DK 127 str. 1 d.
Jeigu darbdavys nereikalauja atidirbti 14 dienų - jokių problemų su straipsniu.

O kam? Ir taip žadat dėvėti ilgiau, nei leidžia normatyvai (3 m.)

Pavadinimai neverčiami, Tess - rašai originalo kalba.

Pas mane irgi yra tokia moteris. Taikau 386 ( 16) ir 35 kalendorines atostogų.

Nežinau nieko apie gydymo įstaigas, tačiau eilinėje įmonėje tiek daug žmonių mažesniu nei 0,5 etato dirbti negalima - yra normos.
Na, jeigu pas jus taip galima, tai pildosi taip:
Viso darbuotojų 16, iš jų dirbančių ne visą darbo laiką - 7, ir tai sudaro 44%
www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_...

Įmonės kodas - Legal entity's code
PVM mok. kodas - VAT No.
Adresas - Adress
Bankas - Bank (payer's credit institution)
a/s numeris - Account No.
Įmonės pavadinimas - Company name

O tu dar nebuvai??? Maniau, kad jau grįžai, kad tooookia linksma

Norėtum Nutariau dar nervus jums pagadinti

Petrone, eik kiaušių dažyt prie vyrų nesikabinėjusi

Užtat aš į Paryžių važiuoju, ir sėdėsiu naktį Eliziejaus laukų lauko kavinėj, ir klausysiuos Piaf, ir rūkysiu iiiiiiiiiiiiiiilgą cigaretę, ir gersiu karštą raudoną vyną, ir šaudysiu akimis į vyrus, ir...ir...
Va!

Bliambački, kaip pavydžiu

Su prabundančiu pavasariu - su pačia gražiausia pavasario švente, mielieji
Santarvės ir šilumos jūsų namams, meilės jūsų širdims, tyrumo ir nesavanaudiškumo jūsų sieloms, polėkio ir erdvės jūsų mintims ir svajonėms.....

Imti 01,02 ir 03 - tiek, kiek dirbo, išmetant atostogas

Ne, Girele Vienu metu abi įšokom....

Tai čia dabar aš, ko gero, kalčiausia....

"Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas užkonservuotas turtas. Jei turtas laikinai nenaudojamas dėl remonto, jis nepriskiriamas nenaudojamam turtui."

Fema, na kokių aiškių nuorodų reikia? Yra Darbo kodeksas - paskaityk XV skyrių.

187 straipsnis. Darbo užmokesčio minimumas
1. Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius.
2. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni negu šio straipsnio 1 dalyje nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai.
3. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus minimaliuosius dydžius.

Kaip matai - kalbama atskirai apie šiuos minimalius dydžius - minimalų valandinį atlygį ir minimalią mėnesinę algą. Kokią darbo apmokėjimo sistemą įmonėje esate nusistatę (arba darbo sutartyse) - tokios ir reikia laikytis.
Va pasakyk tu man. Darbo sutartyje numatyta mokėti MMA - 600 Lt. Žmogus išdirbo pilną vasario mėn - kiek jam mokėsi? 600,00 ar 556,32?
Žinoma mokėsi 600,00, kadangi taip sulygta darbo sutartyje.
Tačiau jeigu būtų sulygta mokėti minimalų valandinį atlygį - mokėtum 556,32 Lt, nežiūrint, kad galiojanti MMA yra 600.
Taip kad vadovautis reikia tuo, ką patys esat nusistatę.
www.svv.lt/index.php/lt/29791/

18%

Višta tu - norėjau pasakyti, kad dar jauna
Tikriausiai, apsirikau.....

Ne, ne taip. Į valandinį atlygį atsižvelgiame tik tada, kai darbo sutartyje sulygta mokėti valandinį atlygį. Kaip suprantu, pas jus yra ne taip - nustatyta minimali Vyriausybės patvirtinta alga su penkių dienų darbo savaite ir 8 val/d. Tad ir mokat už dirbtas dienas, kaip aprašiau.
Gal tu nežinai - gal tikrai pas jus valandinis, jeigu jūsų vyr. taip sako? Jei ne - ji neteisi.

