Su tavim Modestai aš sutinku. Be tų nr. irserijų suprask, koks lapas čia. negi taip jiems sunku parašyt tą nr. ir seriją, o jei jau taip sudėtinga tegul raūo kitą sąskaitą, jei įmanoma.

Pirmiausia noriu paklaust, ar yra buhalterių, kurių įmonės perka mišką su žeme. Dėl tos apskaitos marios klausimų, o svarbiausia mokesčiai daug ko negali paaiškint. Su stačiu mišku lyg ir aišku.

Metas jau velyvas, bet perskaiciusi visų išsakytas mintis, noriu pasakyt sitaip, kad buhalteris tai tas pats, kas ir vyras ir zmona. Jei gavai gerą vyrą, tai už vyro kaip už sienos. O jei direktorius apie buhalteriją nė bū nė mė, tai tada padėk dieve.
Dirbau ir biudžetinėj, ir privačioj. Ne viską atlyginimas lemia, svarbi ir darbo atmosfera. O jei nori pasiekt daugiau, tai reikalinga puiki anglų kalba.

Aišku, kad proto ribose. Dėkui tau už aiškinimus

Dėkui tau už išaiškinimą. Aš tik norėjau pasakyti, jog įmonei geriau ilgalaikiui turtui priskirti turtą, kurio vertė yra sakykim 2000 Lt, o ne kokie 500 Lt. Nes tada galima iškart nurašyt jį sanaudas, o neskaičiuot nusidėvėjimą. Suprantu, kad tas turtas turi būt naudojamas mažiau nei metus.

jei žmogus pradeda dirbt nuo rugsėjo pirmos, tai ir dėl parašo tą pačią dieną. Nors ir jei bus kita diena nemanau, kad blogai. nes juk darbo užmokestį skaičiuoji vėliau. O be to juk darbuotojas atsako už tų duomenų pateikimą. Tik neprisimenu, kuris straipsnis.

Tų telefonų vertė kažkur nuo 90 iki 300 lt už vienetą ir jie yra trumpalaikis turtas.Tai tada galima juos iš kart nurašyt į sąnaudas.
jei teisingai mastau, tai neapsimoka juos laikyt ilgalaikiu turtu, nes nusidėvės per tris ar keturis metus.

Sėdim su buhaltere ir sukam galvas dėl mobilių telefonų. nupirkti telefonai kokie šeši darbuotojams. Jie jais naudojasi. Ar galima tą mėnesį kada jie pirkti nurašyti į sanaudas ar tik metų pabaigoje?. Pas mus žmogui telefonas ilgiau kaip metus nelaiko, nes po metų gali mesti šiukšlinen? Noriu paklaust, kaip darot jūs?

Aciū už tuos paaiškinimus

Prisiskaičiau apie tą reprezentaciją ir nesugalvoju, ką daryti mano atveju. Na pagailo direktoriaus pinigėlių. Į savaitę kartą, kartais ir dažniau direktorius kavinėje išleidžia savo pinigus už maitinimą. Negaliu aš gi rašyti, jog susitiko su tokios įstaigos darbuotoju, kad buvo aptarta bendradarbiavimo galimybes. Ka jus tokiu atveju rasot?
O gal rašyti, jog susitiko su XX imones direktorium aptarti bendradarbiavimo galimybių ir perspektyvų, nors su tai buvo visai ne tos įmonės direktorius.

Iškilo toks klausimas. Žmogus priimamas dirbti antraeilese pareigose. Kaip parasyti darbo sutartyje, kad nereiktu jos kaitalioti. Dalyje kur rašosi, jog dirba ne daugiau kaip keturiasdešimt valandų savaitėje, rašyti jog nedaugiau kaip penkiolika valandų per savaitę?Nes jis kiekvieną dieną dirbs po tris valandas. O darbo užmokestis rašyti ne mažiau kaip pusę minimalios LRV nustatytos algos. Jis gaus daugiau kaip pusę tos minimalios, o gal ir daugiau. Ar gerai užpildžiau darbo sutartį???Skubiai reikia Ačiū.

Pagal įstatymus žmogus per dieną gali dirbti tik dvylika valandų, įskaitant ir pietų pertrauką. Jei jis ten dirba šešias valandas, tai pas jus gali dirbti tik penkias. gaunasi taip šešios plius penkios ir valanda pietų pertraukai. gali pietų pertrauka but ir kitokia. Atitinkama koreguosis ir darbo laikas.

