Atleidimas iš darbo

Veronika, tikslinti GPM deklaracijos nereikia. praeita menesi daugiau sumokejai, si menesi sumokesi maziau nes pritaikysi dar viena 14.50 Lt. prie zmogaus atlyginimo tai bus ne 304.50 lt o 319.00Lt

didelis aciu uz neabejinguma mano klausymams sekmes darbe

Aciu uz pagalba

Laba diena,
Toks atvėjis: Žmogus dirba 3 d. per mėn. kaip jam skaičiuojamos nepanaudotos atostogos?
Ačiū

O kuo remiantis jis taip dirba: taip nurodtyta DS ar toks jo grafikas...

Jis taip dirba nes įmonei sustabdyta veikla ir ateina tik sutvarkyti popierius

Tam darbuotojui nepanaudotos atostogos skaičiuojamos normaliai, t.y. lyg jis dirbtų normaliu darbo režimu, normaliu darbo laiku, 40 (ar pan.) val. per savaitę. T.y. jam priklauso 28 d. atostogų per metus, 28/12=2.33 per mėnesį.

Tai avdinasi teisingai padariau. Ačiū labai už atsakymą.

Nu aš tai suabejojau. Gaunasi taip, kad per metus žmogaus dirba 36 d.d., iš kurių 28 turi atostogauti? Nesamonė. Juk pagal DK 170 str. į laiką, už kurį skaičiuojamos atostogos įeina faktiškai dirbtas laikas...

"170 straipsnis. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti
1. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai;
4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligosarba motinystės pašalpą;
5) mokamos kasmetinės atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;
7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų invalidams;
8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems invalidą;
9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
10) teisėto streiko laikas;
11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
2. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo priėmimo į darbą dienos


Tad pirmiausia reikia perskaičiuot, už kurį laikotarpį jam priklauso tos atostogos. O po to dar vienas įdomumas - kokį koeficientą taikyti: 5 d.d. - 0,7, ar 6 d.d. - 0,9?

Labai įdomi situacija, bet man irgi ji gręsia, nes turiu taip dirbantį žmogų

Aišku kad 5. O DK parasyta, kad nesvarbu kiek žmogus dirba per mėnesį, atostogos nemažinamos

Sutinku, kad netrumpinamos, tik ar visos turi būti apmokamos?
Juk iš 7 k.d. atostogų tik 5 dienos apmokamos (normaliom sąlygom), o kai per mėnesį dirba tik 3 d., o likusias ne, tai kodėl už jas turi būt apmokama. Žinoma, jei nustatytos 3 d.d. per mėn, o darbuotojas dirbo tik 1, o kitas atostogavo, tai už 2 priklauso sumokėt, o kitas tegul atostogauja, bet kodėl už jas turi mokėt?

Bet jis ne atostogauja, o jo tks darbo režimas. Jeigu jis galėjo atostogauti normaliai tai kodėl kompensacija t.b. mažesne? Jeigu jis pasiimtu normalias atostogas, tai ir apmokėjimas būtų toksai pat normalus

Sveiki Noriu paklausti ar teisingai darau Darbuotojui terminuota sutartis baigėsi 07.06, o aš viską forminu šiandien, nes vakar buvo nedarbo diena

Ką tai reiškia-viską forminu šiandien? Kas į tą sąvoką įeina? Nes atleidimo diena yra paskutinė darbo diena, turėjai paskutinę dieną išmokėti algą, įsakymas apie atleidimą turėjo būti anksčiau, jei jam išeiginė-tada turėjote tai numatyti ir išmokėti bei paruošti dokumentus prieš tai.

Nera, teisingai nes zmogu nedarbo diena atleisti negalima.

[quote="Ritul"]Sutinku, kad netrumpinamos, tik ar visos turi būti apmokamos?
Taip, visos. Tik klausimas: kiek jis gaus už visas atostogas, nes nemanau, kad už tas 3 d. jis gauna labai daug.