Ne, ne taip - jeigu pagal DS yra nustatytas MMA 600,00 ir darbo diena 8 val., tai ir skaičiuoti reikia ne valandinį, o už dirbtas dienas:

600,00 : 21 x 4 = 114.29

Iš kur žinai, kad pagyvenusi - gal ji dar nė negyveno?

133 straipsnis. Garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams

1. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas invalidumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas invalidumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų.
2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.
3. Į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Ir beletristika
verslas.banga.lt/lt/patark.full/424be856a8ada?v...

Hm... Pas mane labiausiai nusitrynę Delete ir kažkodėl Ž raidė ir nulis

Na kas per nesąmonė, Ausvaa - juk tiek kalbėjom apie tai.
Nedarbingumo laikotarpiu atleisti GALIMA, jei tokia darbuotojo valia. Tik neseniai buvau įmestusi komentarą.

Ar galima darbuotoją atleisti iš darbo paskutinę jo atostogų, ar paskutinę jo nedarbingumo dieną? Sodra teigia, kad DK draudžia atleisti paskutinę nedarbingumo dieną. Tačiau tai yra darbuotojo pageidavimas - jis nesutinka po ligos grįšti į darbą, o darbdavys suteikia jam tokią galimybę. Ar nenukentės įmonė, išmokėdama tokiam darbuotojui atsiskaitymą paskutinę jo nedarbingumo dieną? Arba jeigu atsiskaitymą išmokės sekančią dieną po nedarbingumo - ar turi teisę Sodra už tą dieną tokiam žmogui priskaičiuoti papildomai darbo užmokestį bei su juo susijusius mokesčius, teigdama, kad darbo užmokesčio žiniaraštyje tą dieną yra darbuotojo parašas ir dėl to darytina išvada, kad jis tą dieną dirbo.
Darbuotoją atleisti jo paskutinę nedarbingumo ar atostogų dieną galima, kai darbuotojas savo prašyme atleisti iš darbo nurodo konkrečią pageidaujamą atleidimo dieną. Atleidimo dieną su darbuotoju yra privalu pilnai atsiskaityti. Jei paskutinę darbo dieną darbuotojas nedarbingas arba atostogauja, tai šios dienos laikyti darbo diena negalima. Tokiu atveju Sodra neteisėtai traktuoja, jog darbuotojas tą dieną dirbo. Darbo kodeksas draudžia nutraukti darbo sutartis su darbuotoju jo nedarbingumo arba atostogų metu tik pagal DK 129 str. ir 136 str. 2, 3 d.

Darbo kodeksas Nr. IX-926, 129, 131 136 str. 2 ir 3 dalys

DK 166 str. 2d.
Vieniems auginantiems - visiškai nereiškia, kad jie (vaikai) neturi tėvo ar motinos (ta prasme - jie mirę). Vieni augina ir išsiskyrę.

Ne. Tik vieniems auginantiems vaikus.

Loko - ačiū, kad pasidalinai informacija.
Kas dėl tarifų - gal pasižiūrėk čia
www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=10138077

O kas dėl apribojimo, kad negali būti mažesnis nei 2006 metais - ar tai sprendžia konkreti savivaldybė?

Iš tiesų keistas vadovo poelgis, jeigu taip yra. Jūsų vietoje paprašyčiau paaiškinti, kaip jie paskaičiuoja už tą poilsio dieną.
Už suteiktą laisvą dieną pagal DK 214 str. privaloma palinti visutinį darbo užmokestį. O kas tai yra vidutinis darbo užmokestis - kiekvienas buhalteris puikiai žino.
Jūsų problemai paaiškinti, įdėsiu DK 214 ir 204 str komentarus - galite pateikti juos savo vadovui.

214 STRAIPSNIS

Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus

Darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas ke¬turiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį dar¬bo užmokestį.
1. Komentuojamame straipsnyje nustatytos papildomos lengvatos l
darbuotojams, auginantiems vaikus iki dvylikos ar šešiolikos metų,
t. y. suteikiamas papildomas poilsio laikas ir už tą laiką mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis (žr. DK 204 str. komentarą).

