Tai ar gali atsiusti ? Prikabinti
Gal ten tiesiog tekst box'as ar dar kas. Yra mažiausiai 5 budai padaryti tokį rėmelį.

Tai gal lentelė - nes tai daug kas gali būti įdek Worda
Table - Delete

Format - Border And Shading -> Page Border nuemi - borderius.

Taip prievolė mokėti GPM tenka išmokas išmokančiam asmeniu - todėl Pinigus išmokantis asmuo turėtų žinoti pajamų rūšį ir fakta kad jis turi mokėti mokėstį.

Tai kad nereikėtų tada JAV kompanija jų mokėti - Nusiperki tam žmogui VISA Gold pervedi ja pinigus ir tegu naudoja.
Tik tiek kad pradžiai buna kažkas padaroma, po to suk galvą kas negerai.

Kaip bankomas turi įmonės koda ir pavadinima - tada verta pei kažka šnekėti - O ne tiesioginio to žodžio prasme.

Taip turėjau ne viena tokia situacija - žmogus pardavimo sutartyje pateikė ne savo sąskaita. Be tai ne mano problemos - ji yra pajamų gavejas - nes ji matai nurodė. Ir aš išskaičiuoju mokesti. Klausymas lieka ar tai A ar B klasės pajamos ir jei A klasės tai kas yra išmokas išmokantis asmuo.

Nespratau ka norėjai pasakyti apie įstatyma ir įvykį - be namatai kur čia buvo prieštaravimas. Faktas yra tas - kas Pajamo gavimo momentas yra faktiškai gauta nauda ar pinigai ir nesvarbu ar kažka tai sąnaudos ar nesąnaudos (Ne PM skaičiuojama ar taikom) - tai neturi reikšmes nes GPM yra atsiras įstatymas kuri taikoma pagal įvykusi įvykį.

Neprivalėtų - 3 susitarimas tik dėl skolų apmokėjimo fakto, o ne del informavimo.

Tiesi - nu pasako man prie ko čia Sąnaudos ar panašus dalyka ar GPMĮ ar komentare prie išmokas išmokančio asmens yra pašus požymiai.
Kur parašyta kas išmokas išmokantis asmuos nėra automatas? KOdel tada jis taip pavadintas.

Kokiu pagrindu? UAB X gali nežinoti kad UAB Y faktiškai išmokės išmokas - ir jo to neprivalo nurodyti UAB X.

[/quote]
Mano nuomone tokia (situacija neanalogiška) - jei naudojamos kitos įmonė lėšos - tai ji yra išmokas išmokantis asmuo (mano pvz. naudojamos tos pačios įmonė lėšo tik skirtingas pateikimo būdas).
Nuomone sustiprina, ir tai kad po visu išlaidu padaryti iš JAV įmonės sąskaitos, išlaidos bus sukaupiamos ir išrašoma sąskaita Lietuvos įmonei - tai jau visai kita operacija.

Kitas variantas UAB X iš gyventojo B perka NT, UAB X tam momentui neturi pinigų todėl sisitaria, kad už ją gyventojui susimokęs įmonė Y pagal trišalį susitarimą nes įimon Y skolinga įmonei X. Kas yra išmokas išmokantis asmuo ?

Na nevisai vykęs pavyzdys - nes tai B klasės pajamas ir nesvarbu kas moka pinigus svarbu, kas gauna pajamas tas ir susimoka mokesti.

Bet jei jei pavyzdys būtų toks kad Tu perki iš Arto fizinio asmens auto į savo įmonę ir įgalioji mane kaip pvz. darbuotoja įmonės vardu sumokėti pinigus - tai aišku įmonė bus išmokantis asmuo.

Nelabai suprantu kodėl Jūs su Artu taip traktuoja - koks skirtumas, kas per ką maitina - KAS YRA išmokas išmokantis asmuo ? Parodykit man 23 str. paaiškinima, kur parašyta, kad aš liekų išmokas išmokančių asmeniu visasi atvejai nesvarbu kas moka pinigus ar teikia dovanas gyvenojui - svarbu kad mano nurodymu ?

