Gal ne visai aiškus jūsų klausimas, ir ne viską jums Luka paaiškino.
Balanse akcijų nominali vertė rodoma eilutėje "Įstatinis kapitalas."
Tačiau būna atvejų, kada akcijos, net ir naujai išleistos, parduodamos brangiau, negu jų nominali vertė.
Tuomet skirtumas tarp nominalios vertės ir emisinės vertės rodomas balanso eilutėje "Akcijų priedai".

Būtent - tik taip ir daroma - kreditinė visai sumai, tada sąskaita be PVM, ir nesvarbu, kada gaunami muitinės dokumentai - tą patį ar kitą mėnesį.
Tada iš 11 ir 29 minusuojame pagal kreditinės duomenis, o į 17 įrašoma pagal eksporto sąskaitos duomenis. Ir būtent prie NAUJOS sąskaitos prisegama muitinės deklaracija, pateisinant nulinio tarifo taikymą, o ne bandoma kažkaip PVM minusuoti, sagstant muitinės deklaraciją prie senos sąskaitos su PVM - nieko ji ten negali padaryti.

Nereikia, viską jau padarėte teikdami prašymą registruotis.
Tik savo klientams pranešate papildomus rekvizitus.

O tai išrašytą su PVM sąskaitą taip ir paliekate?

Be abejo reikia - atšvęsti

Dorota, na pagaliau išmokite užduoti klausimus
Iš kur mes galime žinoti, kad parduodate fiziniam asmeniui, o ne įmonei?

O kodėl į trečiąsias šalis parduodate prekes su PVM?
Kaip supratau, vasario mėnesį jas deklaravote kaip vietinius pardavimus, jei kovą norite atiminėti iš vietinių pardavimų?
Jums savo klaidas reikia taisyti ne kovo mėnesį, bet tikslinti vasario mėnesio deklaraciją, kitaip visai susivelsite.
Ir pagal PVMĮ, jei jau kartą išskyrėte sąskaitoje pardavimo PVM, nors jo nereikėjo skaičiuoti, tai reikia jį ir sumokėti.
Arba situaciją taisykite kreditinėmis sąskaitomis, o ne prisidengdama muitinės deklaracija.

Aš suprantu, kad į paskolos sutartį galėjo būti įterpta finansinė priemonė, susijusi su palūkanomis. Bet kad perkeliant sutartį iš vieno banko į kitą pagal sutartyje įterptą išvestinę finansinę priemonę reikėjo sumokėti 4 mln... tai jau iš fantastikos srities. Tai kokia pati paskola? mrld eilės?
Tuo labiau (atsiprašau, sprendžiu tik iš užduodamų klausimų) turint galvoje Dorotos1, kaip apskaitos specialistės lygį...
Tikrai labai rekomenduočiau atidžiai pasiskaityti 26 VAS ir ypač jo metodines rekomendacijas.

O galima šitą kažkaip paskolai pritaikyti (net ir paskolos perkėlimui į kitą banką):
"13. Išvestinė finansinė priemonė – finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių, kuriomis šis instrumentas grindžiamas, verte arba kaina, taip pat finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina yra susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju."
Daug visokių paskolų teko matyti, bet su išvestinėm priemonėm kaip tai jų neteko susieti... gal ten pas jus kitaip... ir 4 mln už paskolos perkėlimą į kitą banką... sunku patikėti...
O palūkanos už paskolą - normalūs leidžiami atskaitymai, jei paskola gauta verslui vystyti ar apyvartinėms lėšoms papildyti.

Iš kur jūsų įmonėlėje atsirado "išviestinės" priemonės?
O kas per paskola, kad palūkanos neleidžiami turėtų būti?
Jei klausiate, tai pateikite išsamesnę informaciją, o ne šiaip kažkokią nesąmonę parašykite.

Turto draudimas 900 Lt apmokėtas liepos mėnesį ir visa suma priskirta 2007 metų draudimo sąnaudoms.
Bet juk tai nėra teisinga - draudimas galios dar 6 2008 metų mėnesius, todėl negalima visą sumą priskirti 2007 metų sąnaudoms - neteisėtai sumažinsime 2007 metų pelną (o 2008 metų pelnas bus nepagrįstai didesnis).
Todėl tokiais atvejais koreguojame - 2007 metų sąnaudoms priskiriame tik pusę sumokėtos draudimo sumos, o kitą pusę perkeliame į 2008 metus. Įrašas toks:
D 2024 Būsimos 2008 metų draudimo sąnaudos 450 Lt
K 6 kl Draudimo sąnaudos 450 Lt.

O kas sakė? Gal ne 1882?
Reikia ne "sakymų" klausyti, o esant neaiškumui, skaityti FR0564 pildymo instrukciją.
Galų gale ir į pačią deklaraciją pasižiūrėti, ten atitinkamas stulpelis (apie paslaugas) yra.

Tikrai nebus.

Galimą verslo schemą aš aprašiau savo pirmam komentare (2-as variantas).

