Labas vakaras,
Skaitau šį straipsnį ir per mano kūną bėga šiurpuliai, o iš akių trykšta ašaros iš nevilties, iš apmaudo, iš gėdos bei bejėgiškumo.......

kas Jums taip sakė
Tik ką pati kalbėjau su VMI ir man patvirtino jog dienpinigiai neapsimokestina

Ne, ne
Kaip yra iš tikrųjų? Išvyksta savininkas į komandiruotę, iš įmonės jis gauna avansą komandiruotės išlaidoms, pvz. 4000 Lt. Komandiruotė truko 10 d. Vokietijoje. Grįžo iš komandiruotės, pildo avanso apyskaitą ir pasiskaičiuoja dienpinigius. Viso dienpinigių 1970x2 = 3940 Lt, o 60 Lt jis grąžina į įmonės kasą, kaip nepanaudotą avansą. Apskaitoje kaip mes rodome: D 6 kl. komandiruočių sąnaudos -3940 Lt ir K 2 kl. atskaitingi asmenys-3940 Lt.
Tai kokios čia jo pajamos?

Laba diena,
Jaučiasi vakar naktinio darbo rezultatas:))))
Savininko dienpinigiai nei GPM nei VSD bei įmokoms, kuri netaikoma bei netapatinama su normaliu darbo užmokesčiu pagal DS, skaičiuojant dienpinigius.

Ačiū

Nežinau, čia jau Jums spręsti. Tik prieš išeidama į atostogas turėtumėte viską perduoti, kas yra susiję su įmone, t.y. pilnai atsiskaityti, kad įmonė gavusi Jūsų prašymą jį galėtų patenkinti.

Patarčiau rytdienai atidėti šį darbą, juk jau smegenys po 18 val. vis tiek ilsisi, tad klaidų tikimybė padidėja....:))))

Taip galite, galite net ir neiti į darbovietę, tiesiog pasiskaičiuokite 14 k.d., prieš tiek dienų reikia pateikti prašymą atleidimui iš darbo, kad paskutinė atostogų diena sutaptų su Jūsų paskutine darbo diena. Šį prašymą jei yra galimybė pirma išsiųskite faksu bei registruotu laišku. Paskutinę atostogų dieną atvyksite į darbovietę ir pasiimsite atsiskaitymą arba galite nurodyti kad Jums jį pervestų į a.s.

Batuk, ši mina turėtų būti skirta ne man:))))
Tai Mokesčių administratorius nusprendė.
Todėl dabar manau, kad teks visiems buhalteriams paplušėti skaičiuojant menamas palūkanas, nuo pirkėjų neapmokėtos už prekes ar paslaugas dalies.....

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) siekdama užtikrinti sklandų mokesčių įstatymų įgyvendinimą, parengė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 7 ir 40 straipsnio komentaro (apibendrinto paaiškinimo) papildymą, kurio nuostatoms Finansų ministerija pritarė 2010-01-13 raštu Nr. ((14.16-01)-5K-1000534)-6K-1000380.
PMĮ 7 straipsnio komentaro 15 punktas papildomas
15. Prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos.
Tais atvejais, kai parduotų prekių nuosavybė prekių pirkėjui nepereina tik formaliai (pvz., pagal prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartis pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamas prekes tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos), tai pajamos laikomos uždirbtomis nuo faktiško turto perdavimo pirkėjui momento.
Nuosavybės teisė į parduotą nekilnojamąjį turtą pirkėjui pereina nuo to turto perdavimo momento. Remiantis Civilinio kodekso 6.398 straipsnio nuostatomis, nekilnojamojo turto perdavimas turi būti įformintas pardavėjo ar pirkėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu ar kitu sutartyje nustatytu dokumentu.
Nuo 2004 metų mokestinio laikotarpio pradžios vienetai, kurie, tvarkydami buhalterinę apskaitą ir rengdami finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis ar vadovaujasi nuostatos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja PMĮ nuostatoms.
Tais atvejais, kai vienetas teikia beprocentinį kreditą pirkėjui (parduoda prekes išsimokėtinai, nenustatydamas palūkanų) ir jei toks susitarimas laikomas finansavimo sandoriu, tuomet, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, prekių pardavimo pajamos gali būti apskaičiuojamos diskontuojant visas gautinas sumas pagal rinkos palūkanų normą. Vadinasi, vieneto uždirbtoms pajamoms pagal tokį sandorį gali būti priskiriamos dviejų rūšių pajamos – pardavimo ir palūkanų pajamos (atitinkamai pirkėjui susidarys dviejų rūšių leidžiami atskaitymai: prekių įsigijimo savikaina ir palūkanų sąnaudos).
Tais atvejais, kai vienetas suteikia ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas, nenustatydamas palūkanų, neasocijuotiems asmenims ir pagal 18 Verslo apskaitos standarto (toliau - ) nuostatas vienetas privalo apskaičiuoti palūkanas diskontuojant visas gautinas sumas, ir finansinėje apskaitoje pripažinti tiek palūkanų pajamas, tiek palūkanų sąnaudas, tai apskaičiuodamas pelno mokestį, vienetas palūkanų pajamų atskirai apskaičiuoti ir šių pajamų bei sąnaudų pripažinti neturi. Dėl palūkanų skaičiavimo tais atvejais, kai paskola teikiama asocijuotam asmeniui yra paaiškinta PMĮ 40 str. 2 d. komentaro 8 punkte. (Žr. PMĮ 40 str. 2 d. 8 p. komentarą).