Lana, kaip manote, kodėl skaičiuojant kompensaciją už nepanaudotas atostogas taikomi koeficientai (0,7 arba 0,9)?
Išnagrinėkim pavyzdį.
1. Tarkim, žmogus, kuris dirba 5 d.d. per savaitę, eina savaitei atostogų. Jam bus paskaičiuota atostoginiai tik už 5 d.d., o už kitas 2 poilsio dienas - NE.
2. Tarkim, tas pats žmogus išeina iš darbo ir jam likusios 7 dienos nepanaudotų atostogų. Jis gali rinktis, ar eiti atostogų, ar eiti iš darbo pasiimant kompensaciją. Jei eis atostogų, gaus atostoginius už 5 d.d., jei ims kompensaciją, vis tiek gaus už 5 d.d., nes suma bus padauginta iš koeficiento 0,7 (7 dienų savaitė perskaičiuojama į darbo dienų savaitę: 5*100/7=71,43%, t.y. 0,7)
Kyla klausimas, kokį koeficientą reikia naudoti, kai darbuotojas dirba 3 d.d. per mėnesį?
Nežinau, ar aiškiai dėstau mintis, gaila, kad daugiau nieks neįsijungia į mūsų diskusiją, gal mokėtų geriau paaiškinti... arba mane nuginčyti...

To Ritul
DK: 198 straipsnis. Darbo apmokėjimas esant sutrumpintam darbo laikui
Darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė.

O Vyriausybė nustatė taip:
Nutarimas DĖL DARBUOTOJO IR VALSTYBĖS TARNAUTOJO VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 27 d. Nr. 650
7. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto pagal šią Tvarką, dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).

1. Ar 3 darbo dienoms per mėnesį taikoma suminė darbo laiko apskaita?
2. Jeigu nustatyta tumpesnė, nei 5 d.d. savaitė, tada kaip?

Ritul, aš taip pat nežinau tikslaus atsakymo į šį klausimą. Bet jis man aktualus. Bandykime kartu rasti atsakymą.
Štai ką rašo Nutarimas DĖL DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA IKI DVIDEŠIMT KETURIŲ VALANDŲ PER PARĄ DARBO LAIKO TRUKMĖ, SĄRAŠO, DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE, DARBŲ, SĄLYGŲ, KURIOMS ESANT GALI BŪTI ĮVEDAMA SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA, SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS ĮVEDIMO ĮMONĖSE, ĮSTAIGOSE, ORGANIZACIJOSE TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 14 d. Nr. 587
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2109...ė_darbo_laiko_apskaita :

II. DARBAI, SĄLYGOS, KURIOMS ESANT GALI BŪTI ĮVEDAMA SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA
2. Suminė darbo laiko apskaita, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę, gali būti įvedama įmonėse, įstaigose ir organizacijose (toliau vadinama – įmonė), kai dėl darbo pobūdžio, darbo ar gamybos sąlygų negalima iš anksto nustatyti ir/ar laikytis kasdieninės ar savaitės darbo laiko trukmės.
3. Darbai, sąlygos, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita:
3.1. darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, ir darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar savaitės darbo laiko trukmės;
3.2. darbuose, kuriuos dirbant gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė ir kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalis);
3.3. darbuose, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą sezoninių darbų sąrašą (Darbo kodekso 112 straipsnis);
3.4.nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ar nepertraukiamai veikiančiuose įmonių cechuose, baruose;
3.5. ekonominės veiklos sričių, kurių darbo ir poilsio ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Darbo kodekso 148 straipsnis), įmonėse.
4. Suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas netaikomas:
4.1. asmenims iki 18 metų (Darbo kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 277 straipsnis);
4.2. darbuotojams, kurie šalių susitarimu dirba ne visą darbo laiką (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
4.3. darbuotojams, kuriems jų reikalavimu pagal įstatymą turi būti nustatytas ne visas darbo laikas – ne visa darbo diena ar ne visa darbo savaitė (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktai).
5. Nėščioms,neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba vaiką invalidą iki 16 metų, ir invalidams suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas gali būti taikomas jų sutikimu.