Ne tik įmanomas, bet ir būna šimtus kartų - kroviniai dažnai surenkami iš įvairių vietų.
Aš tiesiog klausiau, kaip Wolf atveju tai daroma praktiškai.

Viena - sąlyga EXW reiškia, kad pardavėjas savo teritorijoje paruošia prekes išvežti. Pas jus yra ne taip - prekės nuvežamos dar į kitą PL įmonę ir ten, o ne pardavėjo sandėlyje laukia išvežimo.
Antra - man tik 12(2) straipsnio 2 dalis jūsų atveju tinka. Tai nėra trikampė prekyba, nors ir kaip bandytumėte pritempti. Be to, juk DE pirkėjui nevardinate, kiek tonų bulvių iš kurio PL ūkio pirkote, o rašote sąskaitą viena eilute. Ir kaip išdalijate tiems 3 PL pardavėjams vieną CMR, kad jie matytų, jog būtent jų prekės nugabentos į DE?

Jokio galvos sukimo ir dabar - priskiriate prie įsigijimo savikainos, ir tiek. Skaitykite 12 VAS, 11.13 punktą, ir bus aišku.
Tik keista, kad pardavėjas tą kaupimą garantiniam remontui rodo atskiroje eilutėje - na, gal jau taip jie pasidarė, kad patiems būtų lengviau apskaityti kaupimus garantiniam remontui.
Visos įmonės, prekiaujančios daiktais, kuriems suteikiama teisė į nemokamą garantinį remontą, turi sudaryti kaupimus jam. Tik paprastai sąskaitose to nerodo...

Štai, paskaitinėjau PVMĮ komentarą ir radau tokius dalykus:
1) 12(2) str. 3 dalis. Prekių įsigijimo vieta.
Pavyzdys
Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, vykdanti PVM apmokestinamą veiklą, iš Vokietijos įmonės B, PVM mokėtojos, už 500 000 Lt įsigyja buitinės technikos prekių ir tas prekes, nugabentas į Latviją už 700 000 Lt parduoda Latvijos įmonei C, PVM mokėtojai. Kadangi tos prekės išgabenamos ir iš karto parduodamos Latvijos įmonei C, tai Lietuvos įmonė A nuo įsigytos buitinės technikos prekių apmokestinamos vertės 500 000 PVM neskaičiuoja, tačiau PVM deklaracijos (FR0600 forma) 20 laukelyje turi nurodyti 500 000 Lt šių prekių apmokestinamąją vertę. Lietuvos įmonė A, įformindama prekių pardavimą Latvijos įmonei C, PVM neskaičiuoja, tačiau PVM deklaracijos 21 laukelyje turi nurodyti 700 000 Lt jų apmokestinamąją vertę.
Lietuvos įmonė A, PVM mokėtoja, savo mokesčių administratoriui taip pat turi pateikti prekių tiekimo į kitas valstybes nares ataskaitą (FR0564) ir nurodyti (14 laukelyje - trikampė prekyba) Latvijos PVM mokėtojui patiektų prekių vertę (700 000 Lt).

Tai būtų jau gryna trikampė prekyba.
Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį turime štai ką:
"2. Laikoma, kad prekių įsigijimas iš kitos valstybės narės įvyko šalies teritorijoje ir tuo atveju, kai prekes įsigyjantis asmuo yra Lietuvos Respublikoje registruotas PVM mokėtojas, jo PVM mokėtojo kodas buvo nurodytas įsigyjant prekes ir šios prekės išgabenamos iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę, nebent įrodoma, kad PVM buvo sumokėtas toje valstybėje narėje, kurioje baigėsi šių prekių gabenimas.
Komentaras
1. Kai iš kitos valstybės narės įsigyjamos prekės ir jų pardavėjui nurodomas Lietuvoje registruoto asmens PVM mokėtojo kodas, o prekių gabenimas baigiasi ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje narėje, tai laikoma, kad prekių įsigijimo vieta – Lietuva (taikoma rezervo taisyklė angl. ,,reserve rule”), nebent įrodoma, kad PVM sumokėtas toje kitoje valstybėje, kurioje baigėsi prekių gabenimas. "
Ir pavyzdys:
"2 pavyzdys
Lietuvos PVM mokėtojas įsigyja prekes Estijoje iš PVM mokėtojo ir jas nugabenęs į Latviją parduoda Latvijos įmonėms – ne PVM mokėtojoms. Lietuvos PVM mokėtojui Estijoje įsigytos ir į Latviją nugabentos prekės – PVM objektas Lietuvoje. Jeigu Lietuvos PVM mokėtojas įrodytų, kad PVM nuo įsigytų prekių sumokėtas Latvijoje, kur baigėsi prekių gabenimas, tada jam Lietuvoje nebūtų prievolės nuo įsigytų prekių apskaičiuoti pardavimo PVM."

