Ačiū Dalia29, maniau, kad manęs jau nebesimato forumiečiams.
Motyvas tų kvalifikuotų yra tai, kad kažkokia įmonė prakišo mokestinių ginčų komisijai būtent dėl to, kad analogišku būdu įsigydama nekilnojamą daiktą su PVM, padarė atskaitą. Esu pasimetusi, tuo labiau, kad suma nemaža, pardavėjas turės tikslinti to NT atskaitą ir atitinkamai padidins parduodamo daikto vertę. Mes norėtume, kad jis parduotų tą daiktą su PVM. Bet kai sužinojau, kad neva negalėsiu daryti atskaitos šiam pirkiniui, vos iš koto neišvirtau.

Matyt ne to klausei Sytyj
Jei įmonė dirbo užpraėjusiais metais pelningai, tai 34 sąskaitoje turėjo kreditinį likutį, praeitais metais įmonė patyrė nuostolį - 34 sąskaitos likutis debetinis. Čia nieko ir nereikia denginėti - dengiasi automatiškai.

Kaip iš pelno? Tai jei nuostolius dengiat akcininkų įnašais, suprantu, kad įmonė skirstytino pelno neturi, ir rezervai visi išsemti. Kažko nesuprantu

Primena komjaunimo ataskaitinį , kas supranta apie ką kalbu

Bijau ką ir atsakyti, nes naudojuosi senuoju sąskaitų planu .
Šiaip manau turėtų būti taip:
Akcininkams priėmus sprendimą dengti nuostolius
K 34, D 48
Akcininkams įnešus pinigėlius
D 27, K 48.

Kodėl Jūs su manimi nekalbate Gal aš ką negero esu iškrėtusi, ir Jūs mane ignoruojate? Ar čia taip viskas aišku, kad nėra apie ką kalbėti?

Pagal logiką - turėtų proporcingai, bet vienas akcininkas, tarkim gali ir nesutikti, nes ABĮ 14 str. 3 p. sakoma, kad, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Tokiu atveju nuostolius dengs tik tas akcininkas, kuris balsavo už tai, kad nuostoliai būtų dengiami akcininko įnašu.

Va būtent

Pritariu Gemini, patirties tai tikrai įgausi, bet darbas juodas. Sėkmės tau ir stiprybės.

Nu pakalbėkit su manimi , suprantu, kad meetas atpalaidavo... Bet man reikia jūsų patarimo.

Neleidžiami, neleidžiami, aš čia dar kažkada bandžiau ginčytis, bet ...

Bet klausimas išlieka, tai kuo skiriasi buhalteris nuo gero buhalterio.
Pavyzdžiui, kuo skiriasi sekretorė nuo geros sekretorės aš žinau.

Neslėpsiu, manau, kad nesu visai jau nevykusi buhalterė . Na ir turiu tokią statybinę įmonę, kurios akcininkai ir vadovas įsivaizduoja, kad jie tik suks savo verslą (pagrinde - juodai), o buhalteris jau užsiims visų popierių tvarkymu, pradedant darbo sutarčių sudarymu, statybos rangos sutarčių rašymu, susirašinėjimu su kitomis organizacijomis, baigiant deklaracijų užpildymu. Iš karto teko nubrėžti ribą, kur yra buhalterio darbas, o kur ne. Mačiau, kad labai nustebo, tačiau sąmatų rašinėti man neteko. Toliau - baigiasi mėnuo - niekas neneša dokumentų, skambinu, klausiu, kame reikalas. Atsakymas - kokių dokumentų? Kantriai aiškinu, kad man reikalingas kiekvienas pardavimo-pirkimo ir mokėjimo dokumentas, kuriuos privalau registruoti apskaitoje. Dokumentus gavau. Matau, kad perkama už grynus daug, įplaukų nerodoma visai. Aiškinu, kad nėra kasoje pinigų net atlyginimams išmokėti, apie pirkimus už grynus jau nekalbu, sakau reikia apyvartą daryti. Vėl nepatenkinti - taigi reikės PVM mokėti. Vėl bandau išaiškinti, kad dirbdant vien tik juodai ir pastoviai rodant grąžintiną PVM - negerai, pakliūsit į VMI akiratį. Na žodžiu, išbandžiau viską (kaip toj reiklamoj) ir ką - žiūriu laikraštyje skelbimas - mano statybininkai ieško patyrusio buhalterio, mokančio dirbti kompiuteriu.