Tai ka manai apie tai iš gautos konkrečios pajamos ir apie tai ar tai A ar B klasės pajamos ?

Kad ir pvz. Lietuvoje VMI pamatys tokius dokumentus Įmonės A pavedimas įmonei C, iš įmonės C sąskaitos yra išmokos gyventojui. Tarkim čia A klasės pajamos - tai iš ko VMI pareikalaus GPM'o ? Kokiu pagrindu įmonė A susimoka GPM ? Dovanų teikimo nuostatomis ?

Kai užsienyje naudojamos kitos įmonės lėšos - tai koks gi čia įgaliojimas. Įgaliojimas kaip veiki kito įmonės vardu ir lėšomis (aišku visokie įgaliojimai gali būti).

Visdėto dovanos "nešiko" paslaugos yra kas kita negų lėšų naudojimas iš konkrečios sąskaitos.

Be abejo visais atvejais reikia išsiašikinti ar tai A ar B klasės pajamos, nes nepriklausomai nuo to kad įmonė sumokės GPM - gyventojui vistieks gali likti prievolė deklaruoti pajamas.

Šio požiūriu VMI mačiau vienetelę išimti kaip VMI pateikė nekilnojamojo turto pirkimą iš antstolio - kaip Antstolis yra veiksmo administratorius - tada VMI nurode, nepriklausomai nuo to kad pinigai išmokami antstoliui (turtas gyventojo) - imone Privalo išskaičiuoti GPM.

Be iš kitos puse, bet jau aksčiau buvo gavęs tiesiogini paaiškinma, kaip jei pvz. pardavimas vyksta per komiso įmonė - mokesti išskaičiuojants asmuo yra komiso įmonė - nes ji teisiogiai išmoka pinigus gyventojui.

Manau neverta painioti čia notarų ir antstolių visdėlto veiksmas tarp paprastų įmonių. Be to įgaliojimas yra visai, kas kita negu tiesioginis kompensavimas. Įgalioti galima ir įmonės darbuotoją, be viskas bus daroma įmonės vardu.

Artai tada dar karta trumpai:
1. Ka tiesiogiai gyventojas gavo iš Lietovos įmonės (kelionė už 3000 Lt, Taip ?) ?
2. Ka tiesiogiai apmokėjo JAV, nors ir pagal tam tikras nuostatas nurodyta, kad tas asmuo yra tarpininkas ir jams visos išlaidos bus komensuotos ?

Ar kam nors užkliuvo mano patektas pavyzdys Lietuvoje ???
LT įmonė A kuri faktiškai nori įtekti dovana susitarė su įmonė B kad pastoroji įteks, bet B susitarė su įmonė C kad jau paskutinioji suteks ta dovana nes teikia tokias prekes ir paslaugas ar tiesiog dirba toje srytyje - tai iš ko gyventojas gauna pajamas ?

Kad pajamo natūra gautos tai faktas, nes gavo NUOLATINIS gyvenotojas.
Dabar prieš tai reikia išsiaiškinti iš KO gautos pajamos - nes Nuolatinima gyventojui pajamos yra tiek iš LIETUVOS, tiek iš UŽSIENIO vieneto.

Bandykime kad būtų Lietuvoje - Pvz. dukterinė įmonė turi gera klienta Klaipėdoje, nors pati yra Šiauliuose. Ji susitaria su motininę įmonė kuri yra Klaipėdoje kad motininė duos gyventojui kortele su 3000 Lt, kurių negalima išsiimti grynais - galima naudoti pramogoms ir t.t.
Visa informacija apie dovana, kompensavima tarp įmoniu ir t.t. yra vieša. Tai kas yra faktinis išmokų mokėtojas t.y. mokestį skaičiuojantis asmuo ?
Manau šio atveju motininė įmonė - nes ji tiesiog daro išmokėjimus.

