Man su CMR susidurti per daug neteko. O čia toks atvejis -pasamdė firma transporto kompaniją LT krovinį pervežti iš Klaipėdos jūrų uosto terminalo į Kauno mutinę išsimuitint, o paskui sandėlin prekes išsikrovė. Tranportininkai išrašė CMR. O dabar klausia, gal mums jis nereikalingas. Teisybę sakant, nežinau ar tą CMR mes privalome turėti... Gal originalą galime jiems atiduoti ir pasilikti sau tik kopiją, o gal nė kopijos mums nereikia turėti? Kaip su tais CMR turėtų būti?

O kai sueis ir grįš iš atostogų turės tokias pat teise kaip ir visi kiti darbuotojai? Ta prasme, galės atleist kaip ir bet kurį kitą?
Tokiu atveju, visai nesvarbu ar dabar grįšt, ar suėjus termino pabaigai...

Situacija: notarų biuro sekretorė išėjusi vaiko priežiūros iki jam sueis 3 m. atostogų. Iki grįžimo termino pabaigos liko nepilnai 5 mėnesiai. Tačiau dabar iškilo klausimas -galbūt verta grįžti į darbą anksčiau. Nes tame notarų biure už poros mėnesių gali pasikeisti situacija. Notarė jau sena ir nelabai aišku ar gaus pratęsima dirbti toliau. Jei keistųsi notarė, kaip sekretorei geriau -būti vaiko priežiūros atostogose ar jau būt grįžus iš jų ir dirbti? Klausimas keliamas dėl atleidimo iš darbo galimybės.
Man atrodo, kad kol sekretorė vaiko priežiūros atostogose, jos atleisti negalėtų net pasikeitusi notarė. O jeigu sekretorė jau dirba, tai notarė ją gali atleisti kaip ir bet kurį kitą darbuotoją. Gal kas išsakysit savo mintį?
Ir jei jau taip sekretorė sugalvotų šiuo metu grįžti (kai dar nesuėjęs terminas pagal jos ankstesnį prašymą) ar gali notarė netenkinti jos prašymo dėl ankstyvesnio grįžimo?

Vienos įmonės buhalterė dienpinigius už komandiruotes moka tik tuo atveju, jei darbuotojas parveža sąskaitą už nakvynę. Jūs darote taip pat? Man atrodo, kad turėtų užtekti direktoriaus įsakymo dėl komandiruotės ir buhalteris dienpinigius turėtų išmokėti prieš išvykstant į komandiruotę. Juk darbuotojo reikalas kur jis nakvos, gal jo tėvai tame mieste gyvena...

Šveicarijos įmonė tarpininkauja su mums rūpimu tiekėju (taip pat Šveicarijos įmone) susiderėti kainas. Ir šis tarpininkas nori iš mūsų gauti procentus nuo iš to tiekėjo nupirktų prekių vertės. Ar teisingai galvoju, paslaugą gauname mes, ir tai PVM objektas Lietuvoje? Jie išrašys sąskaitą be PVM, o mes turėsim prisiskaičiuoti?

Turim sutuaciją: įmonė X ruošiasi pirkti produktus iš 5 kitos valstybės firmų. Toje šalyje gyvenantis akcininko brolis pagelbėtų -supirktų prekes ir pasirūpintų transportu. Aišku, jo paslaugos įmonei nekainuotų. Bet kaip teisingai suforminti? Juk už prekes sumokės ne įmonės darbuotojas...
Bandau sudėlioti:
1.Sąskaitos už prekes bus išrašytos įmonės vardu, vadinasi įmonė X bus skolinga įmonėms ABCDE
2. Už prekes įmonėms ABCDE sumokės fizinis asmuo Zigmas.
3. Įmonė X pagal įmonių ABCDE sąskaitas sumokės Zigmui.
Išeitų reikalinga trišalė sutartis?
O gal galima sudaryti sutartį Su Zigmu, kad jis prekes nupirktų įmonės vardu? Ar tokiu atveju, jį reiktų įdarbinti?

Iki šiol tvarkingai pildydavom kelionės lapus. Bet pakalbėjus su vienos didesnės įmonės buhaltere nustebau -administracijos darbuotojams jokių lapų nepildo. Sakė, yra vadovo įsakymas, kuriame surašyta kokiems darbuotojams kiek pinigų kurui mėnesiui skiriama ir viskas. Ar jūs apie tai ką nors esate girdėję?

