Buvo tokių, kad pardavėm vieną kart sumokėjo, pardavėm dar kartą (sąskaita virš 10000 Lt) dingo kaip į vandenį. O registre po šiai dienai statusas normalios įmonės, tiek, kad duomenys neteikti. Credit info irgi išžiūrėjau, daug labai senų skolininkų "veikiantys subjetai" rašo.
O gal dar žinot, kokia senatis tokioms skoloms ?

Tai vat, čia turbūt, kaip pažiūrėsi pats arba kaip pažiūrės tikrintojas.
Gal dar kas galit patart, ar turit didesnės patirties

Sveiki,
perskaičiau visą šią temą, bet vis tiek noriu Jūsų padrąsinimo, kad elgiuosi teisingai.
1. Skolas senesnes kaip metai (kitos ir daug daugiau) iki 1000 Lt visas nurašau į beviltiškas (net ir neturėdama įrodymų) ir laikau leidžiamais 2011 m atskaitymais.
2. Tokio pat senumo skolas iki 10000 Lt į beviltiškas nurašau tik tas, kur randu, kad įmonių statusas - bankrutavusi ar išregistruota. Jos irgi 2011 m leidžiami atskaitymai.
3. Dar turime daugiau kaip 1 m senumo skolų nuo 10000 iki 100000 Lt ir vieną virš 100000 Lt. Ar atsispausdinusi iš RC ir bankroto departam. el. išrašus, kad įmonės statusas "bankrutavęs" ir gavusi iš administratorių teismo nutarčių kopijas apie likvidavimą dėl bankroto galiu laikyti šias skolas beviltiškomis ir įtraukti į 2011 m. leidžiamus atskaitymus ?
4. Be to, dar vis tiek liktų senų skolų 1001 - 100000 Lt, kurioms neturiu pakankamai įrodymų, jų statusas RC - normalios įmonės (nebankrutuojančios), bet kai kurios skolos labai senos. Ką daryti su jomis? pripažinti sąnaudomis ir dėti į neleidžiamus, ar palikti "kyboti" toliau?
BŪČIAU DĖKINGA UŽ PADRĄSINIMĄ ?

Sveiki,

kaip suprantu pagal DK, kompensacija turi būti išmokama už visas nepanaudotas atostogas nuo darbuotojo įdarbinimo pradžios. Nebėra laiko apribojimo už kiek mokama, o už kiek ne ? Ar taip ?

Gal šiandien yra darbingų žmonių ? Atsakymas vis dar aktualus

Sveiki,

pirmąkart susiduriu su dividendų skirstymu. Įmonė turi 3 akcininkus: 2 fizinius ir 1 juridinį asmenį, kurie turi po vienodą akcijų skaičių. Kaip suprantu, dividentų turime skirti visiems po vienodą sumą, ar taip ?
Tik fiziniams asmenims išsimokės suma, atskaičiavus GPM, o juridiniam asmeniui visa paskirta suma, ar taip ?
Norėčiau gudresnių patvirtinimo, kad teisingai mąstau. AČIŪ

Na pas mus yra dar vadybininkė, bet skirti vadybininką vaduoti direktorių kažkaip nei šiaip nei taip. Manau, kad ir aš paliksiu be parašo tą vietą.

Radau panašią situaciją aprašytą, bet atsakymas ne visai mane patenkino. Žodžiu įmonė nedidelė, direktorė paskirta ir kasininke. Ant KIO pasirašo įm. vadovas, kasininkas ir vyr. buhalteris. Numatyta, kad nesant kasininkui jį vaduoja vyr. buhas. Tačiau, kai direktorė tarkime serga, ar turi vyr. buhas rašytis ir įmonės vadovo vietoje, ar vadovas gali ten pasirašyti grįžęs, o gal tą vietą iš viso palikti be parašo tuo laikotarpiu, nes vadovo tai kaip ir nieks nevaduoja ???
Būčiau dėkinga už komentarą.

Vadinasi Sodrai jokių formų už tas dienas nesiunčiu. O atlyginimą būtų gerai nustatyti už valandas ar dienas, o ne mėnesinį. Ar ne ..?

