Man telefonu sakė, kad jiems užtenka atfaksuoti tokį raštą, tai aš jau kelintas mėnuo tik faksuoju.

O kaip atsispausdint Iš kitos ES valstybės narės įsigytų prekių žurnalą?

Reny, atvirkščiai, įsiskaityk atidžiau į tai, ką parašiau.

Na, matyt, ne taip išsireiškiau.
Kai darbuotojų skaičius neviršija 5-ių (jei teisingai pamenu), 1 darbuotojas gali dirbti mažiau nei 0,5 etato. Į bendrą darbuotojų skaičių nepriskaičiuojami darbuotojai, kurie pagal patvirtintą pareigų sąrašą gali dirbti mažiau nei 0,5 etato.

Dėl PVM objekto. Taip suprantu, kad čia kalba apie prekių įsigijimą iš ES ne PVM mokėtojo. Tik iš kur dabar žinot, ar jie privalo registruotis PVM mokėtojais, ar ne?
comments.vmi.lt/pdbw.nsf/0/6eb1d0e7ed105091422...$FILE/PVM_3str_komentaras.doc
PVMĮ 3 str. 2d.
PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai:
1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas;


Komentaras
1. Apmokestinamiesiems asmenims, įsigyjantiems prekių iš kitos valstybės narės (sandorį sudarantiems vykdant savo ekonominę veiklą), kai jie prekes įsigyja iš įsiregistravusio (ar kitaip identifikuoto) ar neįsiregistravusio, tačiau privalančio įsiregistruoti PVM mokėtoju, apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, toks prekių įsigijimas už atlygį yra PVM objektas, jeigu pagal PVM įstatymo nuostatas įsigijimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje (plačiau apie tai- 41 straipsnio komentare).
2. Jokiais atvejais PVM objektas nebus prekių įsigijimas, kai prekių pardavėjai yra šie valstybės narės asmenys:
2.1. kuriems taikoma speciali PVM apmokestinimo schema, nustatyta toje šalyje mažiems mokesčių mokėtojams (angl. flat rate);
2.2. neviršiję savo šalyje nustatytos ribos, kurią viršijus atsiranda pareiga registruotis PVM mokėtojais toje valstybėje narėje;
2.3. nevykdydami ekonominės veiklos, parduoda sau priklausantį turtą.
3. Apmokestinamieji asmenys, kurių įsigyjamos prekės yra PVM objektas, tai - Lietuvos Respublikos juridiniai ar fiziniai asmenys, vykdantys bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, taip pat užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys, vykdantys bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą, t.y.:
3.1. užsienio valstybės juridiniai asmenys ar organizacijos, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, arba
3.2. bet kurie kiti užsienyje įsteigti, įkurti ar kitaip organizuoti vienetai, arba
3.3. fiziniai asmenys, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra Lietuvos Respublika.
4. Juridiniai asmenys, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, bet įsigyja prekių iš kitos valstybės narės daugiau nei nurodyta PVM įstatymo 71(1) straipsnyje , kai jie prekes įsigyja iš įsiregistravusio (ar kitaip identifikuoto) ar neįsiregistravusio, tačiau privalančio įsiregistruoti PVM mokėtoju, apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, toks prekių įsigijimas už atlygį taip pat yra PVM objektas, jeigu pagal PVM įstatymo nuostatas įsigijimas laikomas įvykusiu šalies teritorijoje (plačiau apie tai- 41 straipsnio komentare).
5. PVM objektas gali atsirasti iš kitos valstybės narės įsigyjantiems prekių nevykdantiems veiklos juridiniams asmenims: valstybės, savivaldybių, valstybės ar savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, o įstatymų nustatytais atvejais - kitiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos veiklą vykdyti įpareigoja teisės aktai.

Taigi, kadangi mano galvoje viskas apsivertė aukštyn kojom, tai dar vienas klausimas iškilo.
Ar nereikia registruotis pirkėjui (t.y. mums) PVM mokėtoju toje ES šalyje, iš kurios NE PVM mokėtojo įsigyjam prekių/paslaugų ir per tam tikrą laiką viršijam tam tikrą sumą?

Ir dar VMI sakė, kad PVMĮ tai neakcentuojama, tik VMI išaiškinimuose ir brošiūrėlėse... Tai dar tas reikia sekt, nes įstatymo neužtenka...

