Wolf, skaičiuojate neteisingai
Jolisinga juk rašė, kad nuo gaunamo 2600 Lt atlyginimo "ant popieriaus" priskaičiuoja 373,50 Lt GPM.
Visi
Ir kiek priskaičiuota, tiek ir turi būti to GPM.
Todėl kai išmokama po gabaliuką, ir reikia kiekvienam gabaliukui skaičiuoti viską proporcingai.
O jūs bandote taikyti 470 Lt.
Nepriklauso toks tam darbuotojui, jo atlyginimas didelis, ne 800 Lt.

2. NUTARIU: patvirtinti 2009 metų nuostolio paskirstymą:
1) nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pradžioje –100 Lt;
2) grynasis ataskaitinių finansinių metų nuostolis – 170 Lt ;
3) paskirstytinasis nuostolis iš viso 70 Lt;
4) perkėlimas iš privalomojo rezervo 10 Lt;
5) nepaskirstytasis nuostolis ataskaitinių finansinių metų pabaigoje, perkeliamas į kitus finansinius metus – 60 Lt.

Išmokėta 700 Lt į rankas.
Pagal proporciją apskaičiuokite ir gausite, kad tai atitinka 913,43 Lt ant popieriaus.
Todėl laukelyje 18 tiek ir rašote.
O dabar jau jūsų apsisprendimas dėl GPM.
Paprasčiausiai bus, jei visą šią GPM sumą tam išmokėjimui ir deklaruosite, tada likę 1686,57 "ant popieriaus" ir 1292,50 "į rankas" po išmokėjimo, kada jis bebūtų, bus deklaruojama jau be GPM.
Bet galima ir GPM deklaruoti proporcingai.
Tada 19 rašykite "0", o 20 laukelyje 131 Lt.
Ir pasižymėkite, kad liko deklaruoti 1686,57 Lt išmokėjimo ir 243 Lt GPM.

Dainiau, kad ten taip paprasta.
Kai jau viską kitką užpildysi, susirask ten tam CEPS'e "Dažnai užduodami klausimai", ir klausime "Kaip perkelti į .pdf formatą" rasi nuorodą į nemokamą svetainę, kurioje ir išversi tą savo raštą.
O jei mes atsiųsime savo .pdf'inį, ką tu su juo darysi? Tam jis ir teikiamas tokiu formatu, kad jo niekas negalėtų pakeisti.

Tikrai, Regvita, Jūs teisi dėl sandorių koregavimo. Diskutuodama su Jumis, perskaičiau dar kartą PMĮ, ir 40 straipsnis būtent taip ir rašo.
Tačiau aš galvoju apie tą rinkos kainą, iš kur ją paimti, kaip sandorį įvertinti ta rinkos kaina?
Ir šiame forume rasime ne vieną nuomonę tuo klausimu, man labai patinka šita:
- kaina, už kurią pavyksta parduoti turtą nesusijusiam asmeniui, ir yra rinkos kaina.
O dėl a/m kainų, tai juk internete rasime jų įvairiausių, ir tikrai nėra institucijos, kuri patikimai tą rinkos kainą nustatytų. Dėl jos galima ginčytis nors per naktį, vieningos nuomonės neprieisime. O nepriklausomą licencijuotą turto vertintoją samdyti dėl apipuvusios mašinėlės yra per brangu.

Regvita, Jūsų nurodytas būdas naudojamas tik tada, kai sandoris vyksta tarp susijusių asmenų.
O ar jis toks yra, klausėja informacijos nepateikė.
Ir jei tai nėra susijusių asmenų sandoris, tai galima prirašyti visokių aktų apie a/m techninę būklę ir nuostolis bus leidžiami atskaitymai.
Juk ta rinkos kaina VMI puslapyje yra taikytina tik apytikriai (a/m markė, modelis, pagaminimo metai), o konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į faktines aplinkybes, jei nesamdomas turto vertintojas.

Regvita, nėra įrodymo, kad iškeliavo iš Lietuvos.
O būtent tai ir yra pagrindinė sąlyga nulinio tarifo taikymui.
Tai, kad pirko Latvijos įmonė, nėra pagrindas nuliniam tarifui.
Gali prekes pirkti ES įmonė ir pardavinėti Lietuvoje, bet pirks su lietuvišku tarifu.
Žinoma, galima rizikuoti, bandyti verstis su tokiais CMR'ais.
Bet geriau sutvarkyti viską tiksliai, o tam tiek nedaug tereikia.

