Teisingai darėte, ką ten dar skirstyti? Mokamas už metus, tai ir įtraukiamas į ataskaitinių metų sąnaudas.

Be abejo, abu korespondencijų variantai yra tinkami, tiesiog pasidalinau savo patirtimi - man taip patogiau, nes viso gautos iš tiekėjų sąskaitos, apmokėtos iš anksto ar ne, registruojamos Gaunamų PVM s/f registre, o suma iš ten automatiškai patenka į 443 sąskaitą.

Jei teikiate laiku deklaracijas, tai viskas tvarkoj.

Aš visdėlto, gavus jau normalią sąskaitą iš tiekėjų, siūlyčiau registruoti taip:
D Prekės
D PVM
K 443 Skolos tiekėjams.
O tada sudengti su avansiniu mokėjimu:
D 443
K 2021.

O čia pasikaitykite smulkiau:
www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1018615

KPO išrašomas tai sumai, kokiai realiai gaunami pinigai.
Jūsų atveju - visai.
PVM grąžinsite paskui. Parduodate kažką žmogui?

Apskaičiavimas ir deklaravimas gerai, bet iš kur ištraukėte "0 proc.pvm"?

Na taip, pirktos prekės deklaruojamos, nes turime priskaičiuoti lietuvišką PVM.

Estijos įmonė, nulinis PVM tarifas.

Direktyva 2006/112/EB 138(1) straipsnis.

Jei jūsų įmonės pardavimo pajamos 2010 metais viršijo 1 mln litų, pildyti ir teikti deklaraciją reikia.
Jei 2010 metais buvo nuostolis, įrašykite nulius.

"95 straipsnis. Atvejai, kai pirkėjas privalo apskaičiuoti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas
1. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik tokioms užsienio apmokestinamųjų asmenų (toliau šiame skyriuje – užsienio asmuo), neįsikūrusių šalies teritorijoje, šalies teritorijoje tiekiamoms prekėms ir (arba) teikiamoms paslaugoms, kurios pagal šį Įstatymą:
1) yra PVM objektas ir
2) nėra neapmokestinamos PVM pagal šio Įstatymo IV skyrių, ir
3) nėra apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą pagal šio Įstatymo VI skyrių.
Neįsikūrusiais šalies teritorijoje užsienio asmenimis šiame straipsnyje laikomi ir šalies teritorijoje padalinį turintys užsienio asmenys, kurie šioje dalyje nurodytą prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą vykdo ne per šalies teritorijoje esantį padalinį.
2. Paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, kaip jis suprantamas šio Įstatymo 13 straipsnyje, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens, neįsikūrusio šalies teritorijoje, teikiamas paslaugas, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
3. Prekių pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam šalies teritorijoje užsienio asmens, neįsikūrusio šalies teritorijoje, tiekiamas šias prekes:
1) gamtines dujas ir elektrą, nurodytas šio Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje;
2) prekes, kurios yra instaliuojamos ar surenkamos Lietuvoje.
4. Prekių pirkėjas, jeigu jis yra PVM mokėtojas, privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM už jam užsienio asmens šalies teritorijoje tiekiamas prekes, kai prekės tiekiamos šio Įstatymo 33(1) straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.
5. Jeigu šalies teritorijoje neįsikūręs užsienio asmuo šalies teritorijoje vykdo šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nenurodytą veiklą ir nėra įsiregistravęs PVM mokėtoju, jo tiekiamų prekių ir (arba) teikiamų paslaugų pirkėjas, jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo, už šias užsienio asmens tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas privalo šiame Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti pardavimo PVM. Šios dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, jeigu pirkėjas yra užsienio asmuo, kuris neturi padalinio ir (arba) nėra registruotas PVM mokėtoju šalies teritorijoje.
6. Jeigu pirkėjas yra PVM mokėtojas, už užsienio asmens šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per mokestinį laikotarpį apskaičiuotas pardavimo PVM įtraukiamas į pirkėjo to mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją kaip priklausantis mokėti į biudžetą PVM. Taip apskaičiuotos pardavimo PVM sumos šiame Įstatyme nustatyta bendra tvarka gali būti pirkėjo atskaitytos kaip ir kitas pirkimo PVM.
7. Jeigu pirkėjas nėra PVM mokėtojas, šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotą pardavimo PVM sumą jis privalo sumokėti į biudžetą iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį šis mokestis turėjo būti apskaičiuotas, 25 dienos. Kartu turi būti pateikiama centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaita.
8. Užsienio asmenų išrašomuose apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šiame straipsnyje nurodytų prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, Lietuvos Respublikos PVM nenurodomas."