Nu jo, visai pasimečiau. Ir man pasakė, kad nereikia. Labai atsiprašau visų, kuriuos tiek laiko klaidinau, bet tikrai taip aiškino VMI seminaruose pačioj pradžioj. Eilinį kartą įsitikinu: "Davėriai, no pravėriai"
Ir AČIŪ Jums

Tikriausiai Matyt, aš girdėjau apie tas, kurių iš viso rasti nebeįmanoma...

Taip, neįeina, tačiau vienas iš 5 ar 10 (tiksliai nepamenu) įmonės darbuotojų gali dirbt mažiau nei 0,5 etato, spėju, kad pagal tą patį norm.aktą.

Gal taip ir geriausia, tik girdėjau, kad, jei įmonė neteikia savo metinės finansinės atskaitomybės 2 metus (jei gerai pamenu), ji išregistruojama. Gaila negaliu pasakyt, kur parašyta, bet siūlau pasidomėt. Nebent akcininkai būtent to ir laukia.

Na, jau seniai aišku, kad mūsų įstatymai su logika kartais prasilenkia, bet taip jau įstatyme parašyta... Gal tokiu būdu skatinama registruotis PVM mokėtojais Juk Lietuvos biudžeto didžiausią pajamų dalį sudaro būtent PVM, manau, ir kitur panašiai.

Aš čia kažko nesuprantu... O direktorius - ne samdomas? Jis už dyką turi dirbt?
Dėl tos savivaldybės tai nieko nesu girdėjus, būtų įdomu sužinot.
O VMI tuščias ataskaitas reikia pateikt, jei nenori, kad įmonę likviduotų. Tam reikia samdyt vadovą, kuriam reikia mokėt DU... ir t.t.

O kur parašyta, kad ryte galima žiovauti?
Kas neuždrausta, tas galima
O kur parašyta, kad negalima 2 h dirbt per mėn., jei tai vienintelis darbuotojas įmonėj be vyr.buhalterio

Būtent , kad nuo PVM objekto priskaičiuojamas PVM. Šiuo atveju apmokestinama suma į 19 eil., pati PVM suma į 29 eil. Jei tiekėjas būtų PVM mokėtojas, ta pati PVM suma rašytųsi ir į 22 ir 30 eil.

Manau, kad teisingai.
O jei VMI ar SoDra norės patikrint, tai direktorius po 15 min. patikrinimo sakys: "Sorry, mano darbo laikas šiandien baigėsi, viso gero"

PVMĮ 3 str. 2 d.
PVM objektas taip pat yra prekių įsigijimas už atlygį šalies teritorijoje iš kitos valstybės narės, kai:
1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas

Direktyvos 77/388/EEB 24 straipsnyje šneka apie lengvatas smulkiam verslui, kuriomis galėjo pasinaudoti valstybė narė
Tai vis tiek suprantu, kad tai PVM objektas, nes p/l 12'2 str. 1. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje, kai įsigyjamų prekių gabenimas baigėsi šalies teritorijoje

www.vmi.lt/Integracija_ES/PVM_schemos.doc
14 psl. tik čia, kai pardavėjas ES PVM mokėtojas, okai NE PVM mokėtojas nėra, o PVMĮ str. neatsimenu

Taip

Todėl, kad atsivežus iš ES priskaičiuot visada reikia, o atskaityt, tik tada, kai atsivežta iš ES PVM mokėtojo + invoise t.b. abiejų "šalių" pavadinimai, adresai, PVM mok.kodai bei direktyvos arba PVMĮ nuostatos.

Manau, kad teisingai. Ir dirbti gali tik 2 h per mėn. (mes taip padarę, reikia darbo inspekcijai pranešt FORMA-DP). Tik va dėl to buhalterio nereikalingumo suabejojau. Kur parašyta, kad buhalterio gali nebūti? Juk visose deklaracijose turi 2 asm. pasirašinėt. Todėl ir dirba tas asmuo p/l 2 DS: direktorium ir vyr.buhalteriu po 2 h už pareigybę.

Kartais prajuokina iš kelių žodžių padarytos išvados.
Na, aš visai PVM s.f. nerašau, rašo Kaune apie 10 darbuotojų, ir dar penkiuose kituose miestuose ne po vieną darbuotoją. Ir tvarka yra griežta. Tai priklauso nuo tvarkos, kurią numatė ir nusistatė įmonė. Tarkim, kiekvienam miestui ir skyriui duotos atskiros serijos, o numeraciją pagal serijas seka ir kontroliuoja, kad nesidubliuotų, buhalterinė programa.
Dėl žodžių reikšmių, kas yra "nuoseklu" ir "chronologiška" irgi po to gali tekt su inspektorium daug ginčytis...

