va dabar jau aiškiau ;) tam straipsnyje dar kalbama apie ligas, tačiau nėštumas nėra liga, tai išeinant iš darbo nėščiajai gal ir jai reikia išmokėt dar ir išeitinę išmoką ar jos atvejis nesiskaito

labai atsiprašau, bet 140 straispnyje kalbama apie išeitinę išmoką, kai darbuotjas atleidžiamas darbdavio iniciatyva, o ne savo noru, tai taip išeina, kad jei išeini savo noru, tai jokios išeitinės negauni, aišku išskyrus kompensaciją už nepanudotas atostogas ir priskaičiuotą už tą mėnesį DU

labai labai dėkui

dar va kokį aprašymą radau:
"Atleidžiant darbuotoją jam turi būti sumokėtas darbo užmokestis už laiką iki atleidimo dienos bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Jeigu darbuotojas savo pareiškimą grindžia svarbiomis priežastimis, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip."
gal kasnors galit pakonsultuot ir pasakyt kokios galėtų būt priežastys kada atsiranda darbdaviui prievolė dar ir išmokėti tų dviejų mėnesių VDU

o gal galit nurodyt įstatymą ar kažką tokio kur taip būtų parašyta
aš tuo irgi įsitikinus, bet va kitiems reik įrodyt

per kiek laiko būtina atsiskaityt su darbuotoju, kuris išeina iš darbo, ta prasme sumokėt jam priskaičiuotus pinigėlius ir pan

labai dėkui už atsakymus

dar va vienas klausimėlis iškilo:
jei darbuotojui priklauso 14 kalendorinių dienų atostogų ir pagal įstatymus jis turi atidirbti prieš išeidamas iš darbo dvi savaites, tai ar gali jis pasinaudot savo atostogom, kad nereiktų darbe dar kankintis ta prasme pvz nuo 09.17-10.01 pasiimt atostogas ir 09.17 data jau parašyt prašymą dėl išėjimo iš darbo 10.01 dieną

būčiau labai dėkinga, jei dar kas žvilgterėtumėt ar teisingai skaičiuoju kompensaciją už nepanaudotas atostogas
darbuotojas pradirbo įmonėje 259 kalendorines dienas, nebuvo panaudojęs nei vienos atostogų dienos, tai taikau formulę:
28/365*259=19.87*0.7=13.91, vadinasi jam priklauso 14 kalendorinių dienų atostogų.
tada imu tris paskutinius dirbtus mėnesius:
2007 06- 600 Lt ( dirbta 20 d.d.)
2007 07- 700 Lt ( dirbta 21 d.d.)
2007 08- 700 Lt ( dirbta 22 d.d.)
IŠ VISO: 2000 Lt ( dirbta 63 d.d.), taikau formulę:
2000/63=31.75 Lt ( VDU už vieną d.d.)

tada skaičiuoju rugsėjo mėnesio VDU ir gaunu: 700/20=35 Lt, kadangi 35 yra daugiau už 31.75 Lt, tai kad nenuskriausčiau darbuotojo atostogų kompensaciją skaičiuoju pagal rugsėjo mėnesio VDU:
14*35=490 Lt

taigi jam priklauso 490 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, teisingai

Sveiki,
sakykit ar yra kokie nors apribojimai ruošiant UAB įstatus, nurodant veiklos pobūdį pvz jeigu tarkim įmonė nori teikti butų remonto paslaugas ir užsiimti baldų gamyba, ar galima veiklos pobūdyje tai ir įrašyti ar įmonė būtinai turi būt tik teikianti paslaugas arba tik gamybinė

Sveiki,
norėjau pasitikslinti ar 2007 metais išliko toks pat metinis d.d. koeficientas ( kompensacijos už atostogas skaičiavimui), kai 5 darbo d. savaitė kaip ir buvo 2006 metais, t.y. 0.7 ar pasikeitė

tai Jūs man pasakykit kas dedama, o kas ne, todėl ir klausiu, kad nežinau kaip teisingai padaryt... mąsčiau logiškai- jei taršos ir kiti mokesčiai dedami į sąnaudas, tai ir PVM ten norisi padėt, juk tai įmonės išlaidos... nepykit, kad kvailai klausinėju, bet labai džiugu, kai yra kam pamokinti nemokšas...

aš konkrečiai nesuprantu ką debetuot, o ką kredituot... ta prasme kaip iš pirkimo ir pardavimo sąskaitų iškelt į atskaitą tuos skaičiukus...
nes toliau tai mano manymu darau taip:
priskaičiuoju mokėtiną į biudžetą PVM: K 24312- 1000 Lt; D 6125- 1000 Lt;
sumoku į biudžetą: K 2710- 1000 Lt; D 24312- 1000 Lt.
ar teisinagi mąstau ir kaip iš pradžių turi būt?