204 STRAIPSNIS

1.Vidutinis darbo užmokestis darbuotojams garantuojamas įstatymų, kolektyvinių arba darbo sutarčių nustatytais atvejais ir yra apskaiičuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Jeigu darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo, jam darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka arba kompensuoja ta įmonė, įstaiga, organizacija, kurios įpareigojimus jis vykdo.

1 1. Komentuojamame straipsnyje reglamentuojama, kad įstatymų,
kolektyvinių arba darbo sutarčių nustatytais atvejais darbuotojams
garantuojamas vidutinis darbo užmokestis.
2 2. Kaip nurodoma komentuojamo straipsnio l dalyje, vidutinis dar¬
bo užmokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Da¬
bar galioja Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl
Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio ap¬
skaičiavimo tvarkos patvirtinimo"1 patvirtinta Darbuotojo ir valsty¬
bės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Ši
tvarka nustato darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau taip pat
vadinamo darbuotoju) vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą,
kai darbuotojui apmokama už kasmetines atostogas; laiką, kai dar¬
buotojas įstatymų numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo;
jam išmokama išeitinė išmoka arba kitos norminių teisės aktų nu¬
statytos išmokos. Tačiau valstybinio socialinio draudimo išmokos,
priklausančios nuo darbuotojo darbo užmokesčio ir mokamos iš Vals¬
tybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, skaičiuojamos pa¬
gal norminius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinio sociali¬
nio draudimo išmokas.
Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo¬kesčio apskaičiavimo tvarkos 3 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: 1) pagrindinis darbo užmokestis už atliktą dar¬bą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taiko¬mas darbo mokėjimo formas ir sistemas; 2) padidintas apmokėji¬mas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais normi¬niuose teisės aktuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyse numatytais atvejais; 3) priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos norminiuose teisės aktuo¬se, kolektyvinėje ir darbo sutartyse; 4) anksčiau gauto vidutinio dar¬bo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo su¬tartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant į šio skirtumo mokėjimo šaltinį); 5) premijos (mėnesio, ketvirčio, už šešių, devynių mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės premijos, taip pat premijos iŠ pelno bei tantjemos) pagal įmonės, įstaigos, organizacijos mokėji¬mo už darbą ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vien¬kartinės piniginės išmokos.
Užsienio valiuta gautas darbo užmokestis perskaičiuojamas litais pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, galio¬jantį vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo dieną.
Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo¬kesčio apskaičiavimo tvarkos 5 punktą į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma: 1) apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių nedirbo (darbo užmokestis už kasmeti¬nes ir mokymosi atostogas; prastovos ne dėl darbuotojo kaltės; tarp-sezoniniai laikotarpiai; darbo užmokestis, gautas iš kitos organiza¬cijos, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas; kitos norminių teisės aktų numatytos išmokos); 2) išeitinė išmoka, kompensacija už ne¬panaudotas kasmetines atostogas, bedarbio pašalpa, kitos pašalpos neatsižvelgiant į išmokų šaltinį; 3) atlyginimas darbuotojams už jiems padarytą žalą dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, su¬sijusio su jų darbu; 4) kompensacija priimant arba perkeliant į dar¬bą kitoje vietovėje; 5) dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su ko¬mandiruotės išlaidomis; kompensuojamosios išmokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio; 6) nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė; 7) išmokos pagal civilines (iš jų ir autorines) sutartis; 8) vienkartinės ir kitos išmokos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skirtų darbuotojams skatinti; 9) kitos išmokos (iš jų kompensuojamosios), nustatytos nor¬miniuose teisės aktuose, kolektyvinėje, darbo sutartyse ar įmonės, įstaigos, organizacijos vietiniuose (lokaliuose) norminiuose teisės ak¬tuose ir nesusijusios su darbuotojo darbo apmokėjimu bei jo darbo rezultatais.
3. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuo¬jamas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einan¬tys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.