Suprantu jūsų situaciją taip:
Turite partnerį PL, kuris suruošia pagal jūsų užsakymus krovinį, kuris tada jau keliauja į DE. Ne visada pavyksta abi operacijas padaryti tą patį mėnesį.
Mano (diskutuotina) nuomonė būtų dirbti pagal tokią schemą:
1) Tegu jūsų pagrindinis partneris ramiai supirkinėja viską iš kitų PL įmonių, gaudamas iš jų sąskaitas su lenkišku PVM. Tos įmonės visai neturi žinoti, kur toliau jų bulvės keliaus. Tą PVM lenkai traukia sau į atskaitą.
2) Surinkusi visą krovinį, PL įmonė parduoda jums su nuliniu PVM, jūs išgabenate į DE. Jei tai vyksta tą patį mėnesį, tai aiški trikampė prekyba. Jei persikelia į kitą - galima traktuoti ir kitaip.
Tačiau situacija keičiasi, jei tai LT įmonė supirkinėja smulkius krovinius iš kitų PL įmonių savo vardu, o pagrindinė PL įmonė jas sandėliuoja pas save (ko gero, dėl to jūs ir klausiate). Štai tada jau reikia kažkokios papildomos sutarties dėl sandėlio nuomos, kitų darbų, ruošiant transportavimui.
Jums dėl prekių supirkimo ir sandėliavimo PL teritorijoje ten registruotis PVM mokėtoju nereikia - jūs nepardavinėjate prekių PL subjektams.
PL įmonei taip pat pavojų nematau - yra sutartis dėl nuomos, kitų darbų, išrašomos už tai LT įmonei sąskaitos - nieko nusikalstamo.
Tik galima diskutuoti, ar tai trikampė prekyba, ar įsigijimas iš ES ir toliau pardavimas ES.

Viskas teisingai, tik reikėtų patikslinti 5 punktą, bet kol kas tai neaktualu.

Kiekvieną mėnesį:
D Draudimo sąnaudos 200 Lt
K Bankas 200 Lt

[quote=Dziaugsmas]

Įmonė apdraudė darbuotoją investiciniu gyvybės draudimu? Kas draudimo sutartyje nurodytas naudos gavėju?
Jums niekur apskaitoje nereikia registruoti, nei kiek gaus mirties ar ligos atveju - kol kas nei miršta, nei serga, niekas įmonei pinigų nepervedinėja.
Apskaitoje registruojate tik draudimo kompanijai pervedamas sumas.
O ar reikia jas kažkaip apmokestinti, tai išsiaiškinkite, atsakiusi į mano 2 pirmus klausimus ir pasiskaičiusi GPM ir PM įstatymus.

Oi kokia nesąmonė...
NKPA iššifruojamos tik 3-ios klasės sąskaitos, o įsigytas finansinis ar bet koks kitas turtas ten niekaip patekti negali.

Juk jums rašė jau, kad tai prekė, o ne ilgalaikis turtas.
Jei jos nepardavinėtumėte, o naudotumėte savo įmonės reikmėms, tai būtų ilgalaikis turtas.

Kam reikalingos tokios keistos sutartys? Norite jomis pridengti savo darbo broką? Nepavyks, nes iš karto krenta į akis nelogiškumas ir bet koks tikrintojas pasigilins labiau, kas čia norima nuslėpti.
Kaip supratau, sąskaitą išrašė nukentėjusi įmonė. Kvailai viskas atrodo.
Paprasčiausiai nukentėjusi įmonė turėjo apskaičiuoti savo nuostolius ir išrašyti jums sąskaitą nuostoliams padengti. Be PVM, nes tai būtų ne PVM objektas. Be abejo, priedas prie to turi būti abiejų pusių pasirašytas aktas.
Jiems tai būtų neapmokestinamos pajamos, jums neleidžiami atskaitymai.

1. O kodėl netraukėte PVM į atskaitą, jei planavote parduoti, o ne naudoti įmonės reikmėms?
2. Pagal PVMĮ 49 str. 2 dalį NAUJĄ a/m parduodami ES narės bet kokiam asmeniui, apmokestinate nuliniu tarifu.
Taigi pirmiausiai išsiaiškinkite, ar jūsų parduotas a/m yra laikomas nauju.

Ši forma naudojama tik VMI administruojamiems mokesčiams.
PSD IĮ savininkas moka Sodrai, ne VMI.

Tokiu atveju jis kontroliuoja dvi įmones, ir jūsų minėta PVMĮ nuostata taikoma.
Bet Dorota, ar sunku buvo pateikti tą informaciją iš karto, pirmame klausime?
Dabar tik gaišinate tiek savo, tiek kitų laiką, informaciją pateikdama po trupinėlį.

Na ne.
Paskaitykite PVMĮ, kas yra kontroliuojantis asmuo.
Jei žmogus turi 5 akcijas Telekomo, 25 kokio UAB'o, tai nereiškia, kad jis kontroliuoja ir Telekomą, ir tą UAB;ą, ir abu turi būti PVM mokėtojais.

Teisingai, tik atkreipkite dėmesį, kad akcininkas (akcininkai) turi kontroliuoti, o ne tiesiog turėti po keletą akcijų.