Na, jei uždraus tokias sutartis, tai tada apskritai nematau jokio pliuso MB juridinėje formoje prieš UAB. Manau prasidės masinis reorganizavimas ir likvidavimas ir iš 11 vietos "Doing Business" sėkmingai risimės atgal į 111.

Vakarykštės Verslo žinios rašė:

MB nariams siūlo uždrausti sudaryti paslaugų sutartis

Finansų ministerija siūlo uždrausti mažųjų bendrijų nariams sudaryti paslaugų sutartis su savo mažosiomis bendrijomis, kad tokiu būdu jie nepasiimtų pinigų iš bendrovės, tačiau ši verslo forma ir toliau išlieka patraukli – iki 2015 m. galiojanti „Sodros“ lengvata leidžia visus pinigus išsimokėti per dividendus. Ateityje siūlomas kompromisinis „Sodros“ lengvatos variantas.
Mažosios bendrijos (MB) nariai pagal paslaugų sutartį su mažąja bendrija teikia įvairaus pobūdžio paslaugas –
buhalterio, valdytojo, taip siekdami sumažinti mokėtino pelno mokesčio bazę – kad nereikėtų grąžinti lėšų
įmonei, jeigu avansu išsimokėta pelno suma yra didesnė nei įmonės per metus gautas pelnas, rašoma Ūkio
ministerijos Mažųjų bendrijų įstatymo teisinio reguliavimo stebėsenos pažymoje. Finansų ministerija siūlo
uždrausti MB nariams tokias sutartis.
Kai mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis, tenkanti mažosios bendrijos nariui, yra mažesnė negu jo
per finansinius metus gautų išmokų kaip avansu išmokėto pelno suma, bendrijos narys mažajai bendrijai turi
grąžinti sumą, viršijančią jam tenkančią metų pelno dalį.
Apžvalgoje taip pat pažymima, kad Pasaulio banko „Doing Business 2014“ reitinge Lietuva pakilo iš 27 į 17
vietą, o sudedamosios reitingo dalies „verslo pradžia“ dalyje kilimas buvo iš 107 vietos į 11 vietą. Ir
pagrindinė tokio šuolio priežastis – mažosios bendrijos atsiradimas. Iš 439 pirmąjį šių metų ketvirtį
registruotų MB 81% registruota internetu. Iš viso šiuo metu įregistruota 4.300 bendrijų.

Keli būdai
Rūta Bilkštytė, mokesčių konsultacijų bendrovės „Fidexperta“ vadovė, teigia, kad pagal paslaugų sutartį iš
bendrijos gautos MB nario lėšos apmokestinamos 15% gyventojų pajamų mokesčio tarifu, o mažoji bendrija šias išmokas priskiria leidžiamiems atskaitymams ir taip sumažina savo apmokestinamąjį pelną.
Kitokiais būdais išsimokėti pinigus iš MB kainuoja brangiau – MB nariui pasiimant lėšas kaip su darbo
santykiais susijusias pajamas tenka nemaža mokesčių našta dėl „Sodros“ įmokų.
Kai mažosios bendrijos narys iš mažosios bendrijos pasiima lėšas dividendų forma, visų pirma, jie išmokami iš
MB pelno sumokėjus 5% ar 15% pelno mokestį, ir šių išmokų mažoji bendrija negali priskirti leidžiamiems
atskaitymams.
Mažosios bendrijos vadovui mokamas atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį.
„Su mažosios bendrijos vadovu sudaroma ne darbo, o civilinė paslaugų sutartis. Mažosios bendrijos vadovo
gautas atlygis pagal civilinę paslaugų sutartį apmokestinamas 15% gyventojų pajamų mokesčiu ir, jei jis
neapdraustas, jam kas mėnesį reikia mokėti 90 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmoką, – aiškina p.
Bilkštytė. – Tai palankesnis apmokestinimas nei UAB vadovo – su šiuo vadovu sudaroma darbo sutartis.“

