Dalia 29 biski savo naudai "perfrazavo" 'a.
[quote:e6d195fce7]
Kas yra pajamos? Tai įmonės ekonominės naudos padidėjimas iš įmonės vykdomos veiklos.
[/quote]

is tikro skamba taip:
22.1. Pajamos – ekonominės naudos padidėjimas, pasireiškiantis turto (arba jo vertės) padidėjimu per ataskaitinį laikotarpį arba įsipareigojimų sumažėjimu, dėl kurio padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus

apie veikla tylima.

Bet, tam tikrais atvejais, sveika logika sako, su kuo susijusios vienokios ar kitokios pajamos.

Griztant i diskusijos pradzia del a/s palukanu klausiu saves - kodel jos gautos. Todel, kad turiu banko saskaita. kas tai yra banko saskaita? Banko saskaita yra finansinis turtas. Pinigai, tik negryni. Kaip traktuoti pajamas is finansinio turto? Kaip finansines veiklos pajamas.

nesuprantu, kaip gali kilti mintis traktuoti tas a/s palukanas kaip kitos veiklos pajamas?. Jei tai kita veikla - tai kokia ta kita veikla ? Kas per veikla, kurios pasekmeje gauni palukanas ? PAvedimu darymas kaipo toks ?

Blin, nesuprantu, nepakylu iki tokiu aukstumu.

Galima investuoti aktyviai arba pasyviai

Aktyviai, tarkim, investuoja bankai. Jie prognozuoja inveticiju verte, perka kai pigu, parduoda kai brangu is to susizerdami grazaus pinigelio.

Pasyviai, tarkim, investuoja imones, turincios dukterines kompanijas. Paprastai jos ikuria dukterines ne tam, kad "augintu" dukteriniu imoniu verte, bet kad atskirtu veiklos segmentus, kai operuojamoje aplinkoje yra tiktai tokia verslo organizavimo forma ir pan.

TIkrai negalima tvirtinti, kad dukterines imones ikuriamos siekiant investicines grazos.

Taciau kazkodel apskaitant dukterines imones nuosavybes metodu investiciju i jas pasikeitimas apskaitomas prie investicines veiklos.

Todel, kad tas pasikeitimas yra susijes su finansiniu turtu.

Banko saskaita taip pat yra finansinis turtas. Kadangi jis labai likvidus, jo rizika yra praktiskai nuline, uztat ir yra mokamos mazytes palukanos.

Sutinku, kad banko saskaita yra pasyvi investicija, nes ji laikoma ne palukanu tikslu, taciau, vienaip ar kitaip, tai investicija, nes jis suteikia finansavima bankui.

Kaip ir VVP suteikia finansavima valstybei. Kaip depozitas suteikia finansavima bankui. Kaip akcija suteikia finansavima imones, kurios akcijos isperkamos, operacijoms.

Brangus Wof'ai

Nuosirdziai gailiuosi, kad saskaitoje neatsirado palukanos, vienok, dziugu, kad saldziai miegojai visa nakti.

Na, o del finansavimo - tokia jau yra banku esme, kad, makro prasme, yra visiskai aisku, kad visi banke laikantys pinigus asmenys vienu metu nepaprasys grazinti pinigu is banko.

Todel bankas tam tikra ju suma visada gali skolinti ir is to uzdirbti.

Savo ruoztu, tavo saskaita banke (taciau reikia ziureti i tavo saskaita kaip i dalele visu saskaitu) yra dalinis saltinis, is kurio bankas finansuoja savo veikla, t.y. paskolas.

As, zinoma, pilnai sutinku, kad atsiskaitomoji saskaita laikoma ne del to, kad norima uzdirbti is palukanu.

Taciau ja turint gaunamas sinergijos efektas - laikai ja tam, kad atsiskaitytum su partneriai, ar kad jie atsiskaitytu su tavimi, t.y. - atsiskaitymo tikslui, taciau is jos ir uzdirbi kitu aspektu, nei tiesiogine jos teikiama nauda.

