O čia ir ištraukos iš Pelno mokesčio įstatymo:
17 straipsnis. Leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka
1. Leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti,
19 straipsnis. Nusidėvėjimo arba amortizacijos skaičiavimo apribojimai
3. Nenaudojamo, esančio atsargose ar užkonservuoto ilgalaikio turto, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatų nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami.

12 VAS.
Tik nerasite ten "juodu ant balto" parašyta, kad "turto nusidėvėjimas skaičiuojamas ir nenaudojamam turtui". Tiesiog nerasite niekur parašyto sakinio, kad turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas nenaudojamam turtui. Vienintelis galimas nusidėvėjimo neskaičiavimo atvejis ten pripažįstamas tuomet, kai turtas iškeliamas į atsargų klasę ir laikomas kaip parduoti laikomas turtas. O kadangi nėra tokios nuostatos, vadinasi skaičiuoti reikia. Įstatymai ir kiti teisės aktai kartais taip keistai ir skaitomi - neparašyta, kad galima, vadinasi - negalima.
O kad neleidžiami atskaitymai, tai aišku iš Pelno mokesčio įstatymo. Tiesa, ten berods rašo, kad nenaudojamam turtui nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Tai yra (ar bent tikrai buvo) ne vienintelis prieštaravimas tarp VAS ir Pelno mokesčio įstatymo. Ir neleidžiami todėl, kad nenaudojamas turtas neuždirba įmonei pajamų.

Dėl pirmo punkto visiškai aišku - atstatyti turite tokią PVM sumą, kokią traukėte į apskaitą - 18 Lt. Visi ten jūsų nukainojimai ir nuvertinimai tam reikšmės neturi.
Antru klausimu atsakymas taip pat teigiamas. Tik turite išieškoti ir prekės vertę, galima tą nukainotą.

Kad gal ne.
Nėra tokio įstatymo, kad pagerinus savybes galima grįžti į pirkimo momentą ir ten kažką manipuliuoti.

Pirmiausiai reikėjo jį užregistruoti apskaitoje, kai priskaičiavote. O sumokėjus registruojame:
D4451 Pelno mokesčio įsipareigojimai
K 271 Bankas.

Jokiu būdu ne - prie ko čia jis?

Sakyčiau, kad VMI konsultantai teisūs. Juk norint taikyti nulinį tarifą, reikia turėti įrodymus, kad prekės išgabentos iš Lietuvos teritorijos. Negalite rizikuoti ir laukti, kada jie po kokio pusmečio išsiveš, o gal neišsiveš, išparduos vietoje. Jūs tada ir delspinigius, ir baudas mokėsite.
Tik turėsite problemų su pinigų grąžinimu, jei tikrai išsiveš ir prašys sąskaitas perrašyti, bet tai nebaisu - išrašysite kreditinę ir grąžinsite.

www.vmi.lt/lt/?itemId=1017001
Tik tegu direktorius įtraukia į sąrašą, tai ir bus leidžiami.

Manau, kad prekė.
Pavyzdžiui, perkant programinę įrangą VMI konsultuoja, kad tai prekė. Čia irgi panašu.

Jūs turite deklaruoti įsigytų trikampei prekybai prekių savikainą 22 eilutėje.
Apie tai ir kalbu - jei deklaravote be paslaugos, o jie su paslauga, arba atvirkščiai, tai ir išlįs nesutapimai.
O pardavimo sumos tai ne prie ko - 20 eilutė ir psio.

Kad tai pajamos natūra, nustato GPMĮ 9 straipsnis.
Apmokestinimo tarifus nustato to paties įstatymo 6 straipsnis.
Priskyrimą A ar B klasei - 22 straipnis.
Viską perskaičius, gauname:
Tai A klasės pajamos. Kadangi išskaičiuoti negalite (gaunamos ne pinigais, o natūra, nauda), tai priskaičiuojate GPM 15 procentų ir dedate (tik GPM) į neleidžiamus atskaitymus.
Deklaruojate FR0572.

Taip.
Bet jei susidūrėte su tokiu pardavėju, kuris savo deklaracijose deklaruos atskirai prekių vertę, atskirai paslaugas, turėsite vėliau aiškintis.
Bet gal nepadarys taip.

Pilnas internetas tokių sutarčių, taip pat ir šiame forume (meniu punktas "Dokumentai").