„Sodros“ lengvatos
MB patraukli ir tuo, kad jos nariams kol kas taikoma „Sodros“ lengvata. Nuo 2014 m. sausio 1 d. turėjo
įsigalioti nuostatos, kurios numato, kad MB nariams bus privaloma mokėti VSD įmokas nuo minimaliosios
mėnesinės algos (MMA) net ir nepasiimant asmeniniams poreikiams skirtos lėšų sumos. Tačiau naujos VSD įmokų
tvarkos įsigaliojimas buvo nukeltas iki 2015 m. sausio 1 d.
„Iki 2015 m. sausio 1 d. mažosios bendrijos nariui, tik pasiimant lėšų asmeniniams poreikiams, reikia mokėti
„Sodros“ įmokas – PSD 9% ir VSD 26,3%. Mažosios bendrijos nariui, nepasiimančiam lėšų asmeniniams poreikiams, „Sodros“ įmokų mokėti nereikia, išskyrus jeigu gyventojas nėra draustas. Tokiu atveju mažosios bendrijos narys savarankiškai kas mėnesį turėtų mokėti 9% PSD įmokų“, – teigia p. Bilkštytė.
Lengvatos panaikinimas nuo 2014 m. sulaukė nemenko pasipriešinimo, todėl Socialinės apsaugos ir darbo
ministerija (SADM) siūlo lankstesnę „Sodros“ įmokų mokėjimo tvarką mažųjų bendrijų, individualiųjų įmonių ir
ūkinių bendrijų nariams.
Ministerija parengtame Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte siūlo nustatyti, kad tuo atveju, kai
individualiosios įmonės, ūkinės bendrijos ar mažosios ūkinės bendrijos pelnas po mokesčio yra didesnis nei 24
minimaliųjų mėnesinių algų suma, individualiosios įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ir
mažosios bendrijos nario socialinio draudimo įmokų bazė negali būti mažesnė nei 12 minimaliųjų mėnesinių algų
suma. Kitaip tariant, „Sodros“ įmokos siejamos su tuo, ar bendrovė dirba pelningai, taip pat planuojama
atsižvelgti ir į narių skaičių. Kuo jis didesnis, tuo didesnį pelną MB turi uždirbti, kad atsirastų
prielaidos „Sodrai“ mokėti nuo MMA.

Mažųjų bendrijų įstatymo 23 str. 3 dalis sako:

Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Tai reiškia, kad už praeitus metus turėjo būti pateiktas iki kovo 31 d.