Ir, galiausiai, paskutinis pasvarstymas - tarkim, yra bankas A ir bankas B, kurie visais savo kokybiniais parametrais yra vienodi (vienodai greitai atsiskaito, vienodo sudetingumo bankines programos ir t.t.), taciau bankas A moka palukanas uz likuti, o bankas B nemoka palukanu uz likuti atsiskaitomojoje saskaitoje.

Kuri banka pasirinks Wulf'as ?

Jis pasirinks ta banka, kuris moka palukanas uz a/s. Is to seka isvada, kad wulf'as uzsieme finansine - investicine veikla, isreiksta per pasirinkimo veiksma, kuris jam dave galimybe gauti palukanas.

O is Loretos pulsuojancios sirdies galima spresti, kad jausmai - nuolatiniai Loretos gyvenimo palydovai.

Koks jausmas yra maloniausias ?

Man - tai dziaugsmas, kai ziuriu i pelno eilute, skausmas, kai registruoju netekimus, nuosirdi simpatija pinigu kasoje ir banke straipsniui, zavejimasis materialaus ilgalaikio turto straipsnio kategoriskai pasirinkta lemtimi - buti mazinamam nusidevejimo suma kiekviena menesi.

Skaiciai tiesia i mane savo mazas rankutes ir sako - imk mus, nepalik musu, o as, besirdis narcizas jausmu abstinentas, akmenine sirdimi sudedu juos i voka ir issiunciu i mokesciu inspekcija, kur anksciau ar veliau, baigiasi visu skaiciu gyvenimas. Ir kam man tie jausmai . . .

Pasigincysiu

Jei turi dolerinius kasoje ir pakyla ju kursas, pervertini dolerius ir is to gauni valiutos kurso pajamas.

Sekant Tiesios ir Arto71 nuomone, tos valiutos kurso pasiketimo pajamos yra ne finansines, o kitos veiklos, ar net ypatingos veiklos pajamos, bikoz Tiesi ir Artas 71 neplanavo vykdyti jokios veiklos, lemsiancios valiutos kurso pasikeitima / nedejo jokiu pastangu, kad tas valiutos kursas keistusi.

Prisipazinsiu, butu labai malonu pasiknisti Arto71 pagautes saskaitoje - suzinotume, is ko Artas71 gauna pajamas net nepakrutines pirstu

Tik buhalteris zino, kaip skauda debetui, kai pasirenki kredita, ir kaip skauda kasai, kai issiveda raudonas likutis

Autoriu zinomas.
Apologetas - narcizas - jausmu abstinentas, buhalteris.

O, radau nauja tema diskusijai

Wulf'as teigia, kad banko palukanos uz atsiskaitomaja saskaita:

[quote:3208835ca3]
Mano supratimu - pagal prasmę tai nėra palūkanos - todėl aš jų ir nepriskirių finansinei investicinei veiklai.
[/quote]

O as manau, kad tai investicine veikla.

Kuo skiriasi atsiskaitomoji saskaita nuo depozito banke ?
Tuo, kad depozita idedi terminuotam laikui, o atsiskaitomoji saskaita - neterminuotas depozitas, o depozitas "ant pareikalavimo".

Todel ir yra tokios mazos palukanos, bikoz bankas uz tuos pinigus, katruos tu, kaip klientas laikai atsiskaitomojoje saskaitoje, iprastinemis salygomis negali sudaryti terminuotos paskolos sutarties ir is to uzsidirbti nes terminas yra salyginai trumpas.

Taciau yra toks dalykas, kaip overnaitai, kai bankas tavo atsiskaitomosios saskaitos likuti permeta i vienos nakties indelius, t.y. skolina pinigus tarpbankineje rinkoje nakti, kol imonei tu pinigu nereikia.

Bankas juos skolina kitam bankui, esanciam kitame zemes pusrutulyje, kur tuo metu, kai pas Wulf'a atejusi naktis ir Wulf'as savo loveleje saldziai miega...ir sapna idomu sapnuoja...tyliau, nepazadinkime saldziai miegancio Wulf'o...turi buti tylu nakti sostineje...bet ten, ten atejusi diena ir kai Lietuvoje pinigai nustoja suktis, tampa tylu, ten pinigai suktis tik pradeda keldami tarpbankini gaudesi.