Kai nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičia¬vimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti imami trys kalendoriniai mėnesiai, einan¬tys prieš šį mėnesį. Kolektyvinėje sutartyje (jos nesant - kitame įmo¬nės vietiniame (lokaliame) norminiame teisės akte) turi būti nuro
dytos profesijos ar darbai, kur gali būti nustatomas toks skaičiuoja¬mas laikotarpis.
Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo¬kesčio apskaičiavimo tvarkos 6.8. papunktį, sumažėjus darbo už¬mokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuo¬jamas laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmo¬kestis išeitinei išmokai mokėti, yra trys paskutiniai kalendoriniai mė¬nesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo.
Jei darbuotojas toje organizacijoje dirbo mažiau kaip tris mėne¬sius, vidutinis jo darbo (dienos, valandos) užmokestis apskaičiuoja¬mas iš priskaičiuoto už dirbtą laiką užmokesčio sumos.
Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo progresine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamas laikotar¬pis yra paeiliui einantys šeši mėnesiai, pasirinkti iš dvidešimt keturių mėnesių, einančių iki susirgimo šia liga nustatymo arba iki darbuo¬tojo perkėlimo į kitą mažiau mokamą darbą ar atleidimo iš darbo¬vietės mėnesio.
Vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš dirbtų per tą laiką dienų (arba valandų) skaičiaus.
Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo¬kesčio apskaičiavimo tvarkos 6.5. papunktį, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos dienos (valandos), taip pat ir už tą laiką išmokėtos sumos, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai organizacijoje nedirbo, ir atvirkščiai, laikas, kurį darbuoto¬jas nedirbo pažeisdamas nustatytas taisykles, taip pat kai buvo nuša¬lintas nuo darbo sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, prilygi¬namas dirbtam laikui.
3 4. Savita nustatyta premijų (numatytais atvejais ir tantjemų) įskai¬tymo į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį tvarka. Premijos ir tant¬jemos, išmokėtos už ilgesnį kaip trijų mėnesių, bet ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių laikotarpį, t. y. už šešis, devynis mėnesius ar metus ir pan., į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį jų bendros sumos per dvylika mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuojamo laikotarpio mėnesį, ir suma dalijama iš skaičiuojamo trijų mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal dar¬buotojo darbo grafiką. Gautas dydis pridedamas prie bendros apskaičiuotos darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio darbo už¬mokesčio.
5. Remiantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo 4
užmokesčio apskaičiavimo tvarka, dienos (valandos) vidutinis dar¬
bo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamą mėnesį nor¬
miniuose teisės aktuose ar įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos ne¬
sant - darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar
atitinkamos kategorijos darbų minimalųjį valandinį (dienos) atlygį
arba pagal minimaliąją mėnesinę algą apskaičiuotą to mėnesio va¬
landinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo gra¬
fiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti, - negali būti mažesnis už Vyriau¬
sybės patvirtintus atitinkamus minimaliuosius darbo užmokesčio
dydžius.
6. Atsižvelgiant į įmonės specifiką, kai kurie Darbuotojo ir valsty- 5
bes tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkoje
nenumatyti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo klausimai gali
būti konkretinami įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant - dar¬
bo sutartyje ar kituose įmonės vietiniuose (lokaliuose) norminiuose
teisės aktuose) bei numatomos papildomos, palyginti su galiojan¬
čiais norminiais teisės aktais, sąlygos. Šios nuostatos neturi priešta¬
rauti nustatytai Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo
užmokesčio apskaičiavimo tvarkai ir bloginti teisės aktų nustatytų
sąlygų (Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmo¬
kesčio apskaičiavimo tvarkos 10 punktas).
7. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu dar- 6
buotojas įstatymų nustatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo,
jam darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka arba kompen¬
suoja ta įmonė, įstaiga, organizacija, kurios įpareigojimus jis vykdo.
_______________________________________________________________________

Sumečiau visą komentarą - gal ir kitiems prisireiks kitose situacijose.

gal popupsai blokuoja? Man puikiausiai atsidaro