Sveiki,

Norime priimti į darbą studentą. Jis sutarė su darbdaviu, kad 1 dieną per savaitę jį išleis į mokslus, tačiau konkrečiai jis nežino, kurią savaitės dieną jam į tuos mokslus reikės, o būna, kad ta viena diena pavirsta dviem, ar daugiau. Atlyginimas sutartas mėnesinis, tačiau kaip ir įvertinama, kad darbuotojas dirbs ne visas darbo dienas per mėnesį. Mano klausimai:
1. Kaip žymėti tas dienas, kai darbuotojo nėra darbe ?
2. Ar darbuotojui turime sudaryti kažkokį darbo grafiką, kada jis dirbs, o kada ne ? Bet juk aš tiksliai nežinau kada jo nebus.
3. O gal jis turi mums rašyti prašymus laisvai dienai už kiekvieną nebuvimą? Ir tuomet turiu siųsti Sodrai 12-SD. Šio varianto norėčiau išvengti, nes labai jau dažnai reikia siuntinėti tuos pranešimus.
Žodžiu, kaip man teisingai nustatyti jam darbo tvarką ir teisingai apskaičiuoti atlygį ?
PADĖKIT PRAŠAU !

[quote:80b1c178f1]Viena - nerašėte, kad tai ne Lietuvos įmonė - 30 str. 2 dalis skirta "vieneto, kuris įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės valstybėje arba valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis," .
Antra - vistiek kitais metais tuo nuostoliu galima bus dengti tik "tik vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos pajamomis". [/quote]
Mano įmonė - Lietuvos įmonė. Iš Įst. komentaro supratau, kad šis straipsnis skirtas ir Lietuvos įmonių akcijų perleidimo nuostoliams.
Ir VMI info telefonu man aiškino, kad tai būtų neleidžiami atskaitymai, į kitus metus tokie nuostoliai nekeliami ir rašomi į PLN204 18 eil.
Žodžiu, ir taip ir taip nieko gero. Vis tiek tenka pelno mokestį skaičiuot nuo įprastinės veiklos pelno.
Ačiū, Raini, už kantrybę ir patarimus

Yra, Raini, dar vienas niuansėlis. Tas akcijas mes turime nuo 2005 m., t.y. daugiau kaip 2 metus. Manau, kad mes čia įsipaišysim į PM Įst. 30 str. 2 d.

O tas nuostolis PLN204 turėtų būt parodomas kažkaip atskirai ?

[quote:dd2f50a3af]Kas pirks praktiškai jau bankrutavusios įmonės akcijas?
Šiaip kokios ten nebeveikiančios įmonės - atsirastų pirkėjai, paimtų už simbolinę kainą, kad nereikėtų patiems steigti.
O šitos tai jau net RC nėra.[/quote]
Tarkim, kad radom pirkėją ir pardavėm tas akcijas už simbolinę kainą. Skirtumą tarp pardavimo kainos ir įsigijimo savikainos nurašėm į Investicijų vertės sąnaudas. Kaip čia su leidžiamais ir neleidžiamais atskaitymais ?

O gal žinote, ar tokios įmonės akcijas dar galima parduoti, kad ir nuostolingai?

Sveiki,

Gal kartais galite pakomentuoti ir operacijų susijusių su akcijomis poveikį pelnui. Nes blaškausi didelėse abejonėse tuo klausimu, o jau reikia baigti su 2010 m. atskaitomybe.
Turėjome 50 proc. akcijų kitoje UAB, kuri atsidūrė ant bankroto ribos, RC parašyta, kad ji jau bankrutavusi nors mano direktorius sako, kad teisminiai procesai dar nesibaigę. Ar tokiu atveju negalėčiau / neturėčiau nurašyti tų akcijų vertės į Inverticijų vertės sąnaudas ? Ir kaip čia su leidžiamais/neleidžiamais atskaitymais ?
Būčiau dėkinga už Jūsų nuomonę.

Ačiū Jums už išsamų paaiškinimą.
Gal kartais galite pakomentuoti ir operacijų susijusių su akcijomis poveikį pelnui. Nes blaškausi didelėse abejonėse tuo klausimu, jau reikia baigti su 2010 m. atskaitomybe.
Turėjome 50 proc. akcijų kitoje UAB, kuri atsidūrė ant bankroto ribos, RC parašyta, kad ji jau bankrutavusi nors mano direktorius sako, kad teisminiai procesai dar nesibaigę. Ar tokiu atveju negalėčiau / neturėčiau nurašyti tų akcijų vertės į Inverticijų vertės sąnaudas ? Ir kaip čia su leidžiamais/neleidžiamais atskaitymais ?
Būčiau dėkinga už Jūsų nuomonę.

Žodžiu, kaip ir priklauso nuo išlaidų, kurių tas neatskaitomas PVM yra, rūšies: jeigu tos išlaidos neileidžiami atskaitymai, tai ir jų PVM - neleidžiami, ir atvirkščiai. Ane ?