Sudėtinga su tais susijusiais ir kontroliuojamais asmenimis.
Pas mus situacija tokia: įmonė X (užsienio kompanija) valdo 100 proc. akcijų dar dešimties firmų (įvairiose šalyse). Lietuvoje įsteigtas UAB Z yra vienas iš jų. Įmonės X akcininkai yra du -įmonės X vadovas ir įmonė A (taip pat užsienio kompanija).
Žiūrint iš Lietuvos įmonės Z pozicijų:
1) įmonė X yra kontroliuojanti įmonę Z
2) įmonė X yra patronuojanti įmonės Z atžvilgiu
3) įmonė Z yra susijusi su įmone X
4) įmonė Z yra susijusi su visais X darbuotojais (o gal tik su direktoriumi, kuris yra X akcininkas?)
5) įmonė Z yra susijusi tarpusavyje su bet kuria kita įmonės X valdoma užsienio firma (ir jos darbuotojais)
6) Įmonė X yra susijusi ir su įmone A (ir jos darbuotojais)
Gal dar kažkokią priklausomybę tarp visų šių įmonių (žiūrint iš įmonės Z pozicijų) pražiūrėjau?

Pasimeciau, kaip teisingai apskaitoje daryti irasus. Darbuotojas isejo atostogu 08.20 -09.20. Iseinant as jam paskaiciavau ir ismokejau atlyginima uz 08 men ir visus atostoginius. Tai ir visa sia suma (08 atlyginimas + 08 atostoginiai +09 atostoginiai) galiu deti i sanaudas rugpjucio menesi. Ar rugpjucio men. i sanaudas dedu rugpjucio atlyginima su rugpjucio atostoginiais, o 09 men. pabaigoje -rugsejo atostoginiu dali ir atlyginima?

talentas jau išsiaiškino, gal dabar man padėsite :)
Įmonė ne PVM mokėtoja sau (ne pardavimui) nori įsigyti mikroautobusą (krovininį) iš Vokietijos. Jo vertė 15000 Eurų. Kiek supratau iš VMI brošiūros, įmonei atsiranda prievolė registruotis PVM mokėtoju. Bet kada tą padaryti-prieš įsigyjant ar jau įsigijus automobilį? Ir kaip šiuo atveju bus su vokišku ir lietuvišku PVM?

Darbuotojo nuvykimui į seminarą iš vienos kelionių agentūros pirkome aviabilietą. Gavome ir bilietą, ir sąskaitą. Tačiau, vėliau pakeitėme išvykimo datą. Ir UAB "Litcargus", o ne ta pati kelionių agentūra, perspausdino bilietą ir išrašė papildomą sąskaitą, kurioje nurodė naujojo bilieto numerį ir įrašė "A/B datos pakeitimo mokestis". Ar teisingai darysiu, sumas is abiejų sąskaitų traukdama į sąnaudas (komandiruotės išlaidos)?

Begemots, labai ačiū!

Taip reikia Jūsų patarimų Atsiliepkit gi kas nors...

Kartais klientams siūlome ne atskiras prekes, o visą sistemą. Tačiau sutartyje numatome iš kokių atskirų dalių ta sistema susideda. PVM sąsk.-fakt. vėlgi išskiriam visas dalis atskirai. Būna taip, kad vadybininkai pamišta į sutartį įtraukti vieną ar kitą dalį. Tada tą dalį tenka klientui papraščiausiai padovanot. Dažniausiai pamiršta mažos vertės detales, tai dėl PVM bandau vadovautis PVM įst. 5 str.
6.3. perduotos neatlygintinai konkrečiam pirkėjui (klientui), kuris įsigijo kokią nors PVM mokėtojo tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą. Konkrečiam pirkėjui (klientui) neatlygintinai perduotų prekių apmokestinamoji vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai to pirkėjo (kliento) įsigytos PVM mokėtojo tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, dėl kurios įsigijimo yra neatlygintinai perduodama papildoma prekė, apmokestinamosios vertės ir bet kuriuo atveju negali būti didesnė kaip 50 Lt. Tais atvejais, kai papildoma prekė įteikiama klientui dėl tęstinių paslaugų įsigijimo (telekomunikacinių, šildymo ar panašių paslaugų pagal ilgalaikes sutartis), tai taikoma 50 Lt riba, nes nėra galimybių apskaičiuoti 5 procentų ribą
Bet nesu tikra ar prekių vertę galiu dėti į sąnaudas? Kaip jums atrodo?

Su pirkėjais esam pasirašę sutartį dėl prekių pristatymo. Joje numatyta už pristatymo vėlavimą skaičiuoti delspinigius. Mes vėlavom, jie susiskaičiavo. Apmokėjo sutarty numatytą sumą atėmę prisiskaičiuotus delspinigius. Tačiau sutarties delspinigiams neišrašė. Ar teisingai darysiu, jei sau išsirašysiu buhalterinę pažymą ir trauksiu į apskaitą D 635, K 2411?