Regvita, negali įmonė taikyti nulinio tarifo.
Pardavusi prekes latviams, ji jau nekontroliuoja situacijos.
Gal latviai veš pakuoti, gal neveš.
Gal pakuojant susigadins.
Gal supakavę parduos Lietuvoje.
Nepadės jokios trišalės sutartys - įrodymų, kad prekės išgabentos iš Lietuvos, įmonė neturi.
Matote, patys latviai suka uodegą - jiems sunku atrinkti prekes, kartu gabentos kitos.
Geriausiai rašyti sąskaitą su lietuvišku PVM.
Latviams tai baisiai nepatiks, jie patys tada bus suinteresuoti ieškoti išeities, ir taip bendrom jėgom ras sprendimą.

0,92 darbuotojo.
Skaičiuokite taip:
1 darbuotojas dirbo 2 mėnesius (lapkritį - gruodį) iš 12, esančių metuose - tai 1/6 darbuotojo. Tokių buvo 4, viso 4/6.
Direktorius dirbo 3 mėnesius iš 12, pridedate 1/4. Viso gaunate 11/12 darbuotojo.
Žinoma, čia gana grubus skaičiavimas, reikėtų skaičiuoti kalendorinėmis dienomis, bet kaip Registrų centrui užteks ir tokio.

Gali.
Buhalterinių paslaugų teikimas nėra licencijuota veikla. Tiesiog pasipildykite savo veiklų sąrašą, dar dėl visa ko nusiųskite FR0791.

Su kokiu dokumentu siunčiate prekes pakavimui į kitą Lietuvos įmonę? Sąskaitos tikriausiai nerašote. Faktiškai išeina taip, kad jūs parduodate prekes latviams, tada jau latviai gabena jas pakuoti į tą kitą įmonę, gauna iš jos sąskaitą už pakavimą jau savo, nupirktų prekių, ir tik tada išsiveža į Latviją.
Jūs negalite kontroliuoti, ar visas perfasuotas prekes latviai tikrai išsivežė iš Lietuvos teritorijos.
Formaliai negalite taikyti nulinio PVM tarifo.
Patarčiau raštu kreiptis į VMI tuo klausimu, gal jie ką pasiūlys protingesnio.
Dar paprastesnis ir tikrai garantuotas būdas būtų jūsų įmonei pačiai pirma pagal važtaraštį gabenti supakavimui prekes į tą kitą Lietuvos įmonę, o tada jau latviams parduoti jiems tinkamu būdu supakuotas prekes.
Pakavimo įmonė jums išrašytų sąskaitą su lietuvišku PVM, jūs turėtumėte įrodymus, kad prekės iškeliavo iš Lietuvos, drąsiai taikytumėte nulinį tarifą, ir dar atsiimtumėte PVM už pakavimą - taip jums labiau apsimokėtų.
Ar nesvarstėte tokio varianto?

O nuo kokių pajamų tą išskaičiuojate? Ir kokią versiją FR0572 pildote?

50 straipsnis tai dėl atstovavimo paslaugų, susijusių su vežimo paslaugomis. O čia klausė apie vežimo paslaugas.

[quote="Valiuke"] o patarimus taip pat reikia moketi priimti, nereikia buti stagnatoriams.

Jau atleiskite, tokių patarimų iš tokių auditorių nepriimu, tikrai apskaitoje išmanau nepalyginamai daugiau negu ta, kuri jums patarinėja. Ir stagnatorius toli gražu nesu, nelipdykite man etikečių, tai paprasčiausiai nemandagu.

Jei pinigus išduodate savo įmonės darbuotojui, tokie duomenys nepildomi.

Pasirodo, pamelavau - yra direktyva ir tokiais atvejais:
Direktyva 2006/112/EB 47 straipsnis.

Ne PVM obkektas, tai PVMĮ 13 straipsnis - paslaugos laikomos atliktos ne Lietuvos teritorijoje.
Kai ne PVM objektas, tai direktyvos negali būti.

Daugiau "auditorių" klausykite... jau jų kompetencija apverktina...
Tai gal ir suteikiant paslaugas ES PVM mokėtojui, kurios yra ne PVM objektas Lietuvoje, irgi sąskaitas faktūras naudoti? atskirą numeraciją užsivesti?
Taip, delspinigiams, baudoms, prekių grąžinimams dažnai rašomi daugiau mažiau laisvos formos dokumentai, (o ne sąskaitos faktūros, kaip liepia "auditorė", tegu eina ji kur nors buhalterijos pasimokyti, jei jau "audito" išmoko), bet taip pat dažnai naudojamasi atskira eilute tose pačiose PVM sąskaitose faktūrose, ir tai jokia klaida ar nusižengimas įstatymams. O galų gale ir PVM s/f išrašius, atskira eilute rašomas paaiškinimas, nurodomas PVMĮ straipsnis, kodėl nepriskaičiuojamas PVM, arba kodėl taikomas ne standartinis tarifas.

