Ne tas atvejis - čia nori grąžinti NEPANAUDOTĄ PASKOLĄ, GAUTUS, BET DAR NEIŠLEISTUS PINIGUS.

Pažiūrėkite keliomis žinutėmis anksčiau į korespondencijas, kurios rašomos parduodant ilgalaikį turtą.
Pagal tai ir suprasite, ką rašyti į aktą.

Savotiški tie jūsų klientai... baudai sąskaitą rašo.
Bet rodos taip ir rašiau jums - niekur nerodyti.

Tai bauda kažkokia ar kaip? Nes neteko "reklamacinių sąskaitų" nei matyti, nei girdėti...

Tik gal jūs "reklamacija" vadinate kreditinę sąskaitą ar debetinį dokumentą?

Niekur nerodoma - tai ne PVM objektas iš viso.

Jei tai ne PVM objektas (teikiate paslaugas, o ne prekes. Ir paslaugos aprašytos PVMĮ 13 straipsnyje kaip teikaimos ne Lietuvoje), galite (ir turite) rašyti sąskaitą be PVM (ne su nuliniu, kaip ta įmonė tvirtina).
Įrodymus, kad tai tikrai įmonė, apmokestinamasis asmuo, išsireikalausite ir vėliau.

Mišri veikla atsiranda tuomet, kai vykdoma ir PVM apmokestinama, ir PVM neapmokestinama veikla.
Tuo tarpu jei vykdote veiklą, kuri yra ne PVM objektas Lietuvoje, bet būtų PVM objektas, jei ta pati veikla būtų vykdoma Lietuvoje, mišri veikla tikrai neatsiranda.

O argi ten nurodytos veiklos apmokestinamos nuliniu tarifu?

Aš stengiuosi parodyti kolegėms, kad pirmiausiai reikia teisingai įvertinti tą veiklą, todėl ir klausiu - pagal kokį straipsnį ar panašiai. Jei būtumėte paskaičiusi kiek aukščiau mano parašytą paaiškinimą kitai kolegei, paskaičiusi nurodytą PVMĮ straipsnį, būtumėte pati nustačiusi, kad tai PVM neapmokestinama veikla, o tada nesunkiai radusi tokio pavadinimo eilutę PVM deklaracijoje ir deklaravusi.
Tax forume galima ir kai ko išmokti, ne tik gauti sausą atsakymą į klausimą.

Pagal kokį PVMĮ straipsnį taikote nulinį tarifą?

Tiesiog be PVM... nulinis tarifas taikomas visai kitais atvejais.

Mielas pašnekove (jūs be abejo ne buhalteris), pateikite tikslią informaciją, tik tada gausite išsamų atsakymą.
Dabar į bendro pobūdžio klausimą tik bendrai ir galima atsakyti.
Jei nenorite viešinti informacijos, galima klausimą siųsti asmeniškai.
Niuansų yra visokių - kada įsigytos akcijos, už kiek, koks procentas parduodamas.

Na ne.
Pažiūrėkite į deklaraciją FR0600.
Joje matome eilutes:
29 Standartinio tarifo pardavimo PVM.
25 Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM
36 Mokėtinas į biudžetą arba gautinas PVM.
Pasidarykite tokias sąskaitas savo programoje ar apskaitoje:
2431 Pirkimo PVM
4484 Pardavimo PVM
448(5) ar panašiai Mokėtinas PVM.
Per mėnesį pirmose dviejose surinksite pirkimo ir pardavimo PVM'us.
Pasibaigus mėnesiui, kai pildote PVM deklaraciją, "ištuštinkite" šias sąskaitas, į Mokėtino PVM sąskaitos debetą atkeldama sumą iš 2431, kreditą iš 4484 sąskaitų.
Kaip ir FR0600 deklaracijoje matysite likutį arba kredite (tai atitiks 36 eilutės teigiamą sumą), arba debete (tuomet, jei 36 eilutėje bus minusinis skaičius).
Toje pat Mokėtino PVM sąskaitoje registruojate ir PVM pervedimus, ir užskaitas, todėl visada matote, reikia ar ne, ir kiek to PVM mokėti.

Tikrai nereikia

Reikės deklaruoti gautas pajamas iš akcijų pardavimo.
Bet ne visada, yra papildomų sąlygų.

Tikrai nereikia rašinėti buhalterinės pažymos tokiai paprastai ūkinei operacijai, kaip PVM deklaracijos pildymas.
Bent aš pirmą kartą apie tai girdžiu.
Nebent jei ne visas gautinas PVM gali būti atskaitomas, tuomet pažymą parašyti, kodėl PVM neatskaitomas, o priskiriamas sąnaudoms, gal ir turi prasmę.

Liucija, skirkime šias PVM "subtilybes":
- ne PVM objektas (vadinasi, veiklai trūksta vieno iš PVMĮ 3-iame straispsnyje prvalomų požymių.
PVM objektas, bet tokios veiklos rūšys:
- apmokestinamos standartiniu tarifu;
- apmokestinamos lengvatiniu (5-9,5 procentų) tarifu;
- apmokestinamos nuliniu tarifu;
- PVM neapmokestinama veikla.
Žemės nuoma yra PVM neapmokestinama veikla, todėl apie nulinį tarifą nekalbame.
Tačiau galima ir apmokestinti standartiniu tarifu, jei yra reikalingos sąlygos.