PMĮ 40 straipsnio 2 dalies komentaras papildomas 8 punktu

8. Tuo atveju, kai vienetas suteikia ilgalaikes ar trumpalaikes paskolas, nenustatydamas palūkanų, asocijuotiems asmenims (juridiniams ir fiziniams, pvz.: akcininkams), tai vadovaudamasi PMĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įmonė negautas palūkanas turi įtraukti į apmokestinamąsias pajamas. Tuo atveju, kai asocijuotas asmuo teikia paskolą nenustatydamas palūkanų, paskolos gavėjas „menamas“ palūkanas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tokiu atveju, jeigu asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas. Šiuo atveju paskolos gavėjas (juridinis ar fizinis asmuo) turėtų turėti ir mokesčių administratoriui pareikalavus pateikti įrodymus (dokumentus), kad asocijuotas asmuo, kuris jam suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas.
Tuo atveju, kai gyventojas, vykdantis individualią veiklą (ją įregistravęs) bei pajamas pripažįstantis pagal kaupimo apskaitos principą, suteikia paskolas asocijuotam asmeniui, nenustatydamas palūkanų (pvz.: įmonei, kurios akcininkas jis yra), toks gyventojas turi pripažinti „menamų“ palūkanų pajamas. Paskolos gavėjas „menamas“ palūkanas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti tik tokiu atveju, jeigu asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas. Šiuo atveju paskolos gavėjas turėtų turėti ir mokesčių administratoriui pareikalavus pateikti įrodymus (dokumentus), kad asocijuotas asmuo, kuris jam suteikė paskolą, „menamas“ palūkanas įtraukė į gautas pajamas.
Jeigu gyventojas, pajamas pripažįsta taikant pinigų apskaitos principą (tame tarpe, gyventojas, vykdantis individualią veiklą (ją įregistravęs), suteikia paskolas nenustatydamas palūkanų asocijuotam asmeniui, tai toks gyventojas apskaičiuoti ir į pajamas įtraukti palūkanų neturi. Šiuo atveju paskolos gavėjas „menamų“ palūkanų priskirti leidžiamiems atskaitymams negali, nes asocijuotas asmuo, kuris suteikė paskolą, „menamų“ palūkanų į gautas pajamas neįtraukė.
Nustačius atvejus, kad neatlygintinos paskolos vienetams suteikiamos už jų atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar kitų interesų bei sandorių įtakoje, neatlygintinis paskolos suteikimas būtų vertinamas kitaip, atsižvelgus į konkrečias sandorių sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000081230