Viskas tvarkoje, panika be pagrindo.

Ar Jūs atliekate kažkokius darbus, ar gaunate dotaciją ar subsidiją?

Pataisykite paskutinę korespondenciją, turi būti:
D 443 Skolos tiekėjams 6,59 Lt
K 536 Teigiama valiutos kurso įtaka 6,59 Lt.
Nes pas jus jau sąskaitoje "Išankstiniai mokėjimai" nieko nėra, viską iškėlėte į tiekėjus.

VMI rekomenduoja rodyti 15 eil.

Taip, reikia.

Paskaitykite - kaip tik dabar išleistas antras leidimas D.Steinbeko romanų "Tortiljų kvartalas", "Konservų gatvė".
Suprasite, ką tokie žmonės galvoja, kokia jų psichika.
Tarp kitko, tai yra mūsų šeimos tiesiog pagalbos knyga. Kai kurį nors prispaudžia bėdos, o tai būna pastoviai, skolinamės vienas iš kito tą knygą (pirkau tai aš, bet dabar nežinau, pas kurį sūnų yra), perskaitome eilinį kartą, ir tiek optimizmo atsiranda...

1. Gali.
2. Galima.
3. Per kokias 5 dienas.

Ne.

1. Perkate valiutą (USD):
D 271 Bankas USD (rašote oficialiu tos dienos kursu apskaičiuotus USD, kiek ten jų nupirkote)
K 271 Bankas LTL (kiek konkrečiai bankas iš jūsų sąskaitos litų nurašė)
D 611x Valiutos keitimo sąnaudos (skirtumas tarp oficialaus ir pirkimo kurso).
Perkant - parduodant valiutą niekada neatsiranda valiutos kurso įtaka
Kam naudojate sąskaitą 4000? Tai juk ilgalaikių įsipareigojimų sąskaita, ji čia visai ne prie ko.
2. Pervedate pinigus iš valiutinės sąskaitos avansu:
D 2021 Išankstiniai mokėjimai tiekėjams
K 271 Bankas USD.
3. Gaunate sąskaitą iš tiekėjų, registruojate ją apskaitoje, USD perskaičiuodami į litus oficialiu sąskaitos išrašymo dienos kursu:
D 2 kl (jei pirkote prekes) arba
D 6 klasė, jei tai kažkokios paslaugos
K 443 Skolos tiekėjams.
4. Ir užskaitote (sudengiate) avansu sumokėtas sumas su realiu įsiskolinimu:
D 443 Skolos tiekėjams
K 2021 Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams
D 6 kl (arba K 5 kl) Valiutų kurso svyravimo įtaka
O čia jau atsiras (tikriausiai valiutų kurso svyravimo įtaka (teigiama arba neigiama), nes sumos 443 ir 2021 nesutaps (greičiausiai).
Viską apskaitoje registruokite taip, kaip realiai vyksta veikla (operacijos).
Naudokite sąskaitų plane rekomenduojamas sąskaitas.
O taip tai ten pagal jus kažkoks chaosas gaunasi.

Taip, reikia.

Reikia žiūrėti tos ES šalies PVM įstatymą, nors jis, aišku, panašus kaip ir Lietuvos. Ir jie turbūt gali pasirinkti iš 3-jų variantų, kaip ir mes tokiu pat atveju.

Negerai.
Nors daug kas iš čia surašytų dalykų iš tiesų sudaro savininko nuosavybę, bet juos reikia apskaityti atskirai.
Įneštus asmeninius pinigus - tai savininko įnašai, būtinai atskiroje vietoje.
Registruojami jei sąskaitoje, kredite, jei ŪORŽ - kaip padidėjimas.
Asmeniniams poreikiams - tai čia kaip? iš pelno po apmokestinimo?
Garantinis fondas - prie ko? visai netinka.
Pelną ar nuostolį praėjusių metų apskaitote taip pat atskirai.
Einamųjų metų pelną taip pat atskirai.
Ir dar, nesupykite, bet paimkite vadovėlį, kokį nors apie apskaitą mažoje įmonėje, ir mokykitės. Nėra taip sunki ta buhalterija, bet kol kas jūs nesuprantate esmės, todėl sunku.