6.12. Pagal šią Tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį
pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius

Man iš šio punkto aišku, kad nereikia lyginti su valandiniu. Imamas konkr. mėnesio koks gaunasi, tik bazė skaičiavimui negali būti mažesnė už 430.00 ar 215.00 Lt.

Aš pilnai sutinku su nieko_sau, visada taip skaičiuojame ir kiek žinau, taip ir reikia skaičiuoti.

Žinau vietą, kur didelių gražių obuolių yra. Gal pagulėjus po ta obelim p. Grybauskaitė "savaime" atbėgs pas mus paplepėti

Tai kokia šio šaršalo prasmė??? Turiu omeny astulkos atvejį??? Aš čia kampo nepagaunu.

Naujiena siaubingai gerai. Aš, kaip Gerbėja Nr.1, ir taip šiandien visą dieną neatsižiūriu- akys tai į kairę, tai į dešinę krypsta, tuoj sužvairėsiu. Greičiau artas nuo kalnų nusileistų, nes reikia kažkam susisteminti viską
Tomuk, čia tu iniciatyvos ėmeisi?????

To Loreta:

Ir aš nesuprantu, kodėl Sodrai užkliuvo. Nematau, kur jie pralošė. O parašyta kažkur yra, "išpūstakė" žadėjo rasti

Tais metais lygtai Sodros nuo kompensacijų mokėti nereikėjo, o gal klystu. Vat ir man įdomu pasidarė, nes mano viena buhalterė išpūtusi akis tvirtina, kad kažkur skaitė, kad jei įsakyme nenurodoma už kuriuos metus eina darbuotojas atostogauti, tai "pagal nutylėjimą"- už einamuosius
, todėl Sodra taip ir traktuoja.

Prašom prašom. Mano mama kaunietė. Aš namuose vienintelė už "Žalgirį" sergu. Šiemet, kai "Žalgiris " prieš LR laimėjo, namuose "trauras" buvo, aš tyliai tik su broliuku pasidžiaugiau, nes pas jį namuose chebros už LR sergančios dar daugiau buvo. Bijojom nuo įsisiautėjusių vilniečių gauti.

Taip, mes žaidžiam su grąžinimais tik kai apsimoka. O mažų "užkibusių" sumelių turiu sočiai. Dabar, kai direktorius jau neapsikentė ir liepė grąžinti, nes sumos tikrai nemažos, tai užsieniečiai grąžino, nes išpindėję buvo- netinka ir netinka. O ką su tom smulkesnėm sumom darysiu- nežinau. Mokėti jų niekas nesiruošia, nurašysiu į neleidžiamus atskaitymus tikriausiai.

Per muitinę. Paskutinis atvejis- parsivežėme iš JAV. Tuo labiau, kad situacija tokia buvo, kad kas jiems nepatiko, nežinome (išsidirbinėja), vienas egz. nepatiko, išbrokavo viską. Mokėti nesiruošia, tai negi jiems paliksim, parašėme, kad grąžintų. Ir nieko- grąžino.

Ir kas čia jau tave taip puola?????????? Kai verkei kampe CIP-ą apsikabinusi, tai aš, veislinė vilnietė, atsistraukusi nuo darbų, nebemokėdama rašyti (jau ir kalbėti ), į pagalbą atskubėjau.

Nematau kitų kelių... Turi tai turi, bet užjaučiu Ekfin. O gal tai visai ir neskausminga procedūra, kuo labai abejoju.

mažai

Matai, Loreta, aš manau, kad tai daug sudėtingesnis atvejis. Manau, kad mūsų muitinei dzin, kad užsienio pirkėjui netinka kokybė, tai ne muitinės problema. Ką jie gali koreguoti???? O dėl kiekio???? Vėlgi turėjo pirkėjas kažkada anksčiau susirūpinti (kad ir išmuitindamas), kad kiekis neatitinka dokumentų. Aš irgi galiu pasakyti, kad man kažkas kažko neatsiuntė, bet, jei tai niekur neužfiksuota, kaip įrodysiu???? Paprastai tai pastebiu išmuitindama, tada jau visos procedūros (neduok Dieve) ir prasideda.
Mes išsprendėme kitaip problemą- netinka prekė- forminame grąžinimą. Kito kelio nelabai žinau.

Ane. Jei CIP Kaunas, tai ir datą, kada į Kauną atkeliavo, pajamavimui imsi. Rašyti nebemoku.

Tai, sakai, šūkauji??? Gyvi ir sveiki mes.
Nesikankink su muitine, pagal ją lengviau orientuoyis. CIP
- prekės pristatymo sąlyga, kai pardavėjas privalo perduoti prekes transportuotojui, kuris gabens į nurodytą paskyrimo vietą, tai yra dalį transportavimo ir draudimo išlaidų (CIP) atveju apmoka pardavėjas. Jei yra CIP Vilnius, vadinasi imi datą, kada atvyko į Vilnių. Pvz. būtų CIP Klaipėda, o tu toliau vežtum į Kauną. Tai prekės tavo nuosavybė (it valiutos kursą tos dienos imtum) nuo atvykimo į Klaipėdą, o išmuitinti tu jas gali ir daug vėliau.
Nežinau, ar paaiškėjo, bet sunkiai mintis rezgu.

Tuo labiau, kad DI atlėkusi, žinot ko paklausė pirmiausiai- ar yra patvirtintos pertraukėlės?

