Pirmas variantas - įsteigus įmonę UK, Lietuvoje turės būti jos filialas ar atstovybė. Šiaip paprastai ES įmonė vykdyti gamybos ir prekybos Lietuvoje negali.
Antras variantas priklauso nuo to, kad savo baldus pardavinėsite - juridiniams ar fiziniams asmenims. Jei tik juridiniams pakanka lietuviško UAB, PVM atžvilgiu variantas labai palankus. Jei ir (ar tik) fiziniams asmenims - teks steigti filialą UK.

Tininga, man daug didesnį įtarimą kelia visi psichologai, psichiatrai ir psichoanalitikai...

Atsiprašau, esu truputį bukas, vistiek iki galo nesupratau.
1. Vokiečiai atveža jums įrankius, kuriuos jūs supakuojate ir išsiunčiate (parduodate) šveicarams? Kai klausiau, kokiu pagrindu, turėjau galvoje - ar jie jums parduoda tuos įrankius, išrašydami sąskaitą? O gal tie įrankiai lieka vokiečių nuosavybe, o jūs tik teikiate jų įpakavimo paslaugą (gana keista būtų?). Ir ką rašote sąskaitoje šveicarams, jei atlikote tik paslaugą?
2. Toliau rašote, kad gaminate perpirktais įrankiais ir medžiagomis kažkokią produkciją ir parduodate ją pagal sąskaitą į Šveicariją. Na tai paprasta, nusipirkote medžiagas, įrankius, pagaminote kažką ir eksportuojate. Tūkstančiai įmonių taip dirba. Tai tiesiog jums eksportas, PVMĮ 45 straipsnis, jokių problemų čia nekyla. O kad sąskaitą šveicarams rašo ir vokiečiai, kodėl tai jums turėtų rūpėti?
Kitaip tariant, man neaiški eiga ir tų įrankių judėjimas, todėl nieko patarti negaliu.

Pagal mane tai ir jie turėjo negaut - juk nuo jūsų sąskaitos nenurašyta?

Gal ne tik SEB banke, o tarp bankų (terminalo ir SEB). Taip, firmelė "ne prie ko", kai pagalvoji.

Nebūtina jums turėti sąskaitą. išlaidoms pateisinti, gali būti ir kitoks dokumentas - sutartis su advokatu ar panašiai.

Jei terminalas, kurį ta firmelė turi, yra kažkokio kito bankelio išduotas, labai gali pinigai nukeliauti iš pradžių į to terminalo banką, o tada jau tas bankas turi persiųsti į SEB. Gali būti ilgesnis kelias, todėl ir siūlau aiškintis toje firmoje. Pinigai nuo jūsų kol kas nenuskaičiuoti - bet ta firma ir turėtų rūpintis, kur problema.

Visų pirma, prekyba, kai prekės suvaikšto tarp 3-ų ES šalių, įstatymuose apibrėžiama kaip trikampė prekyba.
Pas jus gal išeina trišalė, nes vienas partneris yra ne ES valstybė.
Paaiškinkite procesą išsamiau - vokiečiai atveža jums įrankius. Kokiu pagrindu juos gaunate? Jie jums parduodami?
Kieno užsakymu gaminate produkciją ir kokią? (ir prie ko čia tie vokiški įrankiai? su jais ta kažkokia produkcija gaminama?).
Kam išrašote sąskaitą, kai išvežate pagamintą produkciją? Kas tvarko muitinės formalumus?

Tai greičiausiai ne SEB, bet tos firmelės problema - kreipkitės į ją. Ko gero, nors atsiskaitote SEB kortele, pinigai iš EKA nueina į kitą banką.

Bendra išmokama liepos mėnesį suma turi įtakos tik FR0572 pildymui.
O GPM iš darbo užmokesčio išskaitomas, jį apskaičiuojant. Sumokamas - išmokant atlyginimą.
Todėl ir žiūrėkite, ar priskaičiavote ir kiek priskaičiavote to GPM, apskaičiuodami atlyginimą už birželį; tada apskaičiuodama atlyginimą už liepą, o rugpjūčio mėnesio atostoginius dabar GPM neapmokestinkite.
Va tada visus GPM sudėkite, ir matysite, ką deklaruoti, kiek mokėti.

