Jeigu tame nuostolyje slepiasi labai daug neleidžiamų atskaitymų, visai gali būti, kad gali tekti mokėti pelno mokestį.

Kokia puiki idėja!

Jeigu kalba eina apie dėmesio vertą sumą, siūlyčiau susisiekti su kokiais nors finansiniais konsultantais. Ir nepamirškite, kad ne tik jums reikės įrodyti savo tiesą, bet ir VMI turės pagrįstai, ne vien remiantis savo išmąstymais, pagrįsti savo nuomonę.
Buvome susidūrę su panašiais jų išvedžiojimais, kur jie manė kitaip, negu mes teigėme. Ginčas su finansų srities teisininkų pagalba persikėlė į teismą. Vieni prieš vėjo malūnus nepakovosite.

Registruojam tame pačiame žurnale. O kadangi sugadintų turim vos porą, tai dabar į žurnalą tiesiog įmesti... Netvarka truputėlį, bet manau, kad reikės kada surašyti sugadintų kvitų sunaikinimo aktelį ir baigta.

Aš taip suprantu:
Už 1-9 darbo metus standartiškai priklauso 28 k.d./per metus
Už 10-14 darbo metus priklauso 28+3 k.d /per metus
Už 15-19 darbo metus priklauso 28+3+1 k.d./per metus
Už 20-24 darbo metus priklauso 28+3+1+1 k.d./per metus

O gal ne taip? 1-10, 11-15 ir t.t. turėtų būti?

tiktų ir "kūdai" ir "dūdai" ir "cūdai"

koks įdomus žodis o jei dar vieną raidę pakeistumėm?

"Ūkio subjektai, naudojantys kvitus kiekinei naudojamų kvitų blankų apskaitai tvarkyti, turi pildyti Pinigų priėmimo ir/arba išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygą"
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Dėl KPO - jiems nereikia atskiro žurnalo, nes visi KPO registruojami kasos knygoje. Kai turėjom spaustuvinius su numeriais KPO blankus, tai sugadintus prisegdavom prie tos dienos kasos dokumentų.

Reikėtų paprašyti vien jau dėl to, kad susiderintumėt, kiek tų palūkanų jie priskaičiavo.
P.S. nepamirškite deklaruoti Lietuvos bankui, kad gavote paskolą iš užsienio subjekto

parašiau paprasčiausią pavyzdį, kai kaupimai skaičiuojami nuolat.
Be abejo, į sąnaudas galite įtraukti tik už ataskaitinius metus apskaičiuotus kaupimus.
Rekomenduoju paskaityti straipsnį, ten viskas smulkiai aprašyta:

www.verslobanga.lt/lt/leidinys.NextPage.12/427fbf675cae6.1

Na pabandysiu su pavyzdžiu:
1. Šiemet priskaičiuojate kaupimus. Tiksliai kiekvienam darbuotojui apskaičiuoti kaupimai, iš viso 3000 Lt. Kaupimų sąnaudos - leidžiami atskaitymai. Vadinasi šiemet apskaičiuodami "orinius" atostoginius jau dedate į leidžiamus atsk. ir mažinate pelną.
2. 2012 metais tuos žmones išleidžiate atostogų ir priskaičiuojate jiems 3200 atostoginių (nes padidėjo vidurkis). Tai korespondencija turėtų kalbėti pati už save:
D 4466 Atost.kaupimai 3000
D 6114 DU sąnaudos 200
K 4461 mokėtinas DU 3200

Suprantama, kad 2012 metais 3000 lt į sąnaudas nedėsite, nes jau buvote įdėję 2011 metais. Leidžiami atskaitymai 2012 metais bus 200 lt (t.y. tai, kas apskaičiuota virš kaupimų) ir vėl naujai apskaičiuoti kaupimai jau 2012 metų pabaigai.

Na pamąstykim. Jeigu juos atleidžiate iš darbo, tai bet kokiu atveju kompensaciją turėsite paskaičiuoti. Realią. Ir išmokėti. Nepriklausomai nuo to, ar buvo sudarinėjami kaupimai, ar ne.
O ką parodo kaupimai ir kam jie reikalingi? Juos sudarius ir įtraukus į atitinkamo laikotarpio sąnaudas, fin.ataskaitose skaičiai atspindi tikrąją įmonės padėtį. T.y. jei jūs būtumėt darę kaupimus, tuomet pelno (n) ataskaitoje pelnas būtų šiek tiek mažesnis, o balanse įsipareigojimų darbuotojams eilutė didesnė.
Ką daryti dabar?
Bet kokiu atveju siūlyčiau paaiškinti padėtį savo vadovams ar akcininkams, ir teisingiausia būtų pradėti skaičiuoti tuos kaupimus.

Manau, kad įrodymu galėtų būti patronuojančios įmonės raštas (su parašais, antspaudais), detalizuojant pagal kokią paskolos sutartį, kokią palūkanų normą, už kiek dienų buvo paskaičiuotos palūkanos ir paprasčiausiai patvirtinant, kad tokia palūkanų suma buvo įtraukta į įmonės ataskaitinių metų apmokestinamąsias pajamas.

