Tik rodyti ne visas pajamas, o pačią apmokestinamąją maržą.

Eina jie.....

Nu nesuprantu, kuriam galui ta spauda?

Kur jau pūsi, Kristiana_?

Sakyčiau, 21 eilutėje.

Aš traukčiau į išlaidas.

Galima. "Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo" nutarime Nr.179 nėra draudimo to daryti, kalbama tik apie naudojimą didėjančia seka.
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000042871

Taip - 2 dienos Lenkijos dienpinigių. Avansą galima išmokėti ar iš vakaro, ar tą pačią dieną išvykstant.

Kur eksportavot - į trečiąsias šalis? Tada nereikia niekam jokių duomenų teikti. Jei į ES - FR0564 apie parduotas prekes ES PVM mokėtojams.

Taip pat reikia priskaičiuoti.

Tikrai taip - nelaikomas, net jei jis ir akcininkas. Tai ne tik kad neleidžiami atskaitymai, bet dar ir apsimokestina GPM.

5. Įmonės akcininkas, kuris įmonėje nedirba, vyko į parodą užsienyje įmonės reikalais. Už kelionę buvo apmokėta iš įmonės lėšų.
a) Ar kelionės išlaidos – leidžiami atskaitymai?
b) Ar tokias sumas reikia apmokestinti GPM?
a) Pagal PMĮ 21 straipsnį komandiruote laikomas teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją. Vadinasi, akcininko, kuris nėra sudarę darbo sutarties su įmone, išvykimas į parodą nelaikomas komandiruote, o jo kelionės išlaidos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, nelaikomos komandiruočių sąnaudomis.
Kadangi už akcininką sumokėtos kelionės išlaidos nėra įprastinės ir būtinos įmonės pajamoms uždirbti, todėl pagal PMĮ 17 str. 1 dalies ir PMĮ 31 str. 1 d. 13 punkto nuostatas yra priskiriamos įmonės neleidžiamiems atskaitymams.

b) Įmonės akcininko vykimas į parodą užsienyje įmonės reikalais pagal GPMĮ nuostatas nėra vertinamas susijusiu su darbo funkcijos atlikimu (akcininkas tiesiogiai nedalyvauja įmonės valdyme), todėl apmokėtų šios kelionės išlaidų, t.y. gautos naudos pagal GPMĮ 2 str. 14 d. 5 punkto nuostatas nėra pagrindo nelaikyti pajamomis. Gyventojo gautos pajamos (pinigais ar natūra) priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms, kurioms taikomas GPMĮ 6 str. 3 dalyje nustatytas 24 procentų pajamų mokesčio tarifas.

mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000052611

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Tai išplaukia iš Darbo kodekso 170 str.

170 straipsnis. Darbo stažas kasmetinėms atostogoms gauti
1. Į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitoma:
1) faktiškai dirbtas laikas;
2) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir visas darbo užmokestis arba jo dalis;
3) laikas, per kurį pagal įstatymus darbuotojui išsaugoma darbo vieta (pareigos) ir mokama stipendija arba kitos išmokos, išskyrus laiką, kai darbuotojas yra išėjęs vaiko priežiūros atostogų, kol vaikui sueis treji metai;
4) laikas, kurį darbuotojas gavo ligos, motinystės arba tėvystės pašalpą;
5) mokamos kasmetinės atostogos;
6) nemokamos atostogos iki keturiolikos kalendorinių dienų;
7) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų neįgaliesiems;
8) nemokamos atostogos iki trisdešimties kalendorinių dienų asmenims, slaugantiems neįgalųjį;
9) priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, grąžintam į ankstesnį darbą;
10) teisėto streiko laikas;
11) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

Kaip matai - turi būti tenkinamos 2 sąlygos - išsaugoma darbo vieta ir darbo užmokestis. Nors tas "išsaugomas darbo užmopkestis" čia labai nekonkrečiai apibrėžtas (jis ir lieka išsaugomas, tik tuo metu nemokamas). Seminaruose visad sako, kad neatvykimas administracijai leidus ir neapmokant už tas dienas (gali būti neatvykimai ir apmokant) eliminuojasi iš stažo atostogoms gauti. Nes tai neįeina į darbo laiką pagal DK 143 str.

143 straipsnis. Darbo laiko struktūra
2. Į darbo laiką neįeina:
1) pravaikšta;
2) neatvykimas į darbą administracijos leidimu;
3) valstybinių, visuomeninių ar piliečio pareigų atlikimas, karinė tarnyba arba mokomosios karinės pratybos;
4) nedarbingumo laikas;
5) pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamainų), kassavaitinis poilsis, šventės, atostogos;
6) kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai.

Todėl, kad skrydžiai apžiojo per didelį reklamos plotą - nė suėst patys nesugeba
Ir pas mane tas pats. Ir pas visus tikriausiai tas pats.
Už ratuko amortizaciją iš tavęs, tomuk, priklauso...

Mūsų tema
tax.lt/postx9626-0-40.html

Ir leidinukas.

Jei jis studentas - vis tiek privalo išsiimti soc.draudimo pažymėjimą. Jūs priimdami paliekat tuščią, bet kai nueisit su ta forma į Sodrą, ten ir suteiks numeriuką. O studentas tegul nusipaveiksluoja ir bėga Sodron to pažymėjimo išsiimti. Jis nuo šiol bus draustas nuo nelaimingų atsitikimų.