Man situacija aiški, bet jūs darote daugybę klaidų registruodami operacijas apskaitoje. Turi būti taip:
1) Pagal pasirašytą sutartį gaunate 7000 Lt į banką, dalis yra užstatas, dalis - avansu gautos sumos. Korespondencijos tokios:
D 271 Bankas 7000 Lt
K 4441 Iš paslaugų gavėjų gauti išankstiniai apmokėjimai 5000 Lt
K 44421 Gauti užstatai 2000 Lt.
2) Išrašote sąskaitą nuomininkui (čia neaiški nuomos trukmė, bet sakykime, kad tai telpa į ataskaitinius metus):
D 241 Pirkėjų skolos 5000 Lt
K 5001 Nuomos pajamos 4132,23 Lt
K 4884 Mokėtinas PVM 867,77 Lt.
3) Sudengiate skolą, ne jau apmokėta:
D 4441 5000 Lt
K 241 5000 Lt.
4) draudiminiam įvykiui įvykus, gauta 1200 Lt draudimo išmoka yra neapmokestinamos pajamos:
D 271 1200 Lt
K 5 kl Neapmokestinamos pajamos 1200 Lt.
5) Apie franšizę, kurios draudimo įmonė jums neapmoka, galėsime kalbėti tada, kai bus aišku, kiek kainuos remontas, arba kai matysiu jūsų gautą aktą iš draudimo bendrovės - kas ten jame rašoma.
6) Gautas užstatas nėra franšizė, nors ir yra franšizės dydžio. Jūs sutartyje numatėte, kad sugadinus a/m, užstatas nebus grąžinamas. Dabar belieka nustatyti, ar tas negrąžinamas užstatas yra jūsų neapmokestinamos, ar visgi apmokestinamos pajamos. O tam reikia skaityti sudarytą sutartį ir Pelno mokesčio įstatymą. Nematydamas sutarties, kaip ten joje įvardintas tas užstato negrąžinimas, nenoriu spėlioti.

Nereikia, jei ne metalo laužas.

O tai kam registravotės PVM mokėtojais? Tik problemų prisidarėte - vistiek pildyti FR0600 reikia, metinę reikia, pirkimo PVM skaičiuoti ir į deklaraciją rašyti reikia, į atskaitą traukti nieko negalite.
Darbštūs žmonės esate, matau.

Na nežinau, jei jauna, tai po jūsų atsikirtimo susigadins karjerą, truputį gaila.
Gal gražiai paaiškinkite apie tą Maximą, parodykite PVM įstatymą.
Apsijuoks mergaitė, negražu.
O ir atsikertant, prisiminkite patarlę, kad varna varnui akies nekerta, kad nebūtų nemalonumų ir vėliau.

Galite, tik priskaičiuokite akcininkui pajamas natūra.

Kažkoks siaubas
Gal ten kokie apsimetėliai?
Maxima Lietuvos įmonei rašys sąskaitą su nuliniu PVM? Iš Mėnulio iškrito
Kreipkitės į jūsų VMI vadovybę, kad su tokiu (tokia) tikrintoje nebendrausite, nes abejojate jos kompetencija.

Sudarote pirkimo - pardavimo sutartį.
Kadangi detales perkate ne kaip metalo laužą, o kaip detales, PVMĮ 96 straipsnio nuostatos netinka.
Pardavėjui paaiškinkite, kad mokesčius, jei reikės, jis turės susimokėti pats.
O jūs jam išmokėtas sumas tik deklaruosite FR0471 metinėje deklaracijoje.

Vykdote PVM neapmokestinamą (ir turbūt apmokestinamą?) veiklą - turite pildyti metinę PVM deklaraciją, jei ši veikla sudaro daugiau kaip 5 procentus jūsų pajamų.
O tai, kad pastato pirkimo PVM netraukėte į atskaitą, šiam klausimui reikšmės neturi.
Žinoma, reikia žinoti daugiau aplinkybių apie jūsų veiklą, norint pasakyti tiksliai.

Galima. Kadangi jūsų tiekiamos į laivus atsargos apmokestinamos PVM (nuliniu tarifu pagal PVMĮ 4 straipsnį, vadinasi, atsargas panaudojote PVM apmokestinamoje veikloje.