Reikia ne tik s.f. išrašyti ,bet pasirašytumėte ir Pardavimo-pirkimo sutartį. Kodėl? Todėl kad PMĮ 7 str.atsirado 15 p. Prekių pardavimo pajamos pripažįstamos uždirbtomis tada, kai prekės yra parduotos. Tais atvejais, kai parduotų prekių nuosavybė prekių pirkėjui nepereina tik formaliai (pvz., pagal prekių pirkimo – pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartis pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamas prekes tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos), tai pajamos laikomos uždirbtomis nuo faktiško turto perdavimo pirkėjui momento.
Tais atvejais, kai vienetas teikia beprocentinį kreditą pirkėjui (parduoda prekes išsimokėtinai, nenustatydamas palūkanų) ir jei toks susitarimas laikomas finansavimo sandoriu, tuomet, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, prekių pardavimo pajamos gali būti apskaičiuojamos diskontuojant visas gautinas sumas pagal rinkos palūkanų normą. Vadinasi, vieneto uždirbtoms pajamoms pagal tokį sandorį gali būti priskiriamos dviejų rūšių pajamos – pardavimo ir palūkanų pajamos (atitinkamai pirkėjui susidarys dviejų rūšių leidžiami atskaitymai: prekių įsigijimo savikaina ir palūkanų sąnaudos).
mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000081230

Na, na ką dabar čia nutarėte?:)))
Tai gal tuomet ir mokesčių neskaičiuokite, juk vistiek nuostolis:))))

Labai paprastai, tiesiog kai būnu atostogose, galiu vaikščioti kur man patika:)))
Tad kodėl negalėčiau užbėgti ir į darbovietę bei ten palikti savo prašymą atleisti iš darbo mano atostogų paskutinę diena
Tokio draudimo niekur nėra....:)))

Apskaitininkas nuo buhalterio niekuo nesiskiria, skiriasi tik pavadinimu
Apskaitininkas/buhalteris - žemesniosios grandies finansų ir buhalterijos darbuotojas, kuris skaičiuoja, klasifikuoja ir tikrina organizacijos ar įstaigos vykdomas ūkines operacijas.

Apskaitininkų/buhalterių atliekamų darbų apimtis ir būtina kvalifikacija priklauso nuo įmonės dydžio.
* Didelių įmonių apskaitininkai atlieka tam tikro baro buhalterinę apskaitą, tad jų darbas yra specializuotas. Tai gali būti pirkimų - pardavimų, žaliavų ir atsargų, ilgalaikio turto, nuosavybės, gamybos išlaidų, pelno (nuostolio), griežtos atskaitomybės, darbo užmokesčio apskaita ir kt.
* Mažesnių įmonių apskaitininkai atlieka beveik visus finansų ir buhalterijos padalinio darbus. Savo žiniomis jie turi prilygti buhalterio (finansininko) kvalifikacijai. Apskaitininkai fiksuoja įmonės turtą ir skolas, veda pajamų ir išlaidų žiniaraščius, pildo kitus buhalterinius registrus, rengia ataskaitas vadovybei ir vartotojams. Tokiose firmose apskaitininkai turi mokėti įforminti bankų dokumentus, jiems tenka dirbti su įvairia skaičiavimo technika, todėl privalo turėti darbo su ja įgūdžių.

Šias pajamas rodote prie Kitų netipinės veiklos pajamų.

Oi kaip klystate
Kuo dėta Rivilė, jei žmogus nemoka buhalterijos.
Rivilės programa niekuo nesiskiria jei vestum rankiniu būdu.
Šiuo atveju, galima pastebėti jog paklausėja yra ne profesionalus buhalteris,bet mėgėja. Deja buhalterinės programos yra skirtos buhalteriams profesionalams, bet ne mėgėjams ar mokiniams....
Jei ši paklausėja mokėtų rankiniu būdu įsipareigojimus sudengti su avansiniais apmokėjimais, jai problemų neiškiltų. Ar juos dengsi per atsiskaitymus ar per debitorius/kretditorius tai yra tik technikos reikalas.

Taip.

Taip, teisingai.

negalima, kodėl tai nemylite savo akcininkų, juk nepamirškite kad jie Jums įkūrė darbo vietą, įsteigdami įmonę....:)))

Tik nereikia panikuoti, juk turėsime keturias dienas, todėl dvi pirmas galima alaus pagerti, o likusias dvi dienas paskirti rezervų sudarymui:))))