Taigi, bankas su tavo saskaita elgiasi kaip su tavo depozitu, t.y. is jo uzsidirba, tu suteiki bankui finansavima.

Tai kodel sitos palukanos, kurias tau bankas moka uz finansavima, nera tavo investicines veiklos palukanos ?

Kuo aiskiausiai yra.

Nes Wulf'o pinigai kitame zemes pusrutulyje dirba, net kai Wulf'as miega.

taip

Mieli dalyviai, jus visiskai neisiskaitote i salygas:

pirma salyga yra ta, kad litovcas patvirtina, kad tam tikra fiksuota litine skola yra nubraukiama, remiantis trisaliu susitarimu.

antra salyga yra ta, kad maziausioji zino ir valiutine suma, kuria zagranica sumokejo litovcui tam, kad litovcas nubrauktu skola.

Jei ji nezinotu sios sumos valiuta - tai kaip ji galetu teigti, kad bando pritaikyti akto dienos valiutos keitimo kursa? Kam tas kursas, jei nezinai bazes ?

Ir kokia cia dar kalba gali buti apie pagautes ar kokius tai netekimus, kai pries pora dienu dalyvavau diskusijoje, kur Dalia 29 ir Wulf'as vienu balsu tvirtino, kad pagaute ar netekimai - tai kai drambliu kaimene eina per lietuva, arba kokia tai katastrofa atsitinka, pvz meteoritas nugriauna gamykla.

Man yra visiskai aisku, kad tie skirtumai yra susidare del atsiskaitymo skirtingomis valiutomis. Ne del to, kad tiekejas pasake, ai, pofig, atleidziu tave nuo dalies skolos uz grazias akis.

O kai kuriu Wulfo klausimu, po senobei, nesuprantu, pvz.:
[quote:d5f6f151ed] O ka aš šio atveju sakau Užsieniu ? A Apologetai ? Kai jie man neskolingi 300 ?
[/quote]

Siuo atveju, wulfai, sakai, kad jie tau neskolingi 275$, o ne 300$, pavyzdyje aiskiai galejai perskaityti, kad 25$ liko pirkejo skola.

Utilitai:
[quote:d5f6f151ed]
D45 - K 24 900 lt
D45 - K?? 100 lt
[/quote]

O ka tau sako, kad D45 - K24 yra 900. Tiekejas aiskiai pasake, kad visiskai jam neskolinga, o pirkejas tapo neskolignas 275$, tai ir rasyk taip:
D45 - K24 - 1000 Lt.
D24 - K58 - 175

atsizvelgiant i tai, kad pradine pirkejo skola buvo 900, tu ji sumazinai 1 000, gavosi neigiama skola (-100), tu ja padidinai 175, liko 75, kas ir atitinka 25$, kai dolerio kursas 3/1.

Ta trisali akta is tikro gali trauktuoti kaip dvisali, t.y. - tu liepei savo pirkejui - zagranicai atsiskaityti su savo tiekejui - Litovcu, tai yra tas pats, kas tu gavai bapkes is savo pirkejo - zagranicos (275$, nes tiek sumazejo skola) ir padengei tomis bapkemis skola tiekeju (1 000 Lt., nes tiekejas tiek patvirtino esant padengta).

Tai aiskus valiutos kurso pasikeitimo pelnas.

Maziausioji, tau visu pirma reiktu susidelioti faktus, ka tu turi:

1. Tu turi suderinimo akta, kuriame tavo tiekejas Litovcas sako, kad tu jam daugiau nebeskolinga.
2. Is kitos puses, tavo skolininkas zagranca sako, kad jis tau nebeskolingas kazkokios valiutines sumos, kuria sumokejo tavo tiekejui Lietuviui.

is frazes "perskaiciavus valiuta litais gaunasi skirtumas" sprendziu, kad zinai ir suma valiuta, kuria zagranica sumokejo Litovcui.