Noriu paklausti, ar teisingai suprantu, kad anspaudas dedamas tokiu atveju TVIRTINU
A.V xxx direktorius
parašas
Jonas Jonaitis


Tačiau, jeigu būna PATVIRTINTA
xxx direktoriaus data įsakymo Nr.
tokiu atveju anspaudo nereikia.
tada viduryje rašai PAREIGINIAI NUOSTATAI IR PAN.

Noriu paklausti, kaip rasyti tabelyje. Žmogus pagrindinėje darbovietėje dirba keturias val., pas mus antraeilese nori dirbt visu etatu. pagal DK jis gali dirbt ne daugiau kaip 12 val su pietu pertrauka. Ar gerai mes darom, pas mus rasom, kad dirba nuo 8 iki 16 val, t.y 7 val. darbo ir 1 val. pietų.Tabelyje žymim, kad dirba 7 val. Tada kitoj įmonėj dirbs nuo 16.30 iki 19.30. Tada jam gausis, kad dirba 11 val. ir 1 val. pietų. Tai ir gausis, kad jis dirba 12 val su pietų pertrauka. Ar gerai mastau?

Sutinku, tas irgi gali nepadėt. Va bėda tame, kad direktorius nerašė papeikimų už tą gėrimą, o dabar ką su juo daryt?

Aš tai rašau, kad nuo prie įsakymo.

Ieškojau forume atsakymo, bet neradau. Gal ką praleidau, tad iš kart atsiprašau.
Norima atleist darbuotoją.Terminuotos sutarties lyg ir negalėjom sudaryt, nes įstatuos ta veikla yra įtraukta. Su juo kils problemų dėl atleidimo. Kaip pasiielgti įmonei, bandomasis laikotarpis jau praėjęs. Kaip jį atleisti pagal įstatymus? Mažint atlyginimą, kad pats susiprastų išeit??

Dėl tų protokolų, tai biurokratizmo nedaug.Pakeičiau smarkiai nuomonę, nes su tais akcininkais būna visokiausių nesutarimų, yra protokolas, baigiasi visi ginčai.
Pvz. protokolo dabar negaliu įmesti nes kitam kompe, kuris išveštas. Tad toks tai preliminarus.
Protokole rašai,
UAB xxx
Visuotinio akcininkų susirinkimo (arba valdybos narių) protokolas
data

Posėdis įvyko
Posėdžio pirmininkas
Posėdžio sekretorė
Dalyvavo

Dienotvarkė
I. Dėl automobilio pirkimo
II.
III.

I. Svarstyta Automobilio pirkimo
J. Jonaitis pasiūlė pirkti automobilį už tokiq tai sumą ir pan.
Nutarta
Nupirkti automobilį už.....

Balsavo už... prieš... susilaikė...


Gale protokolo
Posėdžio pirminkas parašas pavardė
Sekretorius parašas pavardė




Kai yra perkama, sakykime kokie biuro baldai, kad nereiktų tų protokolų, syrašykite pvz, kad direktorius be valdybos (Ar akcininkų susirinkimo) gali disponuoti pvz. iki kokių penkių tūkstančių. Na čia kiekvienoje įstaigoje individualiai. Nes kai mes aiškinomės, tai pasirodo, kad ir visokiom kompiuterinėm programom reik tų protokolų, jeigu nėra protokolo iki kokios sumos direktorius gali disponuoti pinigais.

Visuotinis akcininkų susirinkimas turi nustatyti ribas direktoriui iki kurių direktorius gali tvarkyti turtą, tame tarpe ir pinigus. Gal ir valdybos protokolo užtektų, tačiau pasiimk įstatus ir ten pasižiūrėk, kas tai nustato.
O jei automobilis viršija įstatinį kapitalą, tai čia jau pakelk AB įstatymą. Tiksliai neprisimenu, kaip su tokiais pirkimais.

Ačiū SSigute už patarimus.
Reiks, kaip sakant kūryba užsiimt.

Noriu paklausti dėl darbo laiko. Rašau tas darbo tvarkos taisykles ir iškilo toks klausimas, kaip protingiau parašyti.Su administracijos viršvalandžiais aišku, pritaikysiu DK 150 strp.Tačiau, ką daryt su kt. darbuotojų darbo laiku. Bus tokių atvejų, kad teks dirbt ir kokią 22 val. ir šestadienį ar, sakykim, kokį sekmadienį.(Krovinio važtaraščiuose matosi laikas). Sakykim, tabelyje žymėsim J. Petraitis dirbo I - 8 iki 17 (8 val), II - 14 - 23 ( 8 val). Ar, teisingai mastau? O kaip tose taisyklėse parašyt Ačiū.