O jeigu minimalią algą valdžia pakelia, darbo sutarty įrašai pakeitimus?

Direktorius minimumą mokės. kažkur skaičiau, kad minimalus valandinis atlyginimas 2,95 Lt. Tai man sutartyje ir nurodyti, kad bus mokama 2,95 Lt/val. Ar geriau rašyt -"Mokamas minimalus valandinis atlyginimas"? Jeigu darbuotojas uždirba minimumą, tai kaip jūs paprastai nurodote -sumą (500 Lt/mėn.) ar įrašot "minimali mėnesinė alga"?

Delfyje paskelbtame straipsnyje "kaip bendrovės vadovas priimamas į pareigas" yra toks sakinys" Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą, sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui". Tai taip išeina, kad įregistravus įmonę, kai įdarbini direktorių apie tai reikia pranešti JAR? Forma JAR-PTA?
Įmonę įregistravom, apie tai pranešėm VMI, o įdarbinę direktorių pranešėm Sodrai. Galvojau, kad viskas. Bet turbūt dar pražiopsijau JAR?

jeigu darbuotojas dirba vieną valandą per savaitą, tai 5 darbo sutarties punkte nurodau -darbo savaitės trukmė -1 darbo diena (pirmadienis), darbo dienos trukmė -1 valanda (17:00-18:00). Ar teisingai?
o kaip nurodyti jam mokamą atlyginimą? Jeigu parašysiu, kad mokamas minimalus valandinis atlyginimas ar niekas neprikibs?

Ačiū už atsakymą. man dar niekad neteko daryti taisymų už praėjusį laikotarpį, tad nesu tikra kaip tai tinkamai įforminti. Sakykim, taisau 2003 m., nešu patikslintą pelno mok. deklaraciją jau 2005 m., ir tais pačiais 2005 m. darau koregavimus 2005 m. apskaitoje? Koreguojamą sumą dedu į sąnaudas didinančias apmokestinamąjį pelną?

nu ir prisidariau nesamoniu. Nebezinau kaip viska istaisyti. Gal patarsit?
2003.05 pirktas automobilis (lizingu). Keleta menesiu viska apskaitoj atvaizduodavau teisingai. Bet paskiau kazkas susisviete ir jau nuo 2003 rugsejo, bei visus 2004 m. priveliau klaidu. Zodziu, kai gaudavau is lizingo saskaita, joje budavo israsyta verte (905,98)+ PVM (163,08); palukanos (56,38)+PVM (0). PVM reikia dėti į sanaudas, o as (pati nebesuprantu kodel) pradejau visa suma (verte+PVM) mazinti lizingo isipareigojimus (432). Kaip man dabar istaisyti sia klaida? Juk taisyti reikia ir 2003, ir 2004 m...

Mūsų įmonė PVM mokėtoja, tad kaip tas PVM vaikšo aišku. Bet nelabai suprantu kaip PVM reikia mokėti, jei įmonė ne PVM mokėtoja. Pataisykit, jei aš neteisi: importuoju prekes ne iš ES, susimoku importo PVM Lietuvoje(bet jo negaliu susigrąžinti), o parduodu prekes kitai firmai neišskirdama PVM (nes jei aš ne PVM mokėtojas, rašau paprastą sąskaitą, kurioj nurodau bendrą sumą ir neišskiriu PVM). Šiuo atveju, mano prekės kainuos 18 proc. brangiau nei konkurentų... O gal aš klystu?

perskaičiau visų jūsų mintis ir pasimečiau. Importuojam iš ES prekes, bei jas parduodam Lietuvoje ir Latvijoje. Kokį mėnesį tų prekių vertę ir PVM rodau deklaracijoje ir sumoku tą PVM? Man viena auditorė išaiškino, kad tą mėnesį, kai tas prekes parduodame. Perskaičiau dekl. pildymo taisykles, jūsų mintis -atrodo, kad tą mėnesį, kai prekes įsivežėm. Kaip iš tikrųjų??
Sakykim, prekių įsigijimo Invoiso data 10.05. Tai deklaracijoje už 10 mėn. ir parodom tų prekių vertę 19 laukely. O PVM? Pardavėm tas prekes tik sekantį mėn. Tai tada 11 mėn. deklaracijoje, jų vertė atsispindės 11 lauk., o PVM 22 ir 29 lauk.?