Jei yra sudaromi rezervai už ataskaitinius metus, tuomet atostoginių kaupimai yra įmonės leidžiami atskaitymai, o nuo jų paskaičiuotas VSDM kaupimas bus neleidžiami atskaitymai PM atžvilgiu.
PM atžvilgiu šie kaupimai taps įmonei leidžiamais atskaitymais tik tuomet kai darbuotojui faktiškai suteiksite atostogas ir nuo atostoginių paskaičiuosite VSDM įmokas.
Šiuo atveju gaunasi nuolatiniai skirtumai, t.y. apskaitinio ir apmokestinamojo pelno skirtumai, kurie susidaro dėl skirtingos pajamų ir sąnaudų pripažinimo tvarkos pagal apskaitą, kuri vedama pagal ir mokesčių reglamentuojančius teisės aktus. Nuolatiniai skirtumai neišnyks būsimaisiais ataskaitiniais laikotarpiais, todėl jie nesukuria atidėtojo mokesčio ir jis yra neskaičiuojamas.
Šiuo atveju 2009 m. apskaitoje VSDM kaupimo įmokos registruotos sąnaudose skaičiuojant 2009 m. apmokestinamąjį pelną yra laikoma neleidžiamais atskaitymais. Tokios sąnaudos ir ateityje (ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais) skaičiuojant apmokestinamąjį pelną nebus pripažintos leidžiamais atskaitymais.

Susidarę nuolatiniai skirtumai NEREGISTRUOJAMI finansinėje apskaitoje ir neatspindimi finansinėje atskaitomybėje. Vienintelis informacijos apie tokius skirtumus kaupimo tikslas - apmokestinamojo pelno apskaičiavimas, t.y pildant metinę pelno mokesčio deklaraciją nuolatiniais ir laikinaisiais skirtumais yra koreguojamas apskaitinis pelnas ir taip apskaičiuojamas apmokestinamasis pelnas.

Todėl rekomenduočiau kiekvieną kartą pasirašyti BP, kai yra skaičiuojami darbuotojams atostoginiai, kurioje tiesiog nurodytumėte priskaičiuotą VSDM įmokų sumą, o metams pasibaigus bus lengviau iš šių pažymų deklaruojant PLN204 deklaraciją VSDM įmokų sąnaudas ir tokiu būdu sumažinti apmokestinamąjį pelną ir atitinkamai sumažės mokėtinas PM.

Viskas gerai

tai taip ir yra, čia tik sąlyginiai skaičiavimai ir kasmet juos reikės koreguoti bei žaisti. tai dėkui dievui, kad pas Jus tik vienas darbuotojas, o kai reikia tai daryti ne vienam o dešimčiai ar šimtams darbuotojų tai išties gaunasi košmaras.

Prajuokinote:))))
bet gerai kad mano "griežtumas" privertė nepažeisti įstatymų bei 'o reikalavimų:)))))
Jei rimtai visuomet komentarus rašau atsakingai, tik jokiu būdu ne griežtai ar bauginančiai.
Atsiprašau už sudarytą diskomfortą skaitant mano komentarus

Deklaruoti privalo FA kuris pardavė vertybinius popierius. Tačiau jei šie vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo vertybinių popierių išleidimo dienos, kai šių pajamų suma per mokestinį laikotarpį nėra didesnė kaip 10000 Lt, tokios pajamos yra nedeklaruotinos neapmokestinamos pajamos.

Direktoriui ir turite sudaryti atostogų kaupimus.

Jei akcijos yra įsigytos iki 1999 m. tai mokestinės prievolės akcininkui -pardavėjui neatsiranda, o jei jau po 1999 m. tai atsiranda ir mokama nuo skirtumo. taip pat dar reikia atkreipti dėmesį į gautą sumą, t.y jei ji yra didesnė nei 10 000 Lt.

Įsigaliojus 31 19 p. nurodyta, kad "atlygio už kaupiamąjį kompensuojamą ne darbo laiką sąnaudas ir įsipareigojimą įmonė turi pripažinti tą patį ataskaitinį laikotarpį, kai darbuotojas atlieka darbą, kuris suteikia teisę į kompensuojamą ne darbo laiką." Kitaip tariant, įmonė turi pripažinti mokėtinus atostoginius ir atostoginių sąnaudas ne tada, kai darbuotojas išeina atostogų, o tada, kai darbuotojas įgyja teisę į atostogas kiekvieną dieną dirbdamas įmonėje.

Laba diena,
reikalavimai yra nustatyti:
1. ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYME (15 str.5 d.)
2. 31

Visi rezervai yra sudaromi, tik akcininkų susirinkime, kuomet jie skirsto pelną. Vadinasi joks rezervas negali būti sudaromas iš pelno prieš apmokestinimą
Kas neaišku 27 p.?