tiek, kiek tas kursas leido, o ne kiek įsivaizdavo tavo partneriai.

Dalia29 rašė: Bliamba, kaip forumas lūžta. Antrą kartą rašysiu
1998.12.31 buvo neatšaukiamai nustatyti vienuolikos EPS valstybių nac. valiutų perskaičiavimo į EUR kursai, kurie buvo fiksuoti visam pereinamajam laikotarpiui. Pagal šiuos kursus buvo atliekami euro zonos valstybių nac. valiutų perskaičiavimai tarpusavy. Ir mūsų bankai likučius sąskaitose vertė pagal juos. Pvz. 1EUR lygu 1.95583 DEM.
Kai gaunu prekes kita valiuta negu apmokėjimas, aš perskaičiuoju apmokėjimus, nesvarbu ar tai avansas, ar skolos apmokėjimas. man taip paprasčiau, nes prekes visada pajamuoju ta valiuta, kuria gaunu.

Dalia29 rašė: Aš viską persiskaičiavau į EUR.