Mes karts nuo karto gaunam prekių, kur būna parašyta kaina nulinė, bet nurodoma muitinė vertė. Kadangi tokios prekės siunčiamos paštu, tai pašte susimokam importo PVM. Aš nesu tikra, ar šį PVM galiu traukti į atskaitą kaip grąžintiną, ar jis jau kaip ir "palaidotas"? Tokių prekių į atsargas niekad netraukiu, apskaitoj jų gavimo net nefiksuoju. Gal neteisingai darau?

o jei įmonė nauja, ką tik įsteigta, tai kokie klausimai apie veiklą gali būti? Juk tik tik pradėjo dirbti... O gal geriau eiti į VMI su prašymu, kad įtrauktų į PVM mokėtojų sąrašą kiek vėliau? Bet taip norisi viską iš karto susitvarkyti ir tuo PVM mokėtoju patapti...

Aš jau visai pasimečiau. Pernai užsipildžiau tas deklaracijas, o šiemet jau galvoju, kad neteisingai suskirsčiau -pirminės, antrinės. Importuojame mes įv. prekes, kurios būna sudėtos į kartoninę dėžę, toje kartoninėje dėžėje priberta "čipsų". Tai transportavimo pakuotė. Sakyčiau, antrinė. Bet "čipsai" prie kokios rūšies priskiriami? "Kita pirminė"? Ar čia vadovautis -sudėtinė pakuotė ir viską priskirti kartonui, kadangi jo svoris žymiai didesnis, juk tie "čipsai" lengvi?
Kartais prekės būna įpakuotos į iš putos suformuotas formas, na kaip televizorius įstatytas į dėžę ant putų. Tai puta -kokia medžiaga? Man vienas pažįstamas sako -"plastikas". Nu nežinau aš... Ką jūs manot? O pakuotę (tą dėžutę ir putą) laikyt sudėtine pakuote? Ir vėl priskirti pagal dominuojančią medžiagą?

Ir as bandau susidelioti viska is eiles. Ar teisingai daryciau: naujai isteigta imone siais metais visai negavo pajamu, patirtas veiklos islaidas (du, sodra, kuras, kanceliarines prekes) kaupiu sask. 2024 (pagal nauja sask.plana -isankstiniai apmokejimai: busimuju laikotarpiu sanaudos). Zodziu, siais metais imone neturejo nei pajamu, nei sanaudu? Pelno mokescio atzvilgiu 0-0=0? Kitais metais: gavus pajamu (pvz. 20'000), atitinkama dali is 2024 (pvz. 8'000) perkeliu i veiklos sanaudas (611..), papildomai tu metu sanaudos 10'000. Taigis, 20-8-10=2 tukst. pelnas. Mokestinis pelnas irgi siuo principu skaiciuosis?
O gal as be reikalo galva suku, juk 11 23 str. sako, kad "bendrosios ir administracines san. t.b. pripazistamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansineje atskaitomybeje ta pati ataskaitini laikotarpi, kai jos buvo patirtos"?

teko ir man diskutuoti siuo klausimu ne per seniausiai. Situacija tokia -zmogus jau seseta metu gyvena JAV, turi tos salies pilietybe, ten dirba ir moka mokescius. Viena diena su visais savo uzdirbtais pinigeliais sugalvoja grizti Lietuvon ir juos cia isleisti. Paskaicius ta straipsni, susidare ispudis, kad jis turetu moketi mokesciu skirtuma ir Lietuvoje. Nepatikejau, net i VMI pasiskambinau. Pasirodo, ne visai taip. Nesvarbu turi ar neturi tu kitos salies pilietube, svarbu ekonominiai -socialiniai rysiai su Lietuva :)) Jei turi cia palikta seima, jei siunti pinigu kieno nors islaikymui, jei turi cia nekilnojamo turto -atsiranda prievole moketi mokescius LT, net jei nebuvai cia tuos 6-eta metu. Mano pazistamam tas negresia, atrodo. Bet kaip situacija pasikeistu, jei jis kada grizes atostogu, butu nusipirkes, sakykim, zemes sklypa? Jis sakytu - investicija, o musu VMI - ekonominiai -socialiniai rysiai su Lietuva?

Gal kas nors zinot - bankines operacijos minimalia suma apie kuria bankas privalo informuoti VMI. Pagal pinigu plobimo prevencijos istatyma, bankas informuoja FNTT jei operacijos suma >50'000 Lt (o pinigu keitimo atveju >20'000 Lt). Taciau kazkada teko girdeti, kad yra patvirtintos sumos apie kurias bankas informuoja ir VMI. Man idomu kokios?

Nu va, ne tik kad dirba, bet bent jau kol kas ji veike nepriekaistingai :)) Paskaiciau tavo parasyma del SP ir dar karta paziurejau ka raso prie "system" mano kompiuteryje: Microsoft Windows NT, 4.00.1381. IE 5 6.0.2800.1106. Gal čia jau ir yra SP 6? Nes Windows'ai musu tai legalus ir pirkti veliau nei 1996...