aš tai jį išmėginus, bet man nepatiko ir visai ne tobulas jis man
sunkus toks, o dar su kakava, neeee - nemėgstu tokių.
Tai va kitą kartą pasidariau tą savo "Ai, pamiršau":))) panaudojusi iš šito "tobulo" varškės pertepimą tą su kondencuotų pienu ir gavosi žyyymiai skanesnis ir lengvesnis. Dar ir persikų pridėjau (galima ir ko kito, kas ką mėgsta).

arba prierašą, kad "ligonio slauga".

aga, šiandien rytas nuostabus buvo
bet va dabar jau vėl "dušniakas" darosi.

o šiaip kaip ir kur jis dirba tuo traktoriumi?

taip. tai seniai seniai žinoma. Todėl to žaibo ir nebijau niekada

Aga, tik ar ilgam
ta laimė užplūdo pas mus prieš 5 val. ryto, taip gera -atvėso, šniokščia, medžiai linksta iki žemės, šakos skraido, žaibai begaliniai - smagu. Ale kad kektis į darbą reikėjo, tai nebuvo kada ir pasidžiaugt, tik pusvalanduką. O kol susiruošiau darban viskas ir nurimo. Ėjau koja už kojos darban, giliai kvėpuodama gaiviu vėsiu oru... Dabar va sėdžiu visus kontoros langus atlapojus, kad ta gaiva vidun sueitų.
ale kad vėl ta šlykštynė saulė matosi lenda

tai žinau, kad buvo gardžios ir gražios
čoa aš gi tik parodijuoju pagal šiandieninius karščius

tai kad vargu, ar taip kada bus. vis tiek gi nors vieną dieną ta saulė išlys

ai,nežinau, aš tai nebijau tų žaibų ir niekd net mintis nekilo, kad gali nutrenkti.
Vaikystėj vienkiemy vidury miško per audras eidavom į lauką ir šokdavom iš džiaugsmo lietuje su žaibais, ir niekas ten netrenkė, nei į mus , nei į trobelę

tai aišku, kad gerai.
bet nesuprantu, koks čia žeminimasis buvo??? juk atleidi žmogų ir tą pačią dieną, kada jis pasirašo DS atleidimą įbruki tą pažymą - viskas. Tai koks čia lakstymas ir žeminimasis - nesąmonė.

visai ne undinė, nemėgstų vandens telkinių ir maudynių juose.
Aš mėgstų tik lietų. Tai vat, gal greičiau ragana sulyta šlapiam miške

nieko nereikia. viską mato prisijungę prie sodros duomenų bazės.

ale tikrai - ir ko ten prie tos jūros, ton srutynėn? lyg švarių, gaivių upių maža.

pamiškės torobelėn po senu ąžuolu gal ir įtrenktų.
Bet kad miesto betonkėn trenktu, dar nebuvo

jos dar nespėję užaugt nubyrėjo. Kur čia nenubyrės per tokį karštį, paaugo biski ir sudžiuvo vietoj.

tai kad labai į temą mes čia sapaliojam
apleidom buhalteriją (darbą), nes neįmanoma dirbt, ir va pliauškiam sau.
Juk šita tema visiškai ne buhalterinė ir darbinė, o atvirkščiai

o tai kam užsidarai??? kaip tik pats gaivumas ir malonumas miegoti, kai už lango lyja, griaudžia, vėjas. Dar pro atvirą langa biski ir ant lovos pakrapina - faina, gaivu, gera

nu yra žmonių, kurie po poros dienų lietaus jau verkia, kad per daug.
Ale aš tai neverksiu, tegul visus metus lyja ir audros šėlsta, bučiau pati laimingiausia iš žmonijos

tai dar kai trankosi ir žaibuoja, tai bent psichologiškai gali nusiteikt, kad gal užlis o pas mus nei trankosi,nei žaibuoja. Tik tas tvankumas ir karštis nežmoniškas.

taip. Strošna - tai baisi, negraži. O juk nematę, negalim pasakyt, ar esi strošna.
O va kad esi pastoviai viskuo nepatenkinta, viskuo besipiktinanti ir visada nelaiminga, tai iš žinučių tokį vaizdą ir susidarėm
taigi, gero poilsio prie jūros ir grįžk nusiplobusi juodulius

Gal tikrai mauk pailsėt
nes, manau, kad būtent dauguma taip ir supranta, kaip Holdingas parašė

IT administratoriaus tikrai yra. Susiraskit, pasikoreguosit ir turėsit.

Aikšku, kad reikia taigi buvau pamiršus parašyt. Todėl paskui ten ir žvygavom, kad mano pyragas turi vadintis "ai, pamiršau". (lyg tai dar kažką pamiršus buvau ).
O varškė kuo riebesnė, tuo skaniau man atrodo

vaaa, radau, net 317 psl buvo
"Atvijo mane čia iš Durnyno Elvusia, kad parašyčiau, kokį vakar pyragą kepiau.
Tai va rašau:

užmaišiau tešlą nu tokią standartinę biskvitui.
4 kiaušiniai, 3 šaukstai cukraus, pakelis sviesto ir miltų. Sumaišiau sumaišiau ir supyliau į skardelę kepimui (ją išklojau kepimo popieriumi).
tada kitam bliude sumaišiau varškę (400 g. "piemenėlio" liesa), 2 kiaušinius ir indelį sutirštinto kondencuoto pieno (ne visai visą - biski nulaižiau:)), sumaišiau sumaišiau tą varškės masę. Tada ant tos į skardą sukrėstos biskvitinės tešlos išdėliojau koncervuotų persikų gabaliukus, tada ant viršaus supyliau varškės masę ir dar ant viršaus persikų puselių visaip pridėliojau.
Ir į orkaitę (iki 180 įkaitintą), kepė maždaug 40 min.
Nu skanus gavosi - toks nepersaldus (cukraus mažiau dėjau, nes varškė su kondencuotu pienu), drėgnas toks - fainai gavosi "

galvoji, atsimenu kaip aš jį dariau pamenu tik kad kondencofkę nulaižiau

einu ieškot

nu gerai gerai... svajok toliau, vis tiek dirbti nesigauna tokiu oru, tai kas belieka, tik svajoti, kaip būdama direktorė tokiu oru vėsiam vandenuke sėdėtum

ir įsivaiduoji, kad kol tu gulėtum prie ežerėlio, anie dirbtu??? ot naivuolė direktorė būtum

aga, reikia, kiek visokių įdomybių pririnktume

tai jis irgi dar durnas, dar nesubrendęs kaip direktorius, per jaunas

jo jo jo, pagal šitą ir kepiau, tik paeksperimentavau savaip, mat su kakava man neskanu. Tai bisiki iš išto receptuko paėmiau, biski iš kito ir padariau savo