Tai vat ir klausymas ar tokios išmokos kad yra Užsienio įmonė - netama gyventojo B klasės pajamomis ir ar neatsiranda prievolė jam pačiam susimokėti GPM. Aišku reikia dokumentu, kada ir ką gavo, kad įvertinti valiutos kursa ir t.t.

Tada valiuto kurso nustatymui taikomos tokios nuotatos
"Užsienio valstybėse gautas pajamas gyventojai turi apskaičiuoti ir nurodyti litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas buvo nustatęs tokių pajamų faktinio gavimo dieną. Jeigu tikslaus pajamų gavimo momento gyventojai negali nustatyti (pvz., pajamos buvo gaunamos periodiškai), tai sumas turi apskaičiuoti ir nurodyti litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal oficialų lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį, kurį Lietuvos bankas buvo nustatęs paskutinę mokestinio laikotarpio, už kurį deklaruojamos pajamos, dieną."

už galimybę gauti pastatą liko milionas skoloj.

134 000 tai čia tipo tiek B spejo sumokėti lizingo įmonei A.

Va va vienas iš variantų - nes istorija nutyli kas ten buvo - žodžių užbaigtumo labai jau trūksta. Nes kreditine tai jau išrašyta 850 LT įmonė tai dar pajamuose pasiliko ir 150 tūks. LT PVM irgi ne 1 Lt.

Sveiki VMI pateike toki PVZ. komentare - geriau butu nepateikiusi - nes subalamutino.
Kaip manote kur dingo 1 mln. ar VMI kažka nepaminėjo. Reiketu surengti apklausa.
_________________________
Lizingo įmonė A su įmone B 2006-06-01 5-iems metams sudarė naujo pastato lizingo sutartį, pagal kurią ne vėliau negu bus sumokėta visa sutartyje numatyta kaina (1 mln. Lt plius 180 tūkst. litų ir 11 procentų dydžio palūkanos) nuosavybės teisė tikrai pereis įmonei B (pagrindinis sandoris – naujo pastato tiekimas). Įmonė A lizingo būdu perduodamam turtui 2006-06-01 įmonei B išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodė: PVM apmokestinamoji vertė – 1 mln. Lt, PVM – 180 tūkst. litų.
Kadangi įmonė B vykdė PVM apmokestinamą veiklą ir šioje veikloje naudojo lizinguojamą turtą, tai ji išrašytoje PVM sąskaitoje faktūrose išskirtą PVM traukė į PVM atskaitą.
Nepasibaigus lizingo sutarčiai, 2007-02-01 buvo sudaryta trišalė sutartis tarp lizingo kompanijos A, įmonės B ir įmonės C. Šioje sutartyje numatyta, kad įmonė B įmonei C (lizingo įmonės A sutikimu) perleidžia teisę naudotis lizinguojamu turtu ir perduoda skolą, kurią įmonė B skolinga įmonei A (1 022 tūkst. litų), o įmonė C sutartyje įsipareigoja: įmonei B sumokėti 1 mln. litų už perimamą nekilnojamąjį turtą ir įmonei A sumokėti iš įmonės B perimtą skolą – 1 022 tūkst. Lt (t. y. šalys susitarė, kad įmonė C šį turtą pirks už 2 022 tūkst. litų (įskaitant PVM).
Kai pagal 2007-02-01 pasirašytą sutartį įmonė B teisę naudotis pastatu perleido įmonei C, tai tokių teisių disponuoti šiuo turtu perleidimas, PVM įstatymo požiūriu, laikomas turto (pastato) tiekimu (įmonė B teisę disponuoti šiuo turtu įgavo 2006 metais, kai jai šį turtą lizingo būdu perleido įmonė A). Kadangi tiekiamas turtas PVM įstatymo prasme laikomas nauju, tai jis apmokestinamas PVM, taikant 18 proc. PVM tarifą, t. y. turto apmokestinamoji vertė – 1 714 tūkst. Lt, pardavimo PVM – 308 tūkst. Lt.
Tačiau įmonė C nevykdė trišalėje sutartyje numatytų įsipareigojimų lizingo įmonei A, t. y. ji įmonei A nemokėjo iš įmonės B perimtos skolos. Todėl lizingo įmonė A 2007 m. liepos mėnesį iš įmonės C susigrąžina jos lizinguojamą turtą.
Kaip pateiktoje situacijoje PVM įstatymo prasme turi būti įforminamas lizinguojamo turto susigrąžinimas lizingo įmonei A iš nemokaus pirkėjo?
PVM įstatymo prasme laikoma, kad įmonės A lizinguojamą naują nekilnojamą turtą įmonei C patiekė įmonė B. Tokiu atveju šio turto grąžinimas įmonei A PVM įstatymo prasme įforminamas taip:
Įmonė A įmonei B išrašo pagal 2006-06-01 lizingo sutartį perduoto turto kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje skolos, kurią įmonė C skolinga įmonei A, sumai patikslina (sumažina) perduoto turto apmokestinamąją vertę ir pardavimo PVM (apmokestinamąją vertę patikslina – 866 tūkst. Lt, pardavimo PVM – 156 tūkst. Lt). Remiantis šia PVM sąskaita faktūra, įmonė A ir įmonė B patikslina PVM deklaracijas (įmonė A PVM deklaracijoje patikslina (sumažina) PVM apmokestinamų tiekimų vertę bei pardavimo PVM, įmonė B – į PVM atskaitą įtrauktą turto pirkimo PVM).
Po to įmonė B įmonei C taip pat išrašo perduoto turto kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodo jai lizingo įmonės A išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą turto tikslinamą PVM apmokestinamąją vertę bei pardavimo PVM (apmokestinamoji vertė – 866 tūkst. Lt, pardavimo PVM – 156 tūkst. Lt). Remiantis šia PVM sąskaita faktūra įmonė B ir įmonė C patikslina PVM deklaracijas (įmonė B PVM deklaracijoje patikslina (sumažina) PVM apmokestinamų tiekimų vertę bei pardavimo PVM, įmonė C – į PVM atskaitą įtrauktą turto pirkimo PVM).
Be to, įmonė C, įmonei A grąžinusi turtą, vadovaudamasi PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatomis, patikslina į PVM atskaitą įtrauktą nekilnojamojo turto pirkimo PVM sumą (jos dalį).
__________________________________