Na parduodant gal ten kažkokių pavojų ir nėra. Tiesiog kad pirkėjas būtų sąžiningas, laiku atsiskaitytų. Jei nemaža sandorio suma - parduokite per notarą. Taip pat pasitaiko, kad įmonė apie pardavimą ir akcininkų pasikeitimą nepraneša Registrų centrui - reikia pakontroliuoti.
O šiaip nematau problemų.

Parduodat tas akcijas ar perkat?
Visa eiga aprašyta Akcinių bendrovių įstatyme.

Be abejo, tai PVM objektas. PVMĮ 32 straipsnio 2 dalis.

O ar turės įtakos įsigijimo savikainai apmokėjimo datos USD kursas? Kažkoks svyravimas (+/-) tada būtinai bus. Ar tiesiog priskirsite valiutos kurso įtakai, ar visgi įsigijimo savikainai?

Kam skirta? Kas skyrė?
Kaip sakoma, laiškas "seneliui į kaimą"...

Nedraudžiama.
Turėkite galvoje, kad akcininkui toks turto įnešimas į įmone apmokestinimo tikslais traktuojamas kaip turto pardavimas.

Aš išvis nelabai suprantu, kam reikalinga skirti tokį dėmesį tai valiutos perskaičiamo datai. Kokią reikšmę ir kam turės sakykime tokios procedūros:
Apskaičiuojame kainą litais 04.11 dienai, pajamuojame kaip prekes kelyje.
Atvyksta prekės, paimame jas iš muitinės, perkeldami iš sąskaitos "Prekės kelyje" į sąskaitą "Prekės pardavimui" ar dar kokią, vėl perskaičiuojame USD į litus jau kita data. Apskaitoje registruojame valiutos kurso pokytį (+/-).
Pardavėjui vistiek reikės mokėti sutartą kainą USD.
Ir didžiausią reikšmę prekių įsigijimo savikainai nustatyti turės būtent USD kursas apmokėjimo, ne prekių užpajamavimo dienai.
O kitkas tai tik nelabai versle reikalinga poezija...

Pervežimas verslo tikslais būta tik tada, kai pervežama į įmonės FILIALĄ ES valstybėje - jūsų atveju to nėra.
Prekė - tai daiktas, kurį kam nors parduodate, ir viskas - tai jau ne jūsų nuosavybė, negalite to daikto naudoti jokiu tikslu.
Važtai yra ne prekės šiuo atveju - tai būtinai reikalingi montavimui dalykai, kaip kokie ten atsuktuvai ar replės. Juk neparduosite jų tai įmonei, nes paskui vėl reikės iš jų pirkti ir sukti į duris.
Todėl jų vertę reikia įtraukti montavimo darbų kainą - tik taip.

CIF - kaina, draudimas, frachtas. Naudojama tik jūrų transporte. Pardavėjas įvykdo savo įsipareigojimus, kai pristato prekes i laivo denį išsiuntimo uoste bei apmoka visas sąnaudos, kurios reikalingos šio krovinio pristatymui į sutartą paskirties uostą. Pardavėjas taip pat turi apdrausti krovinį nuo sugadinimo ar praradimo transportavimo metu Pirkėjo naudai bei sumokėti draudimo imoką. Rizika dėl krovinio sugadinimo ar praradimo nuo šio momento perduodama Pirkėjui. Pardavėjas taip pat atlieka muitinės eksporto formalumus.
Taigi - kai pakraunama JAV uoste, tai jau jūsų nuosavybė.

Situaciją suprantu taip:
Jūs apsiėmėte parduoto ir sumontuoti duris PVM mokėtojui Anglijoje.
Pirmiausiai pardavėte duris be joms montuoti reikalingų varžčiukų. Išrašėte pardavimo sąskaitą su 0 PVM, deklaravote kaip prekių tiekimą į ES.
Dabar prireikė būtent tas parduotas duris konkrečiai sumontuoti. Kadangi tokių specialistų neturite, pasamdėte mokantį tą darbą žmogų, turintį IDV pažymėjimą. Prie to klausimas: Kokiu pagrindu tas žmogus jums dirba? Įdarbintas pagal DS? Ar tiesiog sudaryta su juo paslaugų teikimo sutartis?
Dabar dėl tų varžčiukų. Įmonė juos pirko iš žmogaus? Ar žmogus pirko savo vardu, tik atnešė įmonei sąskaitą?
Manau, kad problema štai tose dviejose vietose.
O dėl varžtelių patekimo Anglijon problemos nėra - tai ne prekių pervežimas verslo tikslais, kaip ir pati tokią išvadą padarėte. Todėl arba jų savikainą paprasčiausiai įtraukiate į montavimo darbų savikainą (tuomet jų sąskaitoje nesimato, tiesiog gaunasi brangi paslauga).
Arba išrašote sąskaitą jų pardavimui tai įmonei, kurioje montuojate duris. Tik tai turės būti atskira sąskaita, neįrašykite kartu montavimo darbų - skirtingi PVMĮ straipsniai.

Teisingai.
PVM priskaityti, traukti į atskaitą.
Nepamirškite deklaruoti FR0600.

CIF reiškia, kad pardavėjas apmoka transportavimo ir draudimo išlaidas iki Klaipėdos uosto.
Bet rizika pirkėjui pereina prekes perdavus vežėjui.
Yra ir tokios sąskaitos kaip "Prekės kelyje". Naudokite ją, kai gaunate sąskaitą.
Bet jei sąskaitą gavote kartu su automobiliu, pajamuokite ir USD perskaičiuokite 05.15 data.