Paaiškinkite, kaip automobilio, kurio įsigijimo vertė buvo 500 Lt, po 6 metų likutinė vertė tapo 2000 Lt?

Pirmoji korespondencija, kur pagal gautą sąskaitą užpajamuojate turtą, gera.
Kai sumokate administravimo mokestį, pridedate jį prie turto vertės: D Ilg.turtas 500 Lt K 271 Bankas 500 Lt.
Tokiu būdu jūsų įsigyto turto įsigijimo vertė yra 10500 Lt, nuo jos ir skaičiuojate nusidėvėjimą.
Įsiskolinimas lizingui lieka 9680 Lt, jį teisingai išskirstėte į ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus.
Į mokėjimo grafike surašytas mokėtinas palūkanas kol kas nekreipiate jokio dėmesio.
Tada kiekvieną mėnesį jūs gausite iš lizingo sąskaitą už mėnesio palūkanas; taip pat joje bus nurodyta ir privaloma mėnesio įmoka. Palūkanas priskiriate sąnaudoms:
D 6 kl. Palūkanų sąnaudos
K 4 kl Kitos mokėtinos sumos lizingui
Kai sumokate ir įmoką, ir palūkanas:
D Trumpalaikiai įsipareigojimai
D Kitos mok.sumos lizingui
K Bankas.

Taip, nekilnojamojo turto mokestį moka UAB.

UAB nuomoja butą iš FA. Iš sutartos sumos išskaito 15 procentų GPM ir perveda valstybės biudžetui, likusią dalį išmoka FA - perveda per banką, arba grynais pinigais, išrašydami KIO. FA sąskaitų išrašinėti nebūtinai turi. Paprastai UAB rašoma buhalterinė pažyma, kurioje ir apskaičiuojamos tiek nuomos sąnaudos, tiek GPM ir mokėtina FA suma.
Bėda kitur - kadangi tame bute gyvena įmonės direktorius, tai nuomotis butą jis turi pats. O jei gyvena bute, kurį būtent jam nuomoja įmonė, tai yra jam pajamos natūra ir turi būti apmokestinama, kaip su darbo santykiais susijusios pajamos.

Visokios šaltienos ir žele.

Dar NKPA.

Geriau antras variantas. Kodėl?
Nes juk pirma tuos priedus apskaičiuojate pagal kažkokius dokumentus, sudarote žiniaraštį. Todėl tą dokumentą reikia užregistruoti apskaitoje, tai atskiras ūkinis įvykis.
O išmokėjimas - tai jau kita ūkinė operacija.
Visada patarinėju ir mokau aiškiai atskirti ūkinius įvykius ir operacijas, atskirai juos registruoti apskaitoje. Taip galima išvengti klaidų, nesukuriami neaiškumai, visada lengva pasitikrinti tiek pačiam, tiek kitam, kas buvo padaryta praeityje.

1. Jei pirkote automobilį pagal PVMĮ 33 straipsnį, iš kur atsirado nulinis PVM?
2. Ar naudojote savo veikloje, kad ruošiatės parduoti pagal 106 straipsnį? O gal pastoviai verčiatės naudotų a/m prekyba?
3. Ne taip skaičiuojamas PVM nuo maržos. Jei marža (skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų ) yra 800 Lt, tai į tą sumą įeina ir pardavimo PVM. Todėl PVM nuo maržos jūsų atveju būtų 138,84 Lt, o apmokestinamoji vertė 661,16 Lt.
4. Kadangi neaišku, ar naudojote veikloje, darau prielaidą, kad parduodate nenaudotą, kaip prekę. Tuomet korespondencijos tokios:
a) išrašote sąskaitą:
D 241 Pirkėjų skolos
K 5 kl Pardavimai
K 4 kl Pardavimo PVM 138,84 Lt.
b) nurašoma įsigijimo savikaina:
D 6 kl Parduoto a/m savikaina
K 2 kl Automobiliai pardavimui.
5. PVM nuo maržos apskaičiavimui reikalingas specialus žurnalas (jei verčiatės tuo pastoviai) arba buhalterinė pažyma - jei tai atsitiktinis sandoris. Tarp kitko, visai nebūtina jums pardavinėti pagal maržą, galima ir pagal 33 straipsnį be PVM.