Visi žino, ir viskas apie tai jau yra parašyta šioje temoje.
Ir Sodrai SD reikia pildyti, ir instruktažus visus pravesti, tik darbo sutarties nereikia.
Tik dar siuntimo reikia - iš kokios mokymo įstaugos, darbo biržos ar pan. Kitaip be DS neišdegs.

Nerijau, saulele - Išgelbojai mane. Tas pats, Hariri
Ačiū labai.

Žmonės, padėkit. Kas turit kokią nors Belgijos PVM mokėtojo sąskaitą? Iš kiek skaitmenų susideda jų PVM kodas?
Pas mane yra BE535505227 - paieška meta, kad nėra tokio

Visų pirma neparašei, kas yra paslaugos užsakovas - nuo to priklauso vežimo paslaugos apmokestinimas.
Bet kokiu atveju 0% PVM nebus, jei maršrutas neišeina iš ES ribų.
Jūsų atveju (maršrutas ES valstybė - ES valstybė) gali būti arba 18% (jei užsakovas Lietuvos PVM mokėtojas, arba ne PVM objektas (jei užsakovas ES valstybės PVM ar ne PVM mokėtojas, Lietuvos ne PVM mokėtojas ar trečiosios šalies asmuo)

Dar ir kaip deklaruojasi, Dalia, tu ir pati tai žinai, tik susipainiojai.

Pavyzdys: Lietuvos įmonė A (pirkėja), PVM mokėtoja, užsakė Vokietijos įmonės B (paslaugų teikėja), kad nuvežtų prekes iš Vokietijos į Prancūziją. Vokietijos įmonė B išrašydama už vežimo paslaugas PVM sąskaitą faktūrą, nurodė įmonės A PVM mokėtojos kodą. Šiuo atveju, vežimo paslaugos suteikimo vieta persikelia iš Vokietijos į Lietuvą, todėl vežimo paslaugų pirkėja -Lietuvos įmonė A turės apskaičiuoti pardavimo PVM taikydama 18 procentų PVM tarifą, kuris nurodomas mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje (formos FR0600 26 laukelyje). Taip apskaičiuotos pardavimo PVM sumos, nurodytos PVM deklaracijoje (formos FR0600 22 laukelyje) kaip pirkimo PVM, gali būti paslaugų pirkėjo atskaitytos, kaip ir kitas pirkimo PVM (formos FR0600 30 laukelyje).
www.vmi.lt/lt/?itemId=10146280

Argi?

Nežinau, kaip konkrečiai skamba Vifi latvių sutartis, bet jei ji sudaryta vienkartiniam sandoriui, tai jau tikrai turi matytis, kad bus vykdomas eksportas tranzitu per Latviją.
Dalia, nesuprantu, ko prikibai kaip vantos lapas Ar blogai, jei sąskaita bus išrašyta su teisingu straipsniu? Ar blogai, kad duombazė sutaps ir po kiek laiko nebereikės kulniuot aiškinti dėl ko ji nesutampa?
Sutinku - aiškintis gal ir nereikėtų, jei tai būtų neįmanoma išsiaiškinti. Bet jei įmanoma - kodėl ne?
Turėjau atvejį su finansinėmis paslaugomis, su švedais. Nurodė ne tą direktyvą. Galėjau taip pat nekreipti dėmesio, bet tai tikrai būtų išlindę, nes lietė mokestį prie pajamų šaltinio.

Manau, kad taip. Juk jie žino, kur veža tą krovinį, tad ir straipsnis turi būti atitinkamas. Kam paskui kažkam kažką įrodinėti?

Viskas būtų gerai - galėtume ir nekreipti dėmesio į latvių straipsnius, bet kabliukas tame, kad nebeatitiks mūsų duombazės. Latviai eksportuos į ES, o mes tai ignoruodami neskaičiuosim menamo PVM. Kam to reikia, kad paskui kviestų pasiaiškinti neatitikimą...

Na va matai - iš tavęs šimtalapis

Va - išlindo pagaliau. Išeina, kad nereikia jokio menamo PVM. Ir jei latviai nurodė ne eksporto straipsnį, čia jiems patiems blogai, ne mums. Mums jokių prievolių, susijusių su PVM, kas liečia paslaugą.
O jau dėl paties krovinio tai ir pati žinai ką daryti - deklaracijos 16 eilutė

Be to, jei tai tik ir paslauga, ir jei nurodytas ne tas straipsnis, aišku mums tai kas, bet vis tiek negerai. Menamas PVM ar eksportas paslaugai. Čia aktualu latviams. Bet juk ir mums taip pat - rodyt PVM deklaracijoje ar nerodyt. Suprantu, kad rodyt nereikia kaip pardavimui į trečiąją šalį. Bet sąskaitą visgi gal turėtų perrašyti?

Jei latviai suteikė mums tik pervežimo paslaugą - tuomet taip. O jei čia yra kas daugiau? Vifi, patikslink klausimą.

Mums studijuot gal ir nereikėtų, bet jei nurodytas ne tas straipsnis, sąskaitą reikėtų tikslinti. Nuo to priklauso PVM deklaracijos pildymas. Eksportas į trečiąsias šalis ar procedūra tarp ES narių. Kaip suprantu, vykdomas tranzitas per Latviją. Bet nesuprantu latvių vaidmens - jie tik vežėjai, o prekės mūsų? Ar kaip kitaip?