VMI Kaune šiuo klausimu nekonsultuoja, sako kreiptis į darbo inspekciją, bet Vilniaus tel. nežinau.
Jei visus 3 m. darbuotojas dirbo 3 d.d. savaitėje, tai, logiškai mastant, kompensacija neturėtų labai žymiai pasikeisti nuo teisingai paskaičiuotos, pritaikius 3 d.d. savaitės koeficientą (3*100/7=42,86, t.y. 0,4286). Bet, kadangi toks koeficientas niekur nepatvirtintas, tai teisingiau būtų perskaičiuoti laikotarpį, už kurį priklauso atostogos... tik nežinau kaip... gal darbo inspekcija lai konsultuoja.

Kadangi deklaracijas VMI vis tiek reikia nešt, tai turi būti ir darbuotojas, o jis turi už tai gaut DU, tai atsiranda ir Sodrai ataskaitos

Nu jo, iki šiol galvojau, kad patvirtina vyr.buhalteris (įvesta į apskaitą po išmokėjimo), o k.i.o. prieš pinigų išmokėjimą patvirtina direktorius (leidžia išmokėt), po to ir vyr.buhalteris (įvesta į apskaitą po išmokėjimo)

Biudžetinėms įmonėms nustatyta 500 Lt. Pas mus 2000 Lt. Be to, kiekvienai grupei galima nustatyti kitą vertę., pvz., nematerialiam turtui 1 Lt, tada finansinė apskaita sutaps su mokestine.

Kodėl neįmanoma, kodėl nereikia? Visada maniau, kad reikia ir įmanoma. Aišku visaip būna. Tokiu atveju daryčiau tas PVM s.f. anuliuotas su suklystom datom, ar abi firmas savas įrašau ir anuliuoju. Nelogiška, bet chronologiška

Pas mane būtent tai, tai darau išvadą, kad tai ne suminė darbo laiko apskaita.

Štai čia viskas ir paaiškėja. Jei perskaičiuoji laikotarpį, už kurį priklauso atostogos, atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su normalia įmonės darbo trukme, tai koeficientą taikai tokį, kiek d.d. savaitėje nustatyta įmonės darbo tvarkoj. Gaila, neužsisakinėjau tada šios spaudos, ten, turbūt, paaiškinta ir kaip tą perskaičiavimą skaičiuoti, nes gana sudėtinga gaunasi, kai toks nestandartinis darbo laiko režimas. Pas mane, pvz., 2 h per mėn., nes įmonė nieko neveikia, o ataskiatas ir deklaracijas VMI vis tiek reikia pateikinėt.

1. Ar 3 darbo dienoms per mėnesį taikoma suminė darbo laiko apskaita?
2. Jeigu nustatyta tumpesnė, nei 5 d.d. savaitė, tada kaip?

Lana, kaip manote, kodėl skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas taikomi koeficientai (0,7 arba 0,9)?
Išnagrinėkim pavyzdį.
1. Tarkim, žmogus, kuris dirba 5 d.d. per savaitę, eina savaitei atostogų. Jam bus paskaičiuota atostoginiai tik už 5 d.d., o už kitas 2 poilsio dienas - NE.
2. Tarkim, tas pats žmogus išeina iš darbo ir jam likusios 7 dienos nepanaudotų atostogų. Jis gali rinktis, ar eiti atostogų, ar eiti iš darbo pasiimant kompensaciją. Jei eis atostogų, gaus atostoginius už 5 d.d., jei ims kompensaciją, vis tiek gaus už 5 d.d., nes suma bus padauginta iš koeficiento 0,7 (7 dienų savaitė perskaičiuojama į darbo dienų savaitę: 5*100/7=71,43%, t.y. 0,7)
Kyla klausimas, kokį koeficientą reikia naudoti, kai darbuotojas dirba 3 d.d. per mėnesį?
Nežinau, ar aiškiai dėstau mintis, gaila, kad daugiau nieks neįsijungia į mūsų diskusiją, gal mokėtų geriau paaiškinti... arba mane nuginčyti...