Kad ne.
Ten tik sąnaudos, kurias galima atskaityti iš pelno.

Priešingas:
D Mokėtinas PM 324 Lt
D Nepaskirstytas pelnas 324 Lt.

D Nuomos sąnaudos 470,59 Lt
K 4 kl Kitos mokėtinos sumos 400 Lt
K 4 kl Mokėtinas GPM 70,59 Lt.
O apmokėjimus jau gal mokėsite registruoti?
Nepraleidinėkit ūkinių įvykių, ir bus aiškios korespondencijos. Kai norite viską suplakti į vieną, tai ir kyla neaiškumai.

Niekas dabar tų numeruotų blankų netikrina, neimkit į galvą tokio menkniekio.

Na taip, kaip ir neatvyko. Jei būtų parduodama tiesiogiai Baltarusijos ar kitos ES ar trečiosios šalies pirkėjui, būtų visiškai aišku, išorinis eksportas.
Bet kai pirma parduodama Lietuvos pirkėjui, o tik tada jau naujasis savininkas eksportuoja, tai ir kyla neaiškumų.
Prieš eilę metų kažką panašaus ir mes darėme - kažkokia LT įmonė pirko Ukrainoje, neišmuitinę pardavė mums, mes išvežėme į ES. Ir kiek prisimenu, lyg ir be PVM iš tos įmonės pirkome. Bet tik porą tokių sandorių buvo, paskui kažkas pradėjo kliūti.

Šiame straipsnyje nustatytos 3 būtinos sąlygos, kad veikla būtų PVM objektu. Viena iš tų sąlygų yra ta, kad prekių tiekimas turi įvykti (arba būtų laikomas įvykusiu) Lietuvos teritorijoje.
Tačiau man kelia abejonių tai, kad prekės visgi faktiškai atvyksta į Lietuvą - jūs patys net tą atgabenimą ir organizavote ir apmokate transportą, gausite už tai sąskaitas. Jūs ne Kinijoje pardavėte tas prekes. Pamenu, buvo forume panašus klausimas, bet tada prekės iš Kinijos iš karto buvo siųstos į kitą valstybę, ne Lietuvą. Tada ir pripažinome visi, kad tai ne PVM objektas.
Ar tikrai detaliai paaiškinote VMI konsultantei realią padėtį? Nes aš geriau pasinagrinėjau ir kažkaip pradeda atrodyti, kad negalite nei nulinio tarifo taikyti, nei pripažinti sandorį įvykusį ne Lietuvoje.
Ar tik neteks apmokestinti standartiniu tarifu?

Atrodo, kad šiam atvejui tinka PVMĮ 53 str. 1 dalies 5 punktas (išorinis tranzitas). Tuomet pardavimui galima taikyti nulinį PVM tarifą.
Juk kiek supratau, prekės faktiškai bus atgabentos į Lietuvą ir tik iš ten, iš muitinės sandėlio, keliaus į Baltarusiją? Negalima traktuoti, kad parduota Kinijoje.

Bandyk čia kreiptis:
paslaugu.webstarts.com/index.html

Neprivaloma.

Ne.
Netipinė veikla - tai kažkas retai pasitaikantis, koks nors ypatingas sandoris. Gal koks IT pardavimas ar šiaip kažkas ypatingo.

Ten rašomi koresponduojančių su duota kasos operacija sąskaitų numeriai iš sąskaitų plano.
Kadangi nesate buhalterė, tai paklauskite savo buhalterės - ji ant lapelio surašys kokiu atveju kokį kodą rašyti, ir žinosite.

Pjaukit greičiau, o tai išplevens į kokį Vilnių.