Aš tą ir turėjau omeny. Tiesa, jei dirbantis, tai 72 Lt avansu nemokėjo. Be to, aš turėjau omeny didesnę negu 9600 Lt sumą, kurią išsiėmėte pernai iš ankstesnių metų pelno, ir dabar turėsite sumokėti nuo visos išimtos sumos 9% tais metais nereikėjo mokėti.

Ne visai taip. Pernai ir 9% dar nereikėjo nuo išėmimų mokėti.

Kas sakė, kad negalima? Žinoma, kad galima.

Toks pavadinimas nėra įteisintas. VMI puslapyje jis naudojamas, kai savininkui alga priskaičiuojama, bet neišmokama, todėl vadina "menama alga" (t. y. neišmokėta).

Taip, sumoj 25%, pasitaisiau. Jei autorius nedirbantis, tai 29,7% moka užsakovas, 9% - autorius. Ir dar 15% GPM abiem atvejais nuo viso autorinio atlyginimo.

Jei nedirbantis, mokės 38,7% (29,7% VSD + 9% ) nuo visos sumos.

Yra du variantai: dirba, arba nedirba. Ar susijęs darbo santykiais su mokėtoju jau nebesvarbu.

www.sodra.lt/draudeju_portalas/draudimo_vykdymas/2010"> www.sodra.lt/draudeju_portalas/draudimo_vykdymas/2010

Smulkieji byra pro sietą:

www.delfi.lt/news/economy/business/smulkiej..."> www.delfi.lt/news/economy/business/smulkiej...

Manau, tai galios nuo 2010 m. sausio 1 d., nes tai yra tik įstatymų suderinimas:

Siūloma nustatyti, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. visi įstatymai vienodai reglamentuotų autorinių pajamų apmokestinimą. Tokiu būdu bus išvengta piktnaudžiavimų, taip pat asmenys, gaunantys autorinius atlyginimus ir mokėdami socialinio draudimo įmokas nuo visų pajamų, įgis teisę į didesnes išmokas draudiminio įvykio atveju

Dar vienas projektas dėl "Sodros lubų":

„4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius), taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė pagal kiekvieną draudėją kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.“

www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=17233"> www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=17233

Radau tarp įstatymų projektų:

www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?..."> www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?...

Viename šaltinyje radau:
"Pagal šiuo metu galiojantį Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nuo 2010 m. sausio 1 d. autorinius atlyginimus gaunantys asmenys, tuo pat metu turintys tą patį ar kitą darbdavį, socialinio draudimo įmokas moka nuo visų pajamų."

Ši nuostata greičiausiai liks galioti, kadangi jau kitus įstatymus ruošiamasi priderinti prie šio autorinių atlyginimų apmokestinimo reglamentavimo.

Kitas šedevras iš VSD įstatymo:

"Individualios įmonės savininko, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės ar ūkinės bendrijos Fondo valdybos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka deklaruoto ir su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga."

Juk tai galėjo žymiai paprasčiau ir aiškiau suformuluoti, pavyzdžiui taip:

Savininkas turį teisę pasirinkti socialinio draudimo įmokų bazę, kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga.
Juk esmė lieka ta pati.

Jei galėčiau save įdarbinti, tarkime už 100 Lt atlyginimą o ne už 800 Lt, aš taip ir padaryčiau, nes kam mokėti daugiau mokesčių. Manau, valdžia tai supranta, todėl ir nustatė minimalią ribą.

Kiek žinau, paskutiniai pakeitimai buvo padaryti derinant su pačiais verslininkais, siekiant atskirti savininko pinigus nuo įmonės. Bet nežinau, kas tame derinime konkrečiai dalyvavo. Matyt, tarp pačių verslininkų šis klausimas nebuvo gerai išdiskutuotas, todėl taip ir gavosi.

O į seimą visada renkame tuos, kurie gražiai kalba, o ne specialistus, kurie sugebėtų kurti įstatymus. Ar seimūnai kalti, kad mes juos tokius išrinkome?

