Kiek žinau VMI korteles kaip leistinus atskaitymus neigia. Gal kas susidūrėt konkrečiai?

Tie 20 Lt gali būt traktuojami kaip savininko pelno pasiėmimas su visomis pasekmėmis.

Nuomojamo daikto perdavimas yra aktuojamas. Nori pasakyt, kad per dieną surašot po 4-6 priėmimo - perdavimo aktus? :)) Nėra akto - nelaikau automobilio perduotu. Jei kažkas pasiėmė savavališkai, tai su įmonės veikla nieko bendro neturi.

Jei turiu įsakymą, kad kelionės tikslas Vokietija, skaičiuoju dienpinigius pagal Vokietiją. Argumentas: mano darbuotojas įsakymu yra siųstas į Vokietiją, jis turi reikalų (t.y.dirba) Vokietijoje, o kitkas yra kelionė į kelionės tikslą. Kiek pamenu, apie kelionę tėra pasakyta, kad grįžimo diena skaičiuojama pagal Lietuvoje numatytus dienpinigius, o apie kitas grįžimo šalis nekalbama. Va kada bus kalbama, tada galės aiškint, kad privalau perrašyti įsakymą arba skaičiuot dienpinigius pagal visas tranzitu pravažiuotas kelionės metu šalis.

Antras variantas - tikslas Vokietija, bet pagal dokumentus aiškiai matosi, kad darbuotojas pragyveno 3 dienas (ištisai) Lenkijoje. Veiksmai: arba perrašau įsakymą (tuomet ir dienpinigius skaičiuoju pagal Lenkiją), arba neapmoku Lenkijoje gyventų dienų. Argumentas: jei darbuotojas savavališkai sėdėjo pas savo senelę Lenkijoje, įmonė už tai mokėti neprivalo ir nemoka.

Trečias variantas: vairuotojo mašina sulūžo, jis sustojo Lenkijoje, paskui nepasiekęs kelionės tikslo, grįžo atgal. Įsakymas - Vokietija, skaičiuoju Vokietijos dienpinigius. Argumentas tas pats, kaip ir 1 punkte.
Lenkijoje mano darbuotojas reikalų neturi, įmonės labui darbo neatlieka ir aš neturiu pagrindo perrašinėdama įsakymą siųst jį į Lenkiją.

Taip, taip, priklausomai nuo atlyginimo. Vadinasi įmonės savininkas jau iš viso nebe žmogus :( Jo komandiruotpinigiai apmokestinami nuo pirmo lito - atlyginimo juk nėra!

Ech, kvailių šalis :(

Vėl mėginu argumentuoti:
2. PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma

Mano supratimu jei veikla pagal įstatymą neapmokestinama, tai kol nėra nuomininko - PVM mokėtojo, aš šiai patalpų daliai vykdau neapmokestinamą veiklą :( (na man labai nepatinka ši mano išvada, paneikit jei galit ) Juk įmonė užsiima tik patalpų nuoma ir niekuo daugiau :(



Kur Jūsų nuomone bus kriterijus, atskiriantis atskaitomą PVM nuo neatskaitomo? Kol ištisai nuomojama PVM mokėtojui, atskaita aiški, kai nuomojama ne mokėtojui, atskaita irgi aiški, tačiau kai nuomininko nėra, pagal ką spręsti, PVM atskaitomas ar ne? Jei patalpos neišnuomojamos mėnesį? Pusę metų? Metus? Ar skirsis šiais atvejais PVM atskaita?

:(((((

Kaip reiks vadovui paaiškint, kad vykstant pvz į Londoną, didžioji dalis jo dienpinigių bus apmokestinti?

Nieko sau sistema - kas gauna didelę algą, tas gaus ir didelius dienpinigius. Neapmokestinamus. Aha, kaip biednas, taip ir durnas, kaip durnas, taip ir biednas :((

O gal čia kaip visad - tik žurnalistų antis ir kalbama apie dienpinigius Lietuvoje?

Motyvuok, kodėl nurašai? Juk pajamų nėra?

Mano suvokimu, pagal ekonominę prasmę tai neleistini atskaitymai, jei turtas nėra parduotas ar išmontuotas detalėmis ir irgi parduotas. Argumentas: likvidacinė suma pajamų neuždirbo.

Nepriimk kaip kritikos, bet kokiu pagrindu Tu taip darai?

Likutinė (likvidacinė) vertė - tai suma, kuria ne tik apskaitai nudėvėtą turtą. Jei iš nudėvėto turto lieka detalių, tai jas pajamuojuosi, ir būtent likvidacinės vertės sumai. Jei parduodu nudėvėtą turtą, tai turto savikaina lygi likvidacinei vertei. Bet jei aš tą turtą išmetu, tai pajamų negaunu. Tai kodėl tuomet likvidacinę sumą Tu laikai nusidėvėjimo sąnaudomis ir leistinais atskaitymais?

Tai tik išmąstymai, bet aš remiuosi vienu faktu - iš ko negaunu pajamų, tas nėra leistini atskaitymai.

Ar tikrai?
31 straipsnis. Nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma
2. PVM neapmokestinama kitų, negu gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma
3. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, kuri pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu daiktas nuomojamas PVM mokėtojui.

T.y. nuoma automatiškai neapmokestinama veikla, jeigu nėra nuomojama.

Ar teisingai suprantu?

Matai, ne visų darbuotojų darbo rezultatai priklauso nuo atsėdėtų darbe valandų. Padaryk algą, kuri tiesiogiai priklausys nuo darbo rezultatų, ir problemų nebus. Anas mano siūlomas variantas labiau tinka darbuotojams, kurie privalo būt darbe nuo ... iki, nes jie ten reikalingi ir jų darbas vyksta būtent tik darbo vietoje, ne kažkur kitur.

Dėl įstatyminio teisėtumo vis tik abejoju, tas teiginys apie darbo sutartį buvo VPP (viena ponia pasakė). Bet DK neapmokamų atostogų suteikimo sąlygos kitais tikslais numatyta tik kolektyvinėms sutartims. O kolektyvinės sutartys nėra privalomos. Neapsižiūrėjo :) Žodžiu, kaip bebūtų su teisėtumu, manau niekas nesikabins, jei įrašysi į darbo sutartį.

Tai, ko pagal Statybos įstatymą nepriskirsi remontui, yra eksploatacija :)
Dar vienas argumentas: jei aš tai galiu nusukti, nukabinti, nuimti ir išsinešti, tai remontu pavadinti negalima :) Tai turtas (trumpalaikis ar ilgalaikis, tai čia jau kitas klausimas)

Dėl tvarkos sugriežtinimo:

Labai paprasta, nors ir žiauru :( Taigi ir veiksminga.
Direktorius rašo įsakymą, kad darbo laikas nuo ... iki, ir kad tarkim 9 val (darbo dienos pradžioje) jis visus nori matyt darbo vietose (t.y. išimtys tik su direktoriaus leidimu - vadybininkai, jei turi reikalų ir nenori lėkt į darbą, o turi lėkt darbo reikalais kur kitur, informuoja direktorių raštiškai). Ir supažindina darbuotojus pasirašytinai. Paskui darot komisiją ar skiriat įgaliotą asmenį, kuris kontroliuos atvykimą į darbą. Nustato, kad vadybininko A darbe 9 valandą nėra, ir surašo aktą - į darbą neatvyko. Teisinio traktavimo nežinau, bet ar nebus traktuojama kaip pravaikšta? O čia jau ir sankcijos. Tik žiūrėkit, kad darbuotojai neišsilakstytų :))

2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka

Mana aiškino, kad nesant kolektyvinės sutarties, užtenka paprastos darbo sutarties, jei joje yra nustatyta tvarka apie neapmokamas atostogas.

Iš praktinės pusės:
Žmogaus kas antrą dieną leisti neapmokamų atostogų pati supranti kad neįmanoma, nespėsi į Sodrą bėgiot, be to jis šioje įmonėje irgi dirba, ne durnių stumdo. Kad valandas atidirbtų, tai čia ČP gausis - bus per dieną gerokai daugiau nei 12 valandų :(

Statybos įstatymas 19 str. Statinio remontas – statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą.

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=1987...
pasiskaityk toliau, gal rasi sau atsakymą.

17 str 2 dalis ir 20 str paprasčiausiai turbūt nekorektiškai surašyti, nes eksploatacija ribojama tik IĮ savininko nuosavam turtui, naudojamam įmonės veikloje.

Eksploatacijos ir remonto skirtumas mano suvokimu - eksploatacijos metu "eksploatuojamasis objektas" sunaudojamas (pvz auto filtrai, degalai)

Ne. 19. Sąnaudos – visos išlaidos, patirtos uždirbant pajamas.
Tavo reikalas įrodyt, kad sąnaudos buvo patirtos uždirbant pajamas, taip pat kokia transporto priemonė ir kam tuos degalus naudojo. Įrodinėjimas turi būti dokumentaliai, ne žodžiu :)

comments.vmi.lt/pdbw.nsf/isaiskinimai/EA40EA1C...

Labai senas, bet ko nors naujesnio neteko skaityt. Vadinasi šis bus galiojantis?

Gal ir taip... Irgi logiška.

Įmonės požiūriu - daryk ką nori. O VMI požiūriu aš atėjus į tokią įmonę, tikrai pasinaudočiau galimybe priskaičiuoti delspinigius pagal DanguolėsP (ir VMI) pasiūlytą schemą.
Tu savavališkai imi ir perkeli prekę į IP. VMI gali laikyti, kad buvo iš karto IT, arba gal turėjo būt perkelta anksčiau, nei rugpjūtį. Tu juk šito momento nedokumentuoji, palieki "pliką", taigi galima traktuot, taip kaip labiau patinka tikrintojui. Aš Tavo vietoj pakraučiau maksimumą įvairiausių popierių. Paprastai patingi net gilintis :)

O IĮ niekuo nesiskiria nuo UAB. Tik nuosavybės forma. Įstatymai dabar tie patys, o ir ankstesni duodavo nuorodas į JAPMĮ :( Na dar apskaitos vedimo tvarka, kuri iki tiek neapibrėžta, kad vėlgi geriau daryt kaip UAB.

Todėl kad grąžinimo sąlygas nustato įstatymas, o ne tai, kaip kam atrodo :)

Nesutinku, gali. Ir būna.

Elementariai supainiojo kupiūras (abi pusės nepastebėjo, kad per daug paėmė ar per mažą gražą atidavė). Banke būna, įmonėj juo labiau.
Nematau problemos. Pajamuoju, fiksuoju kad dėl klaidos. Toliau aiškinamasi "kodėl", suradus veiksmai klaidų taisymui, nesuradus kitos pajamos (kaip dovanėlė).

Sukuri tiekėją "pagal inventorizaciją", toliau elgiesi standartiškai. Prekių vertė ir skola 0.
Arba gal geriau 1 Lt, kad būtų ką inventorizuoti, ir tuo pačiu 1 Lt - kitos pajamos.

Kai įsivežat automobilį - prekę, registruojat įmonės vardu, taip? Tai kuo pas Tave skiriasi automobilis - prekė ir automobilis - IT? Kodėl buhalterija ima ir savavališkai perkelia prekę į IT? Pagal mane turėtų būt kažkaip dokumentuojama įsakymu ar kitu popieriumi. Kodėl komisija susėda ir prekę į eksploataciją įvedinėja? Kas leido?

Ach tai mes čia pasirodo Tavo namų darbus darom? :) O pati ką veiksi pabaigus? Toliau klausinėsi, ne pati ieškosi?

Mokykis kol nevėlu :)

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2160...

Analogija. Priimat darbuotoją į darbą, gauni įsakymą arba vizą įforminti naują darbuotoją. Kokius dokumentus turi, pervesdama prekę į IT?

Taip. Ir sumoki iki rugpjūčio 10 darbo dienos. Nuo trečios dalies skaičiuoji 33 proc ir moki iki rugpjūčio 19 d.

Advokatas verčiasi savo praktika - B klasės pajamos. Nors - ar advokatas neturi (neatstovauja) įmonės?

Saulele, o ką daryt, kai nuomininko nėra??
Ir kaip elgtis su remontuotų patalpų PVM, kai iki metų pabaigos tose patalpose nebuvo nuomininko?
Kai įmonė remontuoja vieną patalpų dalį, ar galima laikyti, kad atskaita priklauso būtent tai daliai? Juk patalpos rejestro įmonėje nėra atskirtos, t.y. nėra įstatymiškai padalintos.