Ir man taip. Darbo turiu iki kaklo, o neiškenčiau neparašius. O dėl bendravimo su kolektyvu. Man bendradarbės ką nors sako, o aš pasižiūriu tuščiu žvilgsniu ir turiu perklausti, ką norėjo pasakyti.

Taip, deja, sutinku. (kad sprunka) Labai gaila, kad mūsų valstybė buvo kuriama tik žiūrint ir baisintis praeitim, bet visai nesirūpinant ateitim.

O "išsidirbinės" darbdaviai tol, kol nepajaus labai kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, kai kurių specialybių toks trūkumas jau yra.

Skaičiau apie Japoniją didžiauuuusią studiją (amerikiečių autoriaus), nes mane ši šalis labai domina. Kodėl jiems svarbūs minėti kriterijai???? Pirmiausiai, jie savo universitetinį išsilavinimą nelabai vertina, nes tiek persimoko vidurinėje, kad univerkėj prieš sunkią darbo karjerą pasiilsi. Darbdaviai, tai žinodami, priėmę naują darbuotoją, porą metų jį ruošia darbui konkrečioje firmoje. Lojalumas savo firmai ten mums nelabai suprantamas. O atlyginimai- kol tau nesuėjo tam tikras amžius, tu negausi daugiau už tos pačios specialybės darbuotoją, kuris vyresnis už tave- laiptų principas. Tai senos jų tradicijos- pagarba žilam plaukui. Tiesa, jaunimas jau maištauja, studijuoja užsieniuose, ten lieka dirbti ir t.t.
O Lietuvoj???? Pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai buvo daug mažų firmų- pasirenkant buhalterį (apie šią specialybę geriausiai išmanau), pagrindinis kriterijus buvo jaunas amžius, gera išvaizda ir etc. Nes dažniausisi buvo buhalterė -sekretorė, atskirų žmonių samdyti nebuvo būtinybės. Kai firmos išsiplėtė, ne viena nukentėjo nuo nekompetencijos, savininkai taip pat subrendo, manau, kriterijai po truputį pasikeitė.
O Lietuvos problema, mano manymu, kad buvo "prikepta" daugybė specialistų, kurie šiems laikams nereikalingi. Jie pasijuto "už borto", ypač kas nesugebėjo dėl vienų ar kitų priežasčių prisitaikyti.

Taip, vienas iš gyvenimo vakaruose privalumų - žmogaus teisės (nors jau perlenkimų, mano nuomonę, į kitą pusę yra) ir privatumo apsauga. Mes neišaugome iš tų kelnių, kurias vilkėjome tarybiniais laikais, kai galima buvo skųstis įv. organizacijoms, pradedant spaliukų, pionierių, baigiant I-ojo pasaulinio karo veteranų dėl to, kad vyras pas kitą vaikšto (gal jam barščiai ten skanesni), kad vaikai neklauso, kad kaimynai nedraugiški ir t.t. Visi viską vienas apie kitą žinojo, kaip ir dabar. Aš visai nenoriu žinoti, kiek kartų mano darbuotojas išsiskyręs, keliems vaikams moka alimentus, vedęs ar ne, turi vaikų ar ne. Tą aš galiu, ir man galbūt įdomu, žinoti apie artimus man žmones, kurie pasipasakoja tai privačiai. O mane valstybė verčia tai daryti.
Truputį nukrypau, bet einu prie to, kad ir tos tradicijos viską išklausinėt ir svarbiausia pasidaryti galbūt klaidingas išvadas, bujoja iki šiol. Manau, kad darbuotojo savybėms neturi įtakos nei šeimyninė padėtis, nei vaikų skaičius, nei amžius. Moteris su mažais vaikais sugeba prisitaikyti, jaunystė nėra didžiausias pranašumas prieš patirtį ir t.t.

Tavo vietoje traukčiau PVM į atskaitą ir skaičiuočiau pardavimo PVM.

Jaima, tau absoliučiai neturi rūpėti, ką davė- kvitą, jei tau atvežtų mano ekspeditorius prekes- išrašytų F 10.

Turėtum patikslinti, kam buvo išrašyta sąskaita- jums, ar paramos gavėjui. Nes ."

Gražu

Vos neužspringau. Nespėjo žmogus apsiženyt.
Merginos, tomukas jau rašė, kiek jam metų. Ot bus jums dabar darbelio pasikapstyti po forumą

Tikrai, Rasida, suprantu tavo būseną, bet suki galvą be reikalo. Emigracija tikrai turi būti labai apgalvotas žingsnis, ir kiekvieno valia kaip pasielgti. Man juokingi tie, ką pagalvos kiti. Sutinku su tyte, kad niekas mūsų niekur išskėstom rankom nelaukia, gyventi svetimoje šalyje, manau tikrai nelengva, man geriau kaip turistei ten apsilankyti. Bent aš iliuzijų neturiu, nors išlydėjau savo pačią geriausią draugę, su kuria užaugau nuo kūdikystės. Aš asmeniškai neįsivaizduoju, kaip palikti tėvus, brolį ir etc. Jie man svarbesni už visus draugus. Iš pavyzdžių matau, kad vieni labai lengvai tą gali padaryti, o aš jau tokia. Žodžiu, kiek žmonių, tiek nuomonių.

Nežinau, ar teisingai, bet aš apvalinu-14.7 pas mane yra 15 dienų.