Manau, reikėtų parodyti įstatymų leidėjams, kurie įstatymo punktai neaiškiai suformuluoti, siūlyti patikslinti formulavimą. Man, pavyzdžiui, ne visai suprantamas VSDĮ 7 str. 4 p.:

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (išskyrus ūkininkus ir jų partnerius), taip pat šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė kalendoriniais metais negali būti didesnė negu 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma, o šių įmokų bazė per mėnesį negali būti didesnė negu 4 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

Neaišku, ką reiškia, kad mėnesio įmokų bazė negali būti didesnė, negu 4680 Lt. O kas bus, jei savininikui per mėnesį bus išmokėta didesnė suma? Kaip tą sumą reikės deklaruoti metinėje pajamų deklaracijoje, juk ten mėnesiais neskaidoma, o suderinimas vyks būtent pagal metinę deklaraciją.

Ir kam iš viso tos lubos, jei savininkas turi teisę pasirinkti savo atlyginimo dydį?

Ar manote, kad savininkas, kuris dirba vienas, ir kurio pajamos per mėnesį 200 Lt, galėtų užsikrauti sau papildomą naštą darbintis savo įmonėjė? Jam papildomai tektų užsiimti ir darbų sauga, ir sudėtingesne buhalterija, todėl galbūt tektų buhalterį samdyt, ir tuos uždirbuts litus jam atiduoti.

Aš tai kitos nuomonės. Su valdžia reikia derėtis dėl kiekvieno įstatymo punkto. Valdžia turi savo interesą surinkti kuo daugiau mokesčių, mes - kuo mažiau mokėti. Reikia ieškoti kompromiso.
Bet pirmiausia, reikia patiems išdiskutuoti, ko mes norime, kad nesigautų vėl tas pats, kaip buvo su paskutiniais įstatymų pakeitimais. Pernai savininkai buvo nepatenkinti, kad Sodrai reikia mokėti nuo pelno, reikalavo atskirti savininko ir įmonės pinigus. Valdžia tai ir padarė, ir į įmonės pelną dabar neatsižvelgiama. Tačiau dabar nepatenkinti savininkai, kurių pelnas artimas nuliui, kadangi mokant Sodrai į tai jau neatsižvelgiama. Tai įvyko dėl to, kad savininkai pernai su savo siūlymais iki galo visko neišdiskutavo. Dabar vėl, daug kas piktinasi, bet nieko konkretaus nesiūlo, kaip reikėtų taisyti esamą padėtį.

Tai gal reikėtų pabandyti suformuluoti konkrečius pasiūlymus, kaip tobulinti dabartinę sistemą, kad neliktų jos trūkumų, bet negriaunant jos iš esmės. Tuomet, bendraujant su valdžios žmonėmis, galima būtų ne tik pyktintis esama sistema, bet ir teikti konkrečius pasiūlymus.

Manau, kartais reikalinga. Tarkime, rimtas programuotojas įkūręs savo individualią įmonę, gali dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Su IDV negalėtų. Sanaudų praktiškai neturi (išskyrus savo smegenų ląsteles), o pajamų - kaip pasiseks.

Ir dar, jeigu rašote, kad dažniausiai IĮ su nedideliu pelnu nereikalinga, tai išeina, kad dabartiniai mokesčiai visumoje nėra blogi, jie nepalankūs tik turintiems mažą pelną, bet tokie savininkai galėtų geriau registruoti IV ir tuomet neturėtų problemų.

Reikėtų apie viską kompleksiškai galvoti. Nes valdžia gali vienoje vietoje pagerinti, o kitoje pabloginti. Dabar diskutuojame, kaip subalansuoti mokesčių sistemą, kad tiktų ir ir kelis šimtus litų per mėnesį uždirbančiam, ir kelis tūkstančius ar daugiau. Sutinku, kad galėtų priklausyti nuo samdomų darbuotojų skaičiaus. Dabar nuo to priklauso pelno mokestis. Bet kaip nuo to gali priklausyti savininko įmokos Sodrai, aš neįsivaizduoju.

Taip pat nežinau, koks svarbesnis kriterijus - apyvarta ar pelnas. Prekybos įmonėms gal tai ir svarbu. Milijoninę apyvarą turinti įmonė gali neturėti pelno. Kitą vertus, paslaugas teikianti įmonė praktiškai neturinti išlaidų su 100000 apyvartą gali turėti didesnį pelną. Be to, pelnas ir apyvarta žinomi tik metams pasibaigus, todėl neaišku, kaip apmokestinti einamaisiais metais.