Kadangi pirkote iš užsienio neapmokestinamo asmens, PVMĮ 95 straipsnio nuostatos netaikomos - nereikia priskaičiuoti jokio PVM.

Parašykite, pagal kokį mūsų PVMĮ straipsnį parduodate, parašysime direktyvą.

Tada nereikia nieko priskaičiuoti.

Tikrai nereikia.
Nes panaudojate PVM apmokestinamoje veikloje.
O kad tai nuliniu PVM tarifu apmokestinama veikla, nesvarbu - vistiek apmokestinama.

Reikia ar ne, priklauso ne nuo pagaminimo metų, bet nuo įsigijimo būdo. Pateikite tą informaciją, pasakysime.

Netvirtino ne savo paruoštų, nes jo uždarbis mažėja - paima ir už "paruošimą", ir už patvirtinimą.
Aišku, neturėjo teisės taip daryti, labai jau naglas.

Pagooglinkit, rasit gal 10 pavyzdžių.
Bijau, kad bankui nepatvirtinti notaro gali netikti - bet iš pradžių pabandykite tik su savininko patvirtintus nešti - gal ir praeis.

Nereikės.

Rašote tik 26 eilutėje "Sumokėtas importo PVM", nes užskaitymas tas pats, kaip sumokėjimas.
Ir aišku, 35 eilutėje.
Iš 25 nieko minusuoti nereikia.

www.buhalteris.lt/lt/?cid=820&new_id=289505

Visos IĮ turi juos turėti.
Tik aš nesiūlyčiau nešti jų tvirtinti notarui, laikykite sau tokius standartinius, ir vsio.

Jūsų vietoje abiem atvejais PVM priskaičiuočiau.
Pirmu atveju - juk neišdavė jokių kvalifikacinių pažymėjimų?
Antru atveju - konsultacijos, reklama ar dar kaip pavadinti.

Jei skirstant pelną buvo sudarytas rezervas premijoms, tada metų eigoje išmokamos premijos priskiriamos mokamoms iš pelno, ir reikia kontroliuoti, ar neviršytas limitas.
Bet jei mokama pagal darbo sutartyje nustatytą apmokėjimo sistemą, tada ne.

Prašau.

Pagal kokį PVMĮ straipsnį?
Ir kokie ten mokymai vyko?

Sveikinu Bylą su nauju šeimos nariu, ir dar tokiu kilmingu.
Ta proga papasakosiu vieną mane gerokai nustebinusi įvykį.
Vienoje įmonėje, su kuria mes dirbame, šiais metais mirė abu vienos darbuotojos tėvai, su pusės metų pertrauka. Buvo jau gerai pagyvenę žmonės, gyveno atskirai nuo dukros bute, ir turėjo kažkokį mažiuką šunelį, jau gal 10 metų amžiaus. Žinoma, darbuotojai pergyvenimas, tėvai, nors ir seni, bet vistiek tėvai. Darbuotoja namie laiko kažkokį gauruotą katiną. Tai to visišku našlaičiu likusio šunelio ji iš tėvų buto nepaėmė. Iš pradžių vežė veterinarui, kad užmigdytų. Tas atsisakė, šunelis gražus, sveikas. Tada nuvežė ir atidavė į gyvūnų prieglaudą.
Na nežinau, aš irgi turiu katiną, esu tikrai neromantiškas ir greitai nesigraudinantis dėl svetimų nelaimių žmogus, bet šunį, mat jį velniai, būčiau pasiėmęs, jei man taip būtų atsitikę. O čia keturiasdešimt kelių metų moteris, gyvena pasiturinčiai, ir taip pasielgti su šuniuku - na, nežinau.
Tai visa laimė, tos moters draugė, kai sužinojo apie tokį dalyką, nuvažiavo į prieglaudą ir parsivežė tą nabagą. Pati turi ir kitą šunį, ir katę, tai suprato to padarėlio nelaimę.
Elvusia, neskaityk, tu verksi...

Mano balanse centų nesimato...

Ne turtą "nurašote", o jo įsigijimo savikainą perkeliate į sąnaudas, "nudėvite".
O turtas tebėra. Nusidėvėjusį turtą, naudojamą veikloje, laikote apskaitoje kad ir nuline likutine verte.
O nurašysite su visa komisija, kad jį naikinsite, likviduosite.

Jūs visiškai teisi - pirma juos faktiškai ir paima ne kasininkas kasoje, o atskaitingas žmogus.
O jei atneša kažką į kasą, tai atneša - išrašomas KPO. Jei ne - pinigus nuėmęs asmuo ir lieka už juos atsakingas. Jei kasininkas nematęs pinigų, rašinės KPO, kad pinigai įnešti į kasą, tai ir atsakys už juos, jei jų kasoje nebus.