Buhalteriams nusibodo dirbti už visus
Buhalteriams atsirado daugiau darbo – išaugo deklaracijų pateikimo skaičius ir dažnis, prisidėjo įmokų pensijų fondams pervedimai, skaičiuojant neapmokestinamąjį dydį, reikia kaupti duomenis apie darbuotojų šeiminę padėtį ir vaikus bei jų gimtadienius. Buhalterių ir auditorių asociacija siūlo nustatyti, kad pajamų mokesčių lengvatos būtų taikomos kartą per metus pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
Per pastaruosius kelerius metus buhalteriams darbo padaugėjo ir deklaracijų teikimas valstybės institucijoms
dabar užima dar daugiau laiko. Tokiu būdu buhalteris gerokai mažiau laiko gali skirti tiesioginėms savo
įmonės poreikiams: vadybos apskaitai ir prognozėms. Darbdavys, anot Danguolės Pranckėnienės, Lietuvos
buhalterių ir auditorių asociacijos vadovės, neretai net gerai nežino, kuo užsiima buhalteris, tačiau
matydamas, kad jis teikia paslaugas trečiosioms šalims, o ne įmonei, neskuba už tai daug mokėti.
Prieš kelerius metus „Sodrai“ pakako deklaracijas teikti kas ketvirtį, dabar visas išmokas pagal kiekvieną
darbuotoją reikia teikti kas mėnesį, taip pat jos keliauja ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Abi
šios deklaracijos skirtingos. „Sodrai“ išmokas reikia deklaruoti vadovaujantis kaupimo principu, o VMI –
pinigų srautų. Taip pat reikia nurodyti pagal kiekvieną darbuotoją apmokėtas ligos dienas iš darbdavio lėšų,
Lietuvos pramonininkų konfederacijoje organizuotoje diskusijoje kalbėjo p. Pranckėnienė.
Renka informaciją
„Buhalteriai dabar priversti aptarnauti ir antstolius. Jie siunčia savo raštus įmonėms, kad jos iš skolų
turinčių darbuotojų darbo užmokesčio išskaičiuotų skolas, – pabrėžia p. Pranckėnienė. – Įmonė antstoliams
dirba nemokamai, nors vėliau antstoliai pasiima savo užmokestį.“ Su antros pensijų pakopos pasikeitimais
buhalteriams atsirado dar papildomo darbo – dabar jie turi pervesti pinigus į antros pakopos pensijų fondus.
„Jei yra autorinės sutartys, asmuo buhalteriui pats turi pranešti apie dalyvavimą antroje pensijų pakopoje.
Jeigu jis užmiršta tai padaryti, įmonė negali pateikti deklaracijos „Sodrai“. Viskas baigiasi tuo, kad įmonė
iš savo lėšų sumoka 1% į pensijų fondą. Tada deklaruoti leidžiama“, – pažymi p. Pranckėnienė. Daug darbo
atsirado skaičiuojant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir papildomą neapmokestinamąjį dydį už vaikus. Kad
galėtų tai teisingai padaryti, buhalteris turi žinoti darbuotojo vaikų gimtadienius, ar darbuotojas vis dar
gyvena su savo vaikais, ar darbuotojas dar turi vaikų, ar neišsiskyrė. Dalis tokios informacijos yra
konfidenciali ir darbuotojai neskuba ja dalintis.
„Jeigu buhalteris, išėjęs iš savo kabineto, kalbasi su žmonėmis, tai nereikia galvoti, kad jis šiaip
slankioja be darbo – jis renka informaciją apie gimimo dienas ir darbuotojų šeiminę padėtį“, – ironizuoja p.
Pranckėnienė.
Anksčiau gyventojų pajamų mokestį pakako pervesti pagal įmonės registracijos vietą, o dabar pajamų mokestis
keliauja pagal darbuotojo deklaruotą gyvenamąją vietą. Todėl buhalteriui reikia žinoti, kur darbuotojas ją
deklaruoja.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija siūlo keisti tvarką ir įvairias pajamų mokesčių lengvatas
gyventojams taikyti metų pabaigoje pateikus metinę pajamų deklaraciją, o ne kas mėnesį. Šitaip darbo, klaidų
ir atitaisymų skaičius gerokai sumažėtų.
Galėtų patys
„Įstatyme parašyta, kad kiekvienas žmogus yra mokesčių mokėtojas, o tikrovė tokia, kad viską už jį
išskaičiuoja įmonė ir jis net nežino, kiek kokių mokesčių sumoka, – kalba Birutė Černiuvienė, Lietuvos
buhalterių ir auditorių asociacijos kolegijos narė. Anot jos, reikėtų keisti tokį sovietmečiu susiformavusį
mentalitetą – gyventojai turėtų pasijusti mokesčių mokėtojais ir prisiimti daugiau atsakomybės.
„Dabar už darbuotoją NPD turi skaičiuoti buhalteris ir vėliau lieka kaltas, jeigu metų pabaigoje paaiškėja,
kad darbuotojui dėl to reikia primokėti į biudžetą“, – teigia p. Černiuvienė. Taip „nuskriaustus“ darbuotojus
tenka raminti administracijai apmokant skirtumą.
„Turėtų būti taip, kad įmonė išmokėjo pinigus ir žmogus pats sumoka mokesčius bei pervedimus į pensijų
fondus“, – teigia p. Černiuvienė. Ji siūlo pritaikyti Švedijoje taikomą praktiką, kai gyventojas moka pagal
avansines deklaracijas, kurias irgi galima keisti, jei metų viduryje pasikeitė aplinkybės.
Kai ką supaprastins
„Mokesčių administratorius sutiktų su tokia tvarka, kai gyventojas pats pritaiko sau NPD ir kitas pajamų
mokesčio lengvatas, tačiau ketvirtadalis tų, kuriems taikomas NPD, gauna minimalų ar mažesnį darbo užmokestį
– pakeitus tvarką jiems atsirastų prievolė deklaruoti pajamas, o tai padidintų gyventojams administracinę
naštą“, – teigia Vilma Vildžiūnaitė, VMI viršininko pavaduotoja. Be to, gyventojai tuomet jiems pagal
lengvatas priklausančiais pinigais galėtų naudotis tik pasibaigus metams gavę pajamų mokesčio permoką. Ji
taip pat pažymi, kad VMI nuolat plečia priėjimą prie įvairių duomenų bazių tam, kad gyventojo preliminari
deklaracija būtų kuo išsamesnė ir tikslesnė. Nuo praeitų metų VMI turi priėjimą ir prie moksleivių bei
studentų registrų.
„Tačiau kai kurių duomenų neįmanoma gauti, pavyzdžiui, iš teismų negalime gauti duomenų apie tai, su kuo
vaikas gyvens po ištuokas, o tokios informacijos reikia taikant NPD“, – priduria p. Vildžiūnaitė. Per metus
VMI suformuoja apie 1,5 mln. metinių gyventojų pajamų deklaracijų deklaracijų. Kita vertus, darbdavių, kurie
teikia duomenis VMI ir „Sodrai“, yra apie 100.000. Vis dėlto tam tikrų galimybių sumažinti darbo krūvį
buhalteriams yra – tikėtina, kad pavyks sujungti VMI ir „Sodrai“ teikiamas deklaracijas ir atsisakyti
tryliktosios metinės mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijos.
„Specialistų grupė dirba – tai nėra lengva, nes skiriasi pajamų pripažinimo momentas, apmokestinimo laikas,
bazės, tačiau vilties, kad tai pavyks padaryti, yra. Aišku, supaprastinimui reikės ir teisės aktų pasikeitimų
“, – pasakoja p. Vildžiūnaitė.