Tarpininkavimo paslaugos PVM neapmokestinamos pagal PVMĮ 27 straipsnį.
Nerašomas nulinis tarifas.

Taip, labai teisingai - klystama jau pirmoje korespondencijoje, kai gautas užstatas registruojamas kaip pirkėjų skola, pajamos, PVM ir panašiais nesąmoningais dalykais.
Užstatas turi būti priimamas pagal nuomos sutartį ir registruojamas 4441 sąskaitoje.
Sąskaita jau tik už naudojimąsi a/m turi būti išrašoma sutartyje numatytomis sąlygomis ir sumomis. Ten jau atsiranda ir pajamos, ir PVM.
Jei a/m sugadintas, pirkėjas atgauna ne visą užstatą. Suma už franšizę, kuri neatgaunama iš draudimo kompanijos, bet ją šiuo atveju apmoka nuomininkas, gali būti pripažįstama kitomis pajamomis, arba neleidžiamais atskaitymais - kaip numatyta įmonės apskaitos politikoje.

O kas mokės PVM? Ar jau taip ir liks neapmokestintas šis sandoris? Tuomet naudokitės mano pasiūlytu I-u variantu - registruokitės PVM mokėtoju Estijoje.

Antras variantas

O kodėl jūs tokie įsitikinę, kad tai ne PVM objektas Lietuvoje?
Panagrinėkime, kaip visas procesas vyksta:
- kokiu būdu rusas užsakė nuomą? rado jūsų skelbimą apie tokias paslaugas estiškame laikraštyje?
- manau, kad ne. Tikriausiai susirado jus Lietuvoje, išsakė savo pageidavimus;
- sutarties sudarymo vieta manau, yra Lietuva, nors realiai tokią sutartį pasirašė žmogus Estijoje, kai atgabenote jam tą a/m;
- o išsinuomavęs a/m žmogus gali su ja važinėti (ar gabentis ją su tralu) bet kur - tai jau ne išnuomavusios įmonės reikalas, Estijoje ar dar kur jis važinėjasi;
- ir dar manyčiau, svarbi aplinkybė, leidžianti spręsti, kad nuoma faktiškai vyko Lietuvoje, yra ta, kad a/m registruotas Lietuvoje, ne Estijoje, viena, antra, po pasinaudojimo a/m jis grįžta į Lietuvą. Paprastai nuoma laikoma suteikta kitoje valstybėje, kai tai būna ilgalaikė nuoma - kaip supratau, tai yra trumpalaikės (iki mėnesio) nuomos atvejis?
Jūsų vietoje tikrai rašyčiau sąskaitą su PVM. Matau daugiau argumentų už tai, kad nuoma laikytina įvykusi Lietuvoje ir yra čia PVM objektas.

Situacija išties savotiška.
Viskas būtų paprasta, jei turėtumėte reikalą su apmokestinamuoju asmeniu.
O dabar galvokime taip:
a/m nuoma realiai vyksta ne Lietuvoje, taigi 13 straipsnis apie tai sako nevienareikšmiškai - tai ne PVM objektas.
Tačiau PVM kažkas turi sumokėti
A/m nuomininkas nemokės - jis yra fizinis asmuo.
Taigi turi mokėti juridinis, jūsų įmonė.
Ir variantai tik tokie:
- arba registruotis PVM mokėtoju Estijoje. Teikiant ten paslaugas, registruotis reikia "nuo pirmo lito", riba taikoma tik prekėms;
- arba išrašyti rusui sąskaitą su lietuvišku PVM, apsimetant, kad rusas išsinuomojo a/m Lietuvoje, liepė su tralu nuvežti į Estiją, ten pavažinėjo ir parvežė atgal. Galų gale, situaciją puikiausiai galima taip ir vertinti?
Jei tokia veikla užsiimate nuolat, registruotis PVM mokėtoju Estijoje teks. Jei tai vienetinis atvejis, skaičiuokite lietuvišką PVM ir miegokite ramiai.
PS - kur buvote dingusi? senokai jus girdėjome...

Tess, ar nesupainiojote debitorius su kreditoriais?
Sunku patikėti, kad Sodra būtų skolinga įmonei (ji debitorių sąraše).

Taip, turėsite sumokėti 15 procentų nuo pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo.
Skirtumas 10900 Lt, mokestis 1635 Lt.