Tai ar spaudei ? vieną kartą - du, tris ?

Taip

Kažka ne ta darai - tikrai padeda.

NU gali ne visai Pi - kaip kolegos sako jis tyra standart Juostoje panašus į P raidę.

Jeigu teksta norite matyti kitaip - paspauskite Pi ženkliuka.
Tai manote, nes įjungta skiriamuju simboliu matymo funkcija bet Tekstas buvo paruoštas pasinaudojant Wordo automatine skemenavimo funkcija.

http://customs.hmrc.gov.uk/channelsPortalWebApp/channelsPortalWebApp.portal?_nfpb=true&_pageLabel=pageVAT_FAQs&propertyType=document&columns=1&id=HMCE_CL_001660

Na reikai apie viską nuo pradžiu. Kada kas ir kam dovanojo,
Kada, ir kam parduota. Be atsakymu sunku kažka pasakyti ar reikia išdėstyti puse GPMĮ

1. Sveikatos priežiūros įstaiga (toliau - įstaiga):
1) įstaiga ar įmonė, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir patarnavimus (toliau - paslaugos);
2) įstaigos ar įmonės, kuri verčiasi kita (ne sveikatos priežiūros) veikla, filialas ar padalinys, turintis teisę teikti sveikatos priežiūros paslaugas.


6. Sveikatos priežiūros paslaugos (toliau - paslaugos) - įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Paslaugų užsakovais gali būti Sveikatos sistemos įstatyme nustatyti LNSS veiklos užsakovai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys.

pagal įsakyma - ne

Sąskaitų išrašymas čia nieko dėtas FR0471 pildymo tvarkoje nurodytai - kad rekia žiūrėti į išmokėtas sumas.