Apie apskaitą info ieškokite Audito ir apskaitos tarnyboje: www.aat.lt/index.php?=1&id=1061

O kaip vyksta sąskaitų uždarymas su šia programa?

Suvedžiau visas korespondencijas, tuomet:
K651, D391
D651, K445

Ir tuomet bendrojo žurnalo lange uždarau 5,6 klases į suvestinę D391 12-31 dienai?
Ar reikia uždaryti prieš tai? po to daryt:
K651, D391
D651, K445

?

Kai uždarau sąskaitas su šita programa, man neberodo P&N ataskaitos. Tik nuliukai. Taip ir turi būti?

Ištikrujų, buvau įvedęs dalį nusidevėjimo neteisingo :) PAVYKO! Ačiū labai, kad užvedėt ant kelio :)

Sveiki, per sąskaita faktūras įvedžiau ilgalaikį turtą. Bet netyčia ne tą datą parašiau ir nebesugebu ištrinti nei tos sąskaitos faktūros, nei ilgalaikio turto įrašo, nei įrašo bendajame žurnale. Ką daryt?

Gal nevisiems aktualu, bet:
Pakeistas 38-asis verslo apskaitos standartas

Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. VAS-19 „Dėl Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. VAS-18 „Dėl 38-ojo verslo apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos" tvirtinimo" pakeitimo" pakeistas šio standarto 21 punktas.
Minėtu įsakymu iš 38-ojo VAS 21 punkto išbraukta nuostata, kad komandiruotės išlaidos, padarytos užsienio valiuta, įvertinamos finansinių ataskaitų valiuta taikant išvykimo į komandiruotę dieną galiojusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko paskelbtą lito ir atitinkamos valiutos santykį. Todėl komandiruočių išlaidos, padarytos užsienio valiuta, turi būti įvertinamos pagal tas pačias nuostatas kaip ir kiti sandoriai, sudaryti užsienio valiuta, tai yra apskaitoje jos registruojamos finansinių ataskaitų valiuta, taikant sandorio dieną galiojusį oficialų lito kursą ir Lietuvos banko paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį.
Pakeitimai taikomi sudarant 2014 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

Berods šito straipsnio čia nebuvo. Paskaitykit, ką ministerija sugalvojo... Ypač šoninę gelsvą sritį.
Ar aš čia ką praleidau, ar jie rimtai nori apsodrinti vadovų atlyginimus?

2014.02.25 VŽ 14 psl.

Pakutinė diena - vasario 3.

Tai kaip suprantu, pagal naują GPM tvarką, avansiniam pelnui taikomas nebe 20%, o 15% GPM?

mic.vmi.lt/filedownload.do?id=1000043800

brickbat, viską galima sutvarkyti. Reikia deklaracijose surašyt nuliukus arba jas anuliuot (jei nėra ten kitko deklaruota), o vėliau per manovmi atsiradusias permokas užskaityt kitu kodu (arba sugrąžint atgal į įmonę). Geriau paskambink į VMI ir tau viską paaiškins.

Laukiam galutinio sprendimo :) Reikia tikėtis geriausio.

Nemokamas seminaras “Mažųjų Bendrijų finansiniai metai” kam aktualu:

www.verslilietuva.lt/lt/renginiai/mokymai-mazuju-be...