sveiki,
kaip Jūs vykdot PVM atskaitą, t.y. kokia sąskaitų korespondencija?
pas mane: 24311- pirkimo PVM ( pvz 1800 Lt);
44841- mokėtinas pardavimo PVM ( pvz 2800 Lt);
24312- pirkimo PVM atskaita;
2710- bankas

sveiki,
kaip Jūs vykdot PVM atskaitą, t.y. kokia sąskaitų korespondencija?
pas mane: 24311- pirkimo PVM ( pvz 1800 Lt);
44841- mokėtinas pardavimo PVM ( pvz 2800 Lt);
24312- pirkimo PVM atskaita;
2710- bankas

sakykit, o jeigu už tą dirbtą šeštadienį jam būtų buvus duota laisva darbo diena, pvz pirmadienis, tai kaip tada su apmokėjimu
tada gautųsi, kad dirbta tiek pat dienų kiek ir yra paskirta per mėnesį, t.y. 21, automatiškai ir viršvalandžių nebūtų...
tada gal reikėtų apmokėt tik kaip už darbą ne darbo dieną dvigubai, o viršvalandžių neliktų ar ne taip
tada gautųsi, kad priskaičiuota 700/21=33.33Lt, iš viso: 700+33.33=733.33 Lt, ar ne taip

ok, labai dėkui už pagalbą

taip buvo dirbama poilsio dieną ir aišku viršytas darbo valandų skaičius. tai kaip man dabar apskaičiuot už tas 8 darbo valandas šeštadienį, kai penkių dienų savaitė
700 Lt priskaičiuota už 21 darbo dienas,
už šeštadienį:
700/21=33.33*2=66.66 Lt (dvigubas apmokėjimas už poilsio dieną)
tai gautųs: 766.66 Lt priskaičiuota už liepą.
ar dar reikia kažkokio papildomo skaičiavimo

sveiki,
norėjau tik pasitikslinti ar darbas ne darbo dieną traktuojamas kaip viršvalandžiai ir apmokamas darbo dienos valandos kainą dauginant iš 1.5 Lt

sakykit, o ar gali rašyti direktorius įsakymus pats apie save, pvz." ...įsakau direktoriui pavaduoti buhalterę..." gal geriau parašyti tokius įsakymus akcinkų įgalioto asmens vardu

sveiki,
sakykit pas mus buvo tokia situacija: kol aš sirgau direktorius pristatė sodrai ataskaitas už ketvirtį ir vyr. buhalterio vietoj parašė savo vardą, pavardę ir pasirašė.
1) tai tokiu atveju jau iš anksto turėjo būt įsakymas dėl pavadavimo ar ne ar užtektų, kad pareigybiniuose nuostatuose būtų nurodyta, jog pvz vyr. buhalterio ligos atveju jį (ją) pavaduoja įmonės vadovas
2) kertasi ir tai, kad įmonės vadovas ir kasininkas yra tas pats asmuo, ar galima jam pasirašinėti ant ir KIO (mačiau, kad apie tai rašyta anksčiau, bet man reik užtvirtinimo vienoj vietoj jeigu galima ) o gal geriau, kad nuostatuose būtų nurodyta, jog po ligos gryžus buhalteriui, jis peržiūri kasą ir padeda kur reikia savo parašus tada niekas nesikirstų...
3) ar pavaduojančiui asmeniui reikia priskaičiuot atlyginimą už tas dienas jeigu buhalteris sirgo pora savaičių ir po biuletenio iš tikrųjų pats sutvarko kasą, tai būtų nelogiška mokėt pavaduojančiui už nieką...
HELP

labai labai ačiū visiems už atsakymus
va pasvėrėm visus už ir prieš, viską detaliai paaiškinau būsimam akcininkui, prigąsdinau kaip reikiant... pagalvojom, kad turim keletą patikimų kompanjonų, kurie mielai sutiko padėt finansiškai, bet va už tai nori akcininkais tapt, na nors niekam skolingi nebūsim, o ir jie neturėtų labai prikakot... taigi steigsim naują UAB stengsimės valdžią savo rankose laikyt ir viskas bus gerai, gal kada ir akcijas perpirksim
dar kartelį labai dėkui visiems patarusiems ir šiaip pasisakiusiems

čia ir vienos priežasties ir pačios pagrindinės užtenka- neturim to 10000 lt, dėl to ir bandom susirasti pigesnį variantą, aišku puikiai suprantu, kad tokiu būdu kilpą sau galim ant kaklo užsinert... tai žinoma ir sudėtingiau šimtąkart, nes krūva rūpesčių dar prisiimam...
nebent tuos 10000 lt pasiskolint, bet tam ir norim steigt įmonę, kad reikia grąžint senas skolas ir pagaliau pradėt gyvent kaip baltiems žmonėms... o čia dar viena paskola būtų. aišku neesam garantuoti, kad ta firma dar didesnių skolų nebus prisidarius, na bet bandytume išsiaiškint ir ant tokios nepakliūt...
o individualios steigt nenorim, nes bijom rizikuot savo asmeniniu turtu
tai va ir esam tokie nei pagauti, nei pakarti...