Toks klausimukas. Kažkada prieš porą metų buvom išrašę savo skolininkui delspinigius, įtraukėm į "baudų, delspinigių" pajamas, suderinom su jais. Tačiau dabar jie įgijo bankrutuojančios įm.statusą ir mes negalime reikalauti delspinigių, tik skolą už prekes ir įstatymines palūkanas už pusę metų.
Klausimas" kaip teisingiau įvesti delspinigius:
1. ar pajamose su minuso ženklu?
2. ar fin.veiklos ar kitos veiklos sąnaudose?
Būčiau linkusi vesti sąnaudas, nes skiriasi laikotarpis. Nors visai teisinga būtų debetuoti pajamas, jeigu rašyčiau kreditines sąskaitas tiems delspinigiams...

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. kalba, kad įmonės turi vadovautis verslo apskaitos standartais (nacionaliniais arba tarptautiniais)
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Ir 31 VAS IV dalis nurodo, kokį atlygį ir kokiais atvejais įmonės turi pripažinti sąnaudomis.

Po paklausėjos (kaip ją gražiai įvardinot ) 3 eilučių teiginiu gali slėptis daug kas. Todėl ir pacitavau įstatymą, kad neliktų nesusipratimų

Prieštarauju. Tai tik viena iš sąlygų. Kur kas svarbiau, kas daro lemiamą įtaką.
Citata iš Įmonių grupių konsoliduotos fin.atskaitomybės įstatymo:

žinoma, kad paskutinių 3 mėn. Tai niekaip nesusiję su neišnaudotų atostogų dydžiu.

Pasidalinsiu, tik be gramų, nes visko dedu iš akies.

Pirmiausia pakepinu lašinukus. Kai išsiskiria riebalai, dedu daržoves: tarkuotą didelę morką, pjaustytą svogūną, česnaką. (p.S. kažkada pamiršau lašinukus ir iškepiau ant aliejaus- efektas tas pats;) Į suminkštėjusias daržoves sudedu susmulkintas vištos kepenėles. Prieskoniai: druska, pipirai.
Šiek tiek apkepus kepenėlėms, truputėlį įpilu vandens, uždengiu ir patroškinu dar kokias 10 min. Reikia stebėti viso šio troškinio skystumą. Jei norite pašteto, kuris būtų skystesnis - reikia įpilti dar šiek tiek vandens. Žodžiu, kepenėlės neturi plaukioti, bet ir neturi sausai kepti.
Ir viskas. Pabaigai pagardinu krapais ir viską su blenderiu sumalu ir atvėsinu.
P.S. o iš Beatos knygos išskaičiau, kaip padaryti paštetą pikantiškesnį - užtenka įmesti keletą džiovintų spanguolių. Tai dabar sau atskirai ir pasidarau su spanguolėm, o šeimynai - be priedų

Su tokiu atveju dar nebuvau susidūrus. Bet už nedarbingumą darbdavys paprastai moka už tas dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, t.y. jei jis turėjo dirbti tas dienas, bet susirgo, tada mokat, bet jei neturėjo dirbti (nes yra vaiko auginimo atostogose) tai nieko ir nereikia mokėti.

pirmiausia, žiūrėkit ties kuriuo žmogum išmeta lentelę, kad reikia perkelti 12 mėn. Jeigu ties visais, tada bandykit peržiūrėt algos dokumentus, kuriuose galėjo būti netyčia paliktas periodas "kuriame" 12. Jei darbuotojų labai daug - tai gal per ataskaitas galima prasifiltruoti

gali būti, kad periodas "kuriame" buvo įvestas būtent gruodis. Pasitaiko kartais per neapsižiūrėjimą

Gal jau 12 mėnesį įvedėt kažkokį algos dokumentą? Tada tikrai pirmiausia perkelkit 12, tik tada iki galo leis sutvarkyti 11 mėn

Be PVM. Būtent dėl šio punkto ir skambinau į VMI, o jie pradėjo paistyt apie tai, kad lygins tuos skaičius su PVM deklaracijom

O ties programom pažymėjau varnelę, kad NEpritariu idėjai dėl visuotinio papildomų funkcionalumų įdiegimo programose. Užsimanė kažkokių naujovių

Pas mus yra spaudas "TIKRA" Tai pagal nutylėjimą vis tiek visi supranta, kad tikra=kopija

office-copy arba exemplification - tokį vertimą man duoda Anglonas

Taip , tame punkte kalba apie vieneto dalyvius (IĮ, KŪB< TŪB savininkus), kurie moka ar privalo mokėti VSD įmokas nustatyta tvarka. UAB'ų dalyviams (t.y. akcininkams) ta nuostata netaikoma

Aš supratau, kad jie buvo pardavę IT, kurį jiems sugrąžino, t.y. jie atpirko savo turtą ir vėl naudos kaip IT. Jeigu yra ne taip, tada variantas laikyti prekėse.

Vėl įsivesti kortelėje. Nepasitaikė dar toks atvejis, bet manau, kad reikėtų ir dėvėt iš naujo

Eina sau kaip atidirbta