Kol kas privaloma. Tol, kol valstybinio socialinio draudimo įstatyme 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija nuo 2014-01-01 bus:

1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos Fondo valdybos su Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka deklaruoto ir su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi bei teritorine valstybine mokesčių inspekcija suderinto dydžio lėšų suma, kuri kalendoriniais metais išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams ir kuri kalendorinių metų mėnesį negali būti mažesnė kaip minimalioji mėnesinė alga. Šios nuostatos netaikomos, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;

O, geras, reiškia šviečiasi neblogos naujienos

Jie tipo priėmė galvodami kad kita kadencija "kažką pakeis"

Neleiskime reketuoti vos tik įsisteigusio verslo – leiskime jam uždirbti

Plačiau: vz.lt/blog/2013/11/18/neleiskime-rek...

Noriu į savo MB įdarbinti žmoną (kokiam 1/2 ar 1/4 etato). Gal kas jau praėjęs darbuotojų įdarbinimo procesą trumpai aprašytų kas manęs laukia?

Va, į temą visiems, kam aktualu: www.facebook.com/events/262309067250588/

Aš nesakau, kad čia nėra problemos. Ji gal ir yra, ir tegul aiškinasi ir sprendžia tos sudarytos komisijos. Kaip nuspręs taip ir bus...

Tačiau čia juolab ne kažkokia naujiena, ir ne "smulkaus verslo smukdymas". Taip buvo įstatime parašyta nuo pat pradžių. Jei tau tos sąlygos netinka ir neturi 263 lt susimokėt sodrai - gal tiesiog nesteik tos MB, ieškok kitos, geresnės juridinės formos ar užsiimk individualia veikla... Niekas per prievartą juk tos MB steigt neverčia. Ir niekas nieko neapgaudinėja.

Nesuprantu, kaip jūs steigiat tas įmones, neišsinagrinėję nei mokesčių, nei įstatymų ir apskritai nepaskaitę net forumo..... Juk įmonė tai ne kažkoks Facebooko puslapis, kurį bet kada gali ištrint, juk tai ne vaikų žaidimas.

Nežinau, kaip buvo iki 2013 metų pradžios, bet 2013 sausį dar prieš steigiant savo MB, aiškiai žinojau, kad nuo 2014 metų reikės mokėt SoDros įmokas nuo minimumo - tai aiškiausiai buvo parašyta įstatyme. Tai, kad 2012 ir 2013 m. tokių įmokų daryti nereikėjo, buvo kaip išimtis, kaip paskata steigti naują juridinę formą - MB. Ir daugelis tuo pasinaudojo. Tuo tarpu ir aš. Ir labai džiaugiuosi, nes nemažai per tuos pirmus metus sutaupiau.

Bet neįsivaizduoju, kaip žmogus steigiantis įmonę galėjo tai praleisti pro ausis. Visur apie tai rašė, visi apie tai kalbėjo. Šitame forume taip pat jau nuo šių metų pradžios (o gal ir seniau) buvo apie tai kalbama su nuorodomis į šaltinius ir įstatymus.

Apie tai tos pačios verslo žinios per metus mažiausiai 3 kartus rašė. O vakarykštis pirmo puslapio straipsnis Verslo žiniose - buvo ne kažkokia niekam nežinoma naujiena, o tiesiog puiki akcija atkreipti valdžios institucijų dėmesį. Manau tai Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos darbas. Ir jie tikri šaunuoliai - nes problema yra, tačiau iki šiol į ją valdžia neatkreipė dėmesio. SVV taryba jau kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, prašydama, kad būtų sudaryta darbo grupė šiai problemai spręsti. Ir tai yra PUIKU! Nes problema tikrai yra. Tačiau tai anaiptol nėra jokia naujiena...

Nemanau, kad reikia pranešinėt kažkam, juk viskas atsispindės metinėje finansinėje atskaitomybėje.

Aš vis laikausi nuomonės, kad žmogui, kuris negali per mėnesi sumokėti valstybei 260Lt, apskritai nereikia kurti įmonės...

Jei UAB geriau, tai ir atidarykite UAB :)

Registruoti individualią veiklą ar imti verslo liudijimą, o ne MB kurti.

Kokia jos kaina?

Kai apsispręsit, parašykit ką išsirinkot ;)