Sąskaita išankstiniams mokėjimams dažnai rašoma be PVM. Jos taip pat būna atskira numeracija, netraukiama į PVM s/f registrus.

[quote=seimosdziaugsmas]
Aš tai visas s/f dedu į vieną segtuvą o prie avansinių apyskaitų palieku s/f kopija ir mokėjimo dokumentą. Kasos segtuve yra tik
Labai jums pritariu, taip ir reikia tvarkyti dokumentus.
O dažnai būna - paimi kokią įmonę patikrinimui, tai velnias koją nusilaužtų. Kasos dokumentuose pilna visokių sąskaitų, banko - irgi (segamos, kurios apmokėtos per banką), kaip sutikrinti, ar visos sąskaitos suregistruotos?

Tiek palūkanos, tiek NT mokesčio kompensacija (nes patį mokestį turi mokėti savininkas - lizingo bendrovė, kol turtas neperėjo jūsų įmonės nuosavybei) gali būti ir neleidžiami - juk pajamų tas turtas jums neuždirba, taip pat neaišku, ar uždirbs ateityje. Tačiau jei tiksliai žinotumėte, kad jame įrengsite ofisą, tada galite priskirti leidžiamiems.
Dėl PVM atskaitymo - kol kas nepergyvenkite, jei paaiškės, kad turtas nebus naudojamas PVM apmokestinamoje veikloje, tada ir patikslinsite.
Dėl nusidėvėjimo taip pat teisingai - neįvestas į eksploataciją, tai ir neskaičiuojate.

Prie kasos dokumentų jokių gaunamų apmokėtų sąskaitų nesegiokite
Kasos dokumentų segtuve turi būti tik , KIO, pinigų išmokėjimo žiniaraščiai, ir viskas.
Todėl pildykite avanso apyskaitą, štai prie jos viską ir prisegsite, bei į atitinkamą segtuvą sudėsite.

Ilgalaikiam nematerialiajam turtui likvidacinė vertė (1 Lt) nenustatoma. Jo įsigijimo vertė amortizuojama visiškai.

Straipsnyje rašoma apie franšizę, nustatyta draudimo sutartyje dėl prekių vagystės.
O apie dėl franšizės nekompensuotas remonto sąnaudas ten visai nekalbama. Vagystė ir eismo ar kitoks nelaimingas įvykis - tai skirtingi dalykai.
Aš tokias sąnaudas drąsiai skirčiau į leidžiamus atskaitymus - juk nesuremontavus a/m iki reikiamos kondicijos, jis nevažiuos ir pajamų neuždirbs.

Gerai, apribojimų nėra.

Jei tai tik registracijos adresas, o jokia veikla tose patalpose nevykdoma, taip pat ten nėra ir tos įmonės kontoros, o faktiškai kontora bus kitur, tai nereikia nei nuomos, nei panaudos sutarčių. Ir jokių prievolių neatsiranda.

Įmonei ant dovanojimo sutarties pasirašyti nereikia, jai tik perduodamas vienas tos sutarties egzempliorius.

Taip, be abejo.

PLN204? Galima.

Dienpinigiai nedvigubinami dėl to, kad mokami savaitgalio dienas.

Tiek VMI konsultantai, tiek kiti žinomi apskaitos specialistai laikosi nuomonės, kad tokios išlaidos susijusios ne su įmonės veikla (tuo labiau su pajamų uždirbimu), o tik su akcijomis. O akcijos ( tuo pačiu ir įstatinis kapitalas), tai jau akcininkų turtas, todėl ir visos išlaidos jau turi būti jų problemos, visais atvejais neleidžiami atskaitymai, ir dar reikia džiaugtis, kad VMI nesugalvoja tokių išlaidų apmokėjimo pripažinti akcininkų pajamomis.
Tačiau aš ne visais atvejais su šia nuomone sutikčiau, nors iš esmės laikau ją teisinga. Juk būna atvejų, kai įstatus tenka keisti ne dėl akcininkų reikalų, o dėl to, kad keitėsi Akcinių bendrovių įstatymas. Kuo tada dėti akcininkai?
Sakyčiau, kad kiekvieną atvejį reikia nagrinėti labai individualiai.

Dėkite į "Kitas pajamas".

45 str.

Ne tik pardavimų, bet ir visų kitų pajamų sumą.

Bet tai Latvijos įmonės problema, ne Tadeus. Jie turi išrašyti sąskaitą su PVM, jie ir bus baudžiami. Tuo tarpu LT įmonei ne PVM mokėtojai jokių prievolių dėl to neatsiranda.