ir kaip manot, ar pvz negali būt taip, kad sumastė žmogelis verslą pabandyt, vienus-kitus metelius padirbo ir pamatė, kad per sunku, arba nesiseka, arba paprasčiausiai kažką kitą gyvenime nori išbandyt... kam jam tos krūvos dokumentų, kurie namie tik vietą užima, tai sugalvojo parduot, dar ir pinigėlio iš savo gal ant bankroto ribos, o gal ir ne stovinčio versliuko uždirbt juk visko gali būt... mes optimistai ir tikimės panašią neprisidirbusią firmelę susirast

aišku, vadinasi jeigu lieka įmonės kodas, antspaudas, bet keičiant pavadinimą, keičias ir antspaudas automatiškai
o kaip su veiklos pobūdžiu, ar jį galima paprastai pakeist keičiant įstatus

taip, gali būt, kad turėjo arba dar tebeturi skolų... bet pagalvojau, kad gali būt ir taip, kad paprasčiausiai dirbo nuostolingai ir tiek, gal tik kišenes prisikišo ir pamatė, kad daugiau nebeapsimoka vargt
aišku žadam samdyt auditorę, kuri viską patikrintų ir pasakytų realią firmos padėtį, aklai tikrai nieko nepirksim dar girdėjau, kad registrų centras turėtų teikt įmonės finansinių metų duomenis, bet kai nuvažiavau ir paklausiau, tai tik mykčiot pradėjo ir pasakė, kad geriausiu atveju pateiktų duomenis jeigu būtų pasirašyta akcijų pirkimo sutartis... man tai nelogiškai nuskambėjo, nes jau esi nusipirkęs ir niekur nedingsi... norėtųsi kažkaip iš anksto pažiūrėt ir įvertint, t.y. prieš perkant, kad žinotum kur lendi ką Jūs apie tai manot
beje mes norėtume pirkt bet kokia veikla užsiimančią firmą, o po to keist įstatus, įrašant savo veiklos pobūdį, ar taip galima ar būtina tęsti ankstesnę įmonės veiklą

gal žinot kur plačiau apie tai pasiskaityt ir susipažint su niuansais

o ko Jūs konkrečiai nesupratot aš tai tikrai tuose reikaluose dar nelabai gaudaus, dėl to ir klausiu kaip čia yra su tuo įstatiniu, nes ir žada pirkt kaip minėjau vien todėl, kad galvoja, kad tada nereiks to 10000Lt įstatinio...

pirktų fizinis asmuo. o perkama tik todėl, kad tikimąsi, jog čia pigesnė išeitis... dėl to ir klausiu kaip tokiu atveju yra su įstatiniu kapitalu nes jeigu nupirkus rašant įstatus privalomas naujas minimum 10000Lt įstatinis kapitalas, tada žinoma, kad neapsimoka pirkt, o jei ir pirkt, tai tik labai vertą dėmesio įmonę... mes galvojom, kad pvz jei parduodamos firmos akcijos už 3000Lt, tai čia ir yra įstatinis kapitalas, nes liko tik tokia akcijų vertė, ar aš teisingai suprantu tokiu atveju pvz akcininkas padarytų beprocentinę trumpalaikę paskolą kokius 3000Lt, kad užtektų registravimui, antspaudams ir kitiems pradžioje reikalingiems daiktams... tai va jam tos įmonės įkūrimas kainuotų tik kokius 6000Lt, o ne minimum 10000Lt... ar taip galima vertumėmės paslaugomis, tai jokių didelių pirkinių nebūtų, o ir žmones pamažu darbintumėm, kai jau pajamų turėtumėm...

sveiki,
norim pirkt įmonę, kurios pardavinėjamos už simbolinę kainą. gaunas taip, kad iš tikrųjų perkam tos įmonės akcijas... gal galit pakonsultuot kokie tokiu atveju dokumentai tvarkomi ar čia skaitosi įmonės perregistravimas kaip tokiu atveju su įstatiniu kapitalu
būkit geri turiu daug klausimų, važinėjau per registrų centrą ir kitas institucijas, bet nieko konkretaus nesužinojau, o čia žinau, kad galiu surast daug tai patyrusių žmonių, ar bent jau girdėjusių apie panašius atvejus jei rašau ne toj temoj, tai nurodykit kur galėčiau rast kolegų labai dėkui Jums iš anksto

o girdėt apie tokius variantus niekam neteko

o kaip dėl tos išeitinės išmokos, kad jai jos neprarast darbdavys sužinojęs, kad tokius pinigus reiks mokėt, tai visai pasius sužinojęs ir tikrai nenorės atleist, o vers pačią savo noru išeit...