Sveiki,

šiek tiek aukščiau paskaičiau, kad Neatskaitomą PVM ruošiamasi traukti į neleidžiamus atskaitymus. Ar taip yra teisinga ?

Noriu dar sugrįžti prie šios užklausos, nes vis dar blaškaus abejonėse. Pasiskaičiau aukščiau minėtą straipsnį "Neapmokestinamos pajamos" ir manau, kad atitinkame jame nurodytas sąlygas (turėjome daugiau kaip 25 % tos UAB akcijų ilgiau kaip 2 metus ir pardavėme fiz. asmeniui). Tačiau parduodami tas akcijas patyrėme nuostolį. Tai, jeigu nereikia man pildyti PLN204 priedo B, tai ar kažkaip kitaip turiu atvaizduoti tą nuostolį PLN204 ?

Ačiū, pasiskaitysiu.

Sveiki,

Turėjome kitos UAB 50 proc akcijų, kurias pardavėme už simbolinę kainą (dėl tam tikrų priežaščių). Sakykite, ar turėčiau dėl šio sandorio pildyti deklaracijos PLN204 priedą B ?

Sveiki,

Darbuotojui priklauso standartinis 0 Lt ?
PADĖKIT, GAL ESAT SUSIDŪRĘ !

Ir aš turiu klausimėlį dėl NT mokesčio.
Daliai turto 2005.10 buvo atliktas individualus vertinimas. Taigi, to turto vertė galioja iki 2010.10.
Jeigu turtas nebuvo pervertintas, tai kaip man paskaičiuoti NT mokestį ? Imti individualaus vertinimo vertes už 01-10 mėn., o už 11 ir 12 mėn. kaip tada ? Ar tiesiog skaičiuoti už visus metus kaip anksčiau ?
Kaip Jūs darytumėt ? Gal patarsite ką nors.

PADĖKIT PRAŠAU Paskendau abejonėse.

Sveiki,

esame krovinių pervežimo tarpininkai, ekspeditoriai. Transportavimo metu buvo sugadintas krovinys (sudaužytas stiklas). Užsakovas surašė pretenziją ir pagal ją išrašė PVM sąskaitą faktūrą už nuostolių atlyginimą. Nuostoliai konkrečiai išreikšti sugadinto stiklo kiekiu x kaina, nuo bendros sumos apskaičiuotas ir išskirtas PVM.
Mano klausimas: ar teisinga, kad šioje sąskaitoje už nuostolių atlyginimą išskirtas PVM?
Argi tokį PVM galima traukti į atskaitą?

Ir aš taip manyčiau, kaip ir su dirbančiojo atlyginimu, yra popierinis atlyginimas nuo kurio skaičiuojasi mokesčiai.
Manau, kad taip ir skaičiuosiu. Ką darysi, teks susimokėti mokestukus, apie kuriuos 2006 m. dar nieks nė nesvajojo.
Ačiū Jums, kad pasidalinote mintimis.

Būkit geri, patarkit kas nors

Laba diena,

padėkite prašau, pirmą kart susiduriu su autoriniu atlyginimu. 2006 m. buvo sudaryta autorinė projekt. darbų sutartis su architektu. Bendra kaina 4200 Lt (sutartyje parašyta, kad tai suma įskaitant pajamų mokestį). Buvo sumokėtas avansas 1000 Lt. Beje nuo to 1000 Lt avanso jokie mokesčiai mokėti nebuvo.
Pagaliau dabar darbai užbaigti ir reikia sumokėti likusią dalį. Autorius darbų perdavimo akte rašo, kad mokėtina suma yra 2600 Lt = (3600 Lt - 1000 avansas).
Fizinis asmuo yra dirbantis ir pagal darbo sutartį.
Tai sakykite nuo kurios sumos aš turėčiau skaičiuoti GPM 15 proc. ir sodrą (17proc. draudėjo ir 8 proc. apdraustojo)? Ar teisingi tarifai?
Būčiau dėkinga už skubią pagalbą, nes sumokėti reikia šiandien.

Laba diena,

noriu pasitikslinti, kaip traktuoti tokį sandėrį.
Pardavėme prekes Latvijos įmonei, sąskaitoje nurodėme jos PVM mok. kodą, tačiau prekės buvo išgabentos tiesiai į Baltarusiją (taip ir parašėme sąskaitoje, kad krovinio gavėjas Baltarusijos įmonė).
Sakykite, tai ar priskirti šį pardavimą prie sandorių su ES ar ne? Ar reikia nurodyti intrastato atskaitoje, ar ne? Ir kaip su PVM deklaracija?
Patarkit prašau