Mikroįmonių statusą gautų ir UAB, kurios tenkina nustatytas sąlygas. Taigi, būtų dar didesnė maišatis, o kokia nauda iš to, neaišku. Nežinau, ar ten kalbama apie kokias nors mokestines lengvatas.

Jei Lietuvoje išskirtų dar ir mikroįmonių grupę, tai individualioms įmonėms tikrai galas būtų. Sakytų, kam reikia tiek daug verslo rūšių. O mikroįmonės privalumas tik tas, kad nereikia teikti finansinių ataskaitų?

Jei būtų galimybė mokėti mažiau, tai visi tuo ir naudotųsi. Kam darbintis ir mokėti daugiau, jei galima tik 50% BP? Tai, žinoma, būtų rojus visiems, bet nežinau, ar valdžia su tuo sutiktų.

O jei ne kiekvienas savininkas norės įsidarbinti (juk neturintiems samdomų darbuotojų tai būtų papildoma našta)? Pagal kokią tvarką jie mokėtų mokesčius Sodrai?

Tuomet individuali įmonė praktiškai nesisikirtų nuo UAB. Už ką jai tuomet būtų suteikiamos išskirtinės sąlygos: supaprastinta apskaita, galimybė išsiimti pelną avansu, mažesnis GPM tarifas nuo pelno (lyginant su 20% nuo dividendų), nereikalinga metinė finansinė atskaitomybė. Tuomet visi UAB'ai persiregistruotų į individualias įmones. Dabar išskirtinis statusas joms suteiktas būtent už tai, kad tai neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.

Aš siūlau ne tik protestuoti prieš esamą tvarką, bet ir teikti savo pasiūlymus, kaip turėtų atrodyti mokesčių sistema. Manau, geriausia buvo iki 2009 m. galiojusi sistema, bet ją sugriovusi valdžia vėl grįžti prie jos tikrai nenorės. 2009 m. buvo įvesti VSD ir mokesčiai nuo pelno. Kas nieko neuždirbo, nieko ir nemokėjo. Ši sistema buvo palanki mažas pajamas turinčioms įmonėms, tačiau nepalanki didesnį į pelną uždirbančioms individualioms įmonėms. Prisiminkite pernai metų savininkų protestus, reikalaujančius atskirti savininko ir įmonės pinigus. Taigi, valdžia taip ir padarė. Prisiminkite, kai priėmė paskutinias įstatymų pataisas, spaudoje pasirodė straipsniai su antraštėmis "Pagaliau atskyrė įmonės ir savininko pinigus". Lyg viskas ir gerai, savininkas gali pasirinkti, nuo kokios sumos jam mokėti Sodrai (bet ne mažesnės už minimalią algą), bet dabar nuskriaustos liko mažai uždirbančios įmonės. Jei būtų minimali riba nustatyta mažesnė, arba jos visai nebūtų, tai niekas ir nemokėtų Sodrai.

Taigi, siūlykite, kaip turėtų atrodyti mokesčių sistema, kad būtų patenkintos tiek smulkiausios įmonės, kurioms palankesnis pernykštis variantas, tiek didesnį pelną uždirbančios įmonėms, kurioms patobulinus dabartinę sistemą, jį galbūt visai tiktų (kai savininkas pasirenka mokėti tik nuo minimalios algos).

VSDĮ 9 str.

4. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius nuo individualios įmonės ar bendrijos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_..."> www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

2008 m. neturintis pelno ir nedirbantis savininkas Sodrai mokėjo 2509 Lt (kartu su ), 2010 m. mokės 3600 Lt. Skirtumas yra, bet ne per didžiausias. O jei pelno turėjo 9600 Lt, tai 2008 m. mokėjo 3949 Lt, t.y., daugiau, negu dabar mokės. Taigi, visumoj mokestinė našta nedaug pasikeitė.

Normaliam darbuotojui dalį Sodros moka įmonė, kita dalis išskaičiuojama iš atlyginimo. Savininko atveju visą Sodros įmoką sumoka įmonė, iš 800 Lt nieko neišskaičiuojama.