Is to seka, kad jokio skirtumo, kurios dienos kursa imsi, tiksliau, tau nereikia imti jokios dienos kurso, nes tas kursas yra uzfiksuotas atsiskaitymo sandoryje. Tavo valiutos kurso pajamas sudarys skirtumas tarp oficialaus banko kurso ir to kurso, kuris buvo uzfiksuotas sandoryje.


Stai kad ir toks pavyzdyz:

Tu skolinga Litovcui 1 000 Lt., o zagranica tau skolingas 300 $, arba, Litine israiska, (tarkim, oficialus banko kursas 3/1) - 900.

Taigi, zagranica sumoka 275 $ Litovcui, Litovcas tau sako, viskas OK, tu nebeskolinga.

Debetuoji skola tiekejui 1 000, pirkejo skola kredituoji 1 000, arba, $-ine israiska, 275$.

Tiekejo Litine skola uzsidaro, o pirkejo skola lieka 25$ arba, Litine israiska - (-100, apskaiciuojama kaip 900 - 1000).

Eilini karta pervertindama skola pagal oficialu kursa tu debetuosi pirkejo skola suma, apskaciuojama taip :(25 * 3 - (900 - 1000)) = 75 - (-100) = 175, jei USD kursas - 3/1

Taigi, turi valiutos kurso pajamas 175 ir pirkejo skolos padidejima 175.

kas yra tas 175 ?

Kursas, kuriuo Litovcas uzskaite zagranicos skola yra (1000 / 275 = 3.636)

Oficialus USD kursas yra 3

175 gali apskaiciuot ir taip :275 *(3.636-3) = 275 * 0.636 ~ 175.

darau isvada, neruosi tarpiniu finansiniu ataskaitu ir su niekuo nesidalini apskaitos informacija, nes jei viska nurasinetum sausio menesi, tai sausio menesio veiklos rezultatas butu aiskiai iskraipytas.

O sakyti, kad PVM nesusijes su turto isigijimu ir naudojimu yra tas pats, kas uzsimerkti. O tai su kuo, blin, kitkuo tas PVM susijes ? Siaip sau sumokejai? Nes liepe?

O is Dalios29 atsakymo supratau, kad nurasoma i sanaudas delei mazytes mokestines naudos - bet velgi, mokestines naudos.

VMI PVM nuostata del lengvu auto taikyt eme del to, kad yra paplitusi praktika lengvuosius auto naudoti asmeniniams poreikiams prisidengiant imones veikla.

Ekonomine prasme, didesne ar mazense naudos dali is automobilio gauna fizinis asmuo ji naudodamas savo poreikiams. O fizinis asmuo - dauguma atveju, nera PVM moketojas.

Kadangi sito sukontroliuoti neimanoma, o pensijas didinti reikia, VMI ir perkirto si gordijaus mazga.

Dekui visiems uz diskusija. Buvo labai malonu, nors pavargau. Yra ciotka padiskutuoti, pasirankioti argumentu savo kasdieniams sprendimams.

Luv all of you.

taip taip, Wulf'ai, draudimo sanaudu taip pat neimanoma tiesiogiai susieti su pajamu uzdirbimu, taciau kazkodel dazniausiai draudimo sanaudos nurasomos per draudimo poloiso galiojimo laika.

Ir as zinau, kodel, - todel, kad apie ankstesni nurasyma nekalba joks mokestinis istatymas ar nutarimas.

Mokestiniu istatymu taikymas finansineje apsaitoje yra giliai isisaknijes musu galvose.

Bet pasaulis keiciasi. Anksciau buhalteriai pelno / nuostolio ataskaitose tradiciskai stengdavosi vietoj "pelno" ar "nuostolio" gauti "apmokestinamaji rezultata", o visas nemazinancias apmokestinamojo rezultato islaidas nurasydavo "is pelno".

Sitai jau pasikeite. Su laiku ateis ir supratimas, kad finansine ir mokestine apskaita skiriasi tuo, kad mokestines tikslas - apskaiciuoti apmokestinaji rezultata, o finansines - atvaizduoti apskaitini pelna ar nuostoli.