Įmonė PVM mokėtoja parduoda kitai įmonei PVM mokėtojai nekilnojamą pagal prigimtį daiktą, kuris baigtas statyti ilgiau, kaip prieš du metus. Vadovaujantis PVMĮ 32 str. 3 dalimi įmonė, parduodanti tokį daiktą PVM mokėtojui, turi teisę pasirinkti PVM skaičiuoti. O pagal PVMĮ 58 str. 3 d. aš įskaitau, kad PVM mokėtojas, nusipirkęs tokį daiktą su PVM, turi teisę į atskaitą.
Jau du žmonės (pakankamai kvalifikuoti) man aiškino, kad aš tokios teisės į atskaitą neturėsiu, nes minėtas nekilnojamas daiktas nėra PVM objektas.
Kokia bus Jūsų nuomonė?

Neprisimenu, kur skaičiau ir kas autorius šios citatos: "Buhalteris - jis kaip sodininkas turi subrandinti ir nuimti tokį derlių, kad ir šeimininkas būtų patenkintas, ir derlius kitais metais būtų ne blogesnis."

Oi vysmonts, paskaityk temą "Kiek turi gauti buhalteris atlyginimo". Ten rasi daug informacijos.

Mano manymu, jei pats neturi žalio supratimo apie buhalteriją, nelabai atskirsi kur geras buhalteris, o kur tik apskaitininkas.

Jėzau, kas čia per perkėlimo būdas.

Taip, salę gali suforminti oficialiai, bet tai nebus apmokestinamą pelną mažinančios išlaidos. Dėl atvirukų - kokia čia reprezentacija, veiklos sąnaudos 100 proc.

Ne, nes nesikeičia įstatinis kapitalas. O juridinių asmenų registrui pateiksi visą finansinę atskaitomybę, kartu su paaiškinamuoju raštu bei audito (jei jis reikalingas pagal ABĮ) išvada.

Tik iš pelno paskirstymo.

O MAĮ 17 str. prirašyta tiek mokesčių administratoriaus teisių, kad mažai nepasirodys.

Bijau pameluoti, bet man atrodo, tie dalykai daromi vietinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Na gal Mokesčių administravimo Įstatyme (MAĮ) rastumėte ką nors tokio.

Paprastai tokios apklausos yra daromos naujai registruotiems PVM mokėtojams. Esu ir aš dalyvavusi tokiose "apklausose", sulaukusi svečių iš VMI, kurie norėjo pamatyti patalpas, kuriose bus vykdoma PVM apmokestinama veikla, atsakinėjusi į jų pateiktus klausimus. Susidarė įspūdis, kad jiems reikalingas popierėlis, kad vyksta darbas su PVM mokėtojais.

Manau, galvoji teisingai

Na gal nebūtinai akcininkas turi dengti tuos nuostolius, bet kažką daryti reikės, ne ABĮ 38 str. sako: "3. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, ..... bendrovės vadovas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią vadovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį."

O kas čia per terminai tokie įdomūs, gal visų dokumentų nepateikėt? Šiaip turėtų įregistruoti per 5 dienas nuo prašymo ir papildomų dokumentų pateikimo.
Na o jei jau neįregistravo, tai geriausia, nei sąskaitų imti, nei jų išrašinėti.

Užmiršau pažymėti, kad 1 atveju - bus daugiau papildomų išlaidų, įstatų rašymas, tvirtinimas pas notarą, duomenų keitimas juridinių asmenų registre. Susidarys kokie 500 Lt, o gal ir daugiau. 2 atveju - papildomų išlaidų neturėtų būti.

1 atveju - keiti įstatus, taip pranešdama juridinių asmenų registrui.
2 atveju - užsiminsi apie tai paaiškinamajame rašte.

Apie tai parašyta Akcinių bendrovių įstatymo 47 str.

Taip.