Toms mamoms suteikiama papildoma diena per men. tik raštiškai mamai pareikalavus. Jei neklystu DK 146 strp. Tai jai nėra raštu parašyta nieko ir nedarom.

Įmonę įregistravom nelabai seniai, tad įstatus darem firmoj, nors ir patys tą galėjom kuo puikiausia padaryt. Žodžiu paėmė įstatymą ir perašė, kai ką išmesdami. Atsiųsčiau, bet kompe neturiu, tik popieriuje.
Skaitau ir nesuprantu visuotinis akcininkų susirinkimas turi tvirtinti administracijos vadovo darbo reglamentą. O jei tik du akcininkai, tai tam direktoriui neužtenka pareigybinių

Sveiki, norėjau paklausti dėl buhalterio pareigybinių instrukcijų. YRa toks sakinys "Kai nėra vyr. buhalterio (atostogauja ,išvykęs į komandiruotę, serga ir pan.) , jo pareigas, eina pavaduotojas, jeigu jo nėra – buhalteris, paskirtas įmonės įstatuose nustatyta tvarka".Tačiau mano atveju, UAB dirba kol kas tik direktorius ir buhalteris. Tą sakinį išmest, bet ką rašyt, kai tas buhalteris eis atostogų, kas jo darbą dirbs? O gal aš per giliai knaisiojuosiu
Ir kur būtų galima pasiskaityti apie buhalterio atsakomybę. Iš anksto ašiū.

Skaičiau Jūsų visų samprotavimus ir nusprendžiau parašyti.Sėdžiu kelinta savaitė prie visokių įstatymų ir, pasakysiu - dar savo darbų nepabaigus. Nes kai pradedi skaityti, tai nematyti nei galo nei pabaigos....žr. to straipsnio tą dalį ir t.t.Todėl, norint sutvarkyti apskaitą už tris metus, tai padėk dieve tam žmogui.Nesvarbu, kad nedaug sąskaitų, koks buhalteriui skirtumas rašyt penkiasdešimt LT ar kelis tūkstančius, tuos skaičius vis teik suvest ir galus suskaičiuot reik.Be skaičiavimo yra šimtas kitų reikalų, pirmiausia žinoma, įstatymai, nutarimai, išaiškinimai ir t.t.
Kaip, sakant buhalteris "iš idėjos" gali dirbt, tik tokiu atveju, jei turi, sakykim, kažkokių savo interesų toje įmonėje.

Sąskaita išrašyta prieš tris metus, išeitų, kad ta įmonė jums skolinga. Bet, sakykim, šiandien sumoka grynais.Manau, kad gali rašyti ir anuliuosis skola.Dar pasiūlyčiau surašyti Skolų suderinimo aktą, kad niekas niekam neskolingi dėl šventos ramybės.
Klausimas, tik ar ta įmonė pripažins tuos savo darbuotojos sumokėtus pinigus kaip skola, gal sakys, kad mes visai nenorim už ją mokėti, bet sąskaita juk išrašyta ir tai tampa jų skola. Na, bet čia jau mano išvedžiojimai.
Įdomu, ką kiti mano

Noriu padėkoti Ssigutei Bus galima pasinaudoti ir parašyti apskaitos politika UAB. Kai ką pakeisim, kai ką parašysim, kai ką išmesim. Turi ta biudžetinė panašumų ir su privačiom kai kur. Iš patirties žinau. Todėl ačiū dar syk SSigutei.

Aš pati tos gromatos draudimo neskaičiau, tad labai tiksliai nepasakysiu. Esmė tame, kad žmogus turės pravesti arba internetu, arba iš sąskaitos draudimas pats prasives, t.y. norėjau pasakyti, jog žmogus turės pats sudaryti su draudimu sutartį dėl tų pinigėlių pravedimo būdų. Zodžiu, darbovietės to daryti negalės. Ta gromatą surašė gyvybės draudimas. Gal kiti ir ką kitaip darys.

Pala gyvybės draudimas keičia savo tvarką. Pasidomėk konkrečiau draudime, nes nuo birželio pirmos jie keičia tvarkas ir negalės įmonės pervesti to draudimo, kaip aiškinau aukščiau.

Įmonės sąskaitos neliesk.