Visiškai nesąmoninga "Panaudos sutartis", absoliučiai ji čia netinka.
Realybė tokia: fizinis asmuo, nusipirkęs ar prisisiuvęs suknelių, pats nenori užsiimti jų nuoma, todėl tiekia jas į įmonę, nuomos saloną. Salonas, išnuomavęs (už pinigus) drabužį, dalį pinigų pasilieka sau už tarpininkavimą, kitus atiduoda fiziniam asmeniui.
Tai štai tuos santykius ir apiforminkite atitinkamomis sutartimis. Tai aiški tarpininkavimo sutartis, o FA mokesčiai priklauso nuo to, ar jis įregistravęs kokią nors veiklą, ar nusipirkęs verslo liudijimą. Bet vienokie ar kitokie mokesčiai jam yra, jokiom "panaudom" neišsisuks.

Klientui, kuris iš jos siuvo maišus, reikėjo ją parduoti, o ne atiduoti. O dabar jau taip paprastai nenurašysite, tik į sąnaudas, neleidžiamus atskaitymus, ir pirkimo PVM atstatykite.

Nėra sąnaudų, didinančių apmokestinamąjį pelną.
Yra sąnaudos, nemažinančios apmokestinamojo pelno.

Viskas gerai, jei nebuvo pirkimų iš ES šalių.

Tai gal individualią įmonę, o ne veiklą turėjo? Nes veiklą į UAB tai nepakeisi.
Trejus metus gali išreikalauti iš asmeninio savininko turto visokias skolas.

Taip, negalima.

Jei eksploatuoti pradėsite nuo 08.01, tai nusidėvėjimą skaičiuoti pradėsite nuo 09.01.
Metinis nusidėvėjimo procentas priklauso nuo laikotarpio, per kurį pagal PMĮ nuostatas to turto įsigijimo savikainą nurašysite į sąnaudas (nudėvėsite). Jei staklėms jį nustatysite 4 metus, tai metinė norma bus 25 proc, jei 5 metus - 20 proc ir t.t.

Kristil, jūs pati sau atsakėte.

Tai yra papildomas pelno paskirstymas, taip reikia ir forminti. Akcininkų susirinkimas šaukiamas dėl papildomai iškilusių klausimų, dienotvarkė "Pelno paskirstymas", toliau kaip rašiau.
Bet dar kartą kartoju, kad tai neatitinka ABĮ.

Žinoma, kad tik nuo 2009.08.01 skaičiuosite nusidėvėjimą. Tačiau jei kada nors tas stakles parduosite kokio nors mėnesio 1-ą dieną, nusidėvėjimą vistiek skaičiuosite už visą mėnesį.
Ir dar - nusidėvėjimas ne nuo pirkimo dienos ar mėnesio skaičiuojamas, o nuo sekančio mėnesio po įvedimo eksploatacijon.

Tai kad ne taip.
31 eilutėje atsiranda skirtumas tarp 26 ir 30 eilutės. Taip ir gausite mokėtiną į biudžetą PVM su pliuso ženklu.

O jei jūs tuos dividendus jau paskyrėte per visuotinį susirinkimą, ir apskaitoje jie užregistruoti, tai paprasčiausiai sudarykite dividendų išmokėjimo žiniaraštį, panašios kaip algalapis formos. Akcininkų susirinkimas patvirtina bendrą dividendams skirtą pelno sumą. Toliau jau buhalterija paskirsto konkretiems akcininkams pagal jų turimą akcijų skaičių. Nepamirškite, kad iš tos sumos reikia išskaičiuoti privalomus mokesčius, ir išmokėti tik likusią sumą. Taip pat išmokėjimo mėnesį ir deklaruojama FR0572.
Jei pervesite per banką, tai tame žiniaraštyje ir atžymėsite, kad tokiam ir tokiam akcininkui dividendai išmokėti.

Dividendai skiriami eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, skirstant pelną. Juk turite tokio susirinkimo protokolo pavyzdį? Įterpkite į pelno paskirstymo projektą vieną eilutę "Dividendams išmokėti tiek ir tiek Lt" ir po problemos.
Prisimenu, kad ne taip jau seniai Tax'e buvo diskusija, koks akcininkų susirinkimas turi teisę paskirti dividendus, ir prieita išvados, kad dividendus gali skirti tik eilinis visuotinis susirinkimas, kuris tvirtina MFA ir pelno paskirstymo projektą. Jei jūs bandote organizuoti kokį nors papildomą akcininkų susirinkimą ir jame paskirti dividendus, tai greičiausiai klystate.