Siu pastabu netaikau niekam konkreciai. Tai bendras pasvarstymas.

Atsakymas gludi Nacionaliniuose ir tarptautiniuose audito standartuose. Tau reikia eiti i www.lar.lt, ten rasi nacionalinius audito standartus.

O auditas nuo revizijos skiriasi savo tikslu ir apimtimi, revizija tera vienas is budu kaip auditorius renka irodymus, kad finansine atskaitomybe yra free from material misstatements (jei negative opinion) arba present true and fair view (jei positive opinion).

Bet is tikro reikejo lankyt paskaitas

[quote:db261593fc]Gerai, į 256, bet balanse ar į "kitos gautinos sumos", ar prie pinigų kasoje? Tie pinigai juk tas pats kas pinigai kasoje?[/quote]

Bikoz juos galima greitai paimti ir isleisti ar kodel ?

[quote:15de73184c] Vat šito tu man kaip tik ir neišaiškinai ir kuo remiantis (ankstesni paaiškinimai manęs neįtikina, nes aš remiuosi dar kitais)
tau tinka ateinančių laikotarpių, o man tinka ataskaitinio (kurį buvo patirtos).[/quote]

Dalia, jei perki automobili ir sumoki is karto pinigus, tai gaunasi, kad automobilio isigijimo savikaina yra dar "nepatirtos", o PVM'as "jau patirtos" islaidos, bet jos abi tera tik apmoketos.

Islaidu patyrimas nepriklauso nei nuo apmokejimo, nei nuo atvaizdavimo isipareigojimuose, o nuo to, ar jau patirtos tos pajamos, su katromis tos islaidos buvo susijusios.

na, turejau omeny savi galva ir Ritul'es galvele
O tavo pantera graziai tinka prie Wulfo galvos

11 raso:
Išlaidos, kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje kaip turtas

Ta pvm'a sumokejai pirkdama auto. Tas pvm'as neatskaitomas ir anksciau ar veliau turi patekti i tavo islaidas.

Tos islaidos yra visiskai susijusios su automobilio pirkimu. Tas automobilis tau tiesiogiai ar netiesiogiai generuos pajamas ilgesni laikotarpi, nei vienas mokestinis laikotarpis.

Reiskia, tavo islaidos irgi turi pasiskirstyti per ilgesni laikotarpi.

Vas 11 liepia traukt tokias islaidas i turta (zr. pirma pastraipa). Vas 12 nedraudzia traukt i ilgalaikio turto savikaina. Bet tau tai nepatinka. Tuomet dek i kita turto straipsni - ateinancio laikotarpio sanaudas.

Stai ir visa logika.

ziuriu ir ziuriu kaip musu paveiksliukai graziai atrodo salia

Dalia, 12 nesako, kad PVM gali buti turtu arba negali buti turtu.

12 sako, kad PVM gali buti itrauktas i IT verte. Kalba eina tik apie IT, o ne apie turta kaipo toki.

Taciau i turta tas PVM turi buti idetas remiantis 11, kur:
Išlaidos, kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje kaip turtas

Kaip jau aiskinau WULF'ui, tai reiskia, kad PVM gali ideti arba i IT savikaina, arba i ateinancio laikotarpio sanaudas.

11 liepia ji ideti i turta.

Todel gali pasirinkti ateinancio laikotarpio sanaudas, katros pilnai tinka siuo atveju.

Ritul'e, o kas tau sake, kad mokestine ir finansine apskaita turi sutapti ?

Finansineje dek i savikaina, o mokestineje nurasyk - tai visi bus patenkinti, iskaitant ir bosa. Tiesa, tau bus daugiau darbo kolei tas turtas pilnai nusideves ar kitais budais isnyks is balans šit.

Savaegle, kai buvo daromas tas irasas D12 - 130000 Lt
K301 - 130000 Lt tai jis buvo daromas remiantis kokiu tai dokumentu.

kas tai galