Galvoju paguosiu čia užsukusias mamas ir joms palengvės ir man gerai bus.
Galvojau, kad man nereiks jaudintis ir vaiko niekur išleidinėt. Kažkiek žinojau, kad žvalgosi darbo užsienyje, bet maniau, kad dar negreit paliks tėvų namus. Šiandien grįžtu, o sūnus sako- " rugsėjo 9d. jau turiu būt užsienyje ir pradėti dirbt". Tėvas sako- " nu kam tau tie užsieniai, ar tau pinigų reikia? Va, kai bus šeima, vaikai, reiks didesnių pinigų, tada ir galėsi varyt".
O aš sakau -, "juk tada reiks dirbt Lietuvoje ir tupėt su šeima, o ne po užsienius trankytis". Ir nesinori, kad važiuotų, ir norisi, kad pasisektų. Neįsivaizduoju kaip jis ten nuvažiuos, gyvens , dirbs, juk niekada nebuvo niekur išvažiavęs, net kelionėje užsienyje nebuvęs. Naminukas jis pas mus.
Nu kaip bus liūdna, neįsivaizduoju.
Paverkit mamos savaitę, o aš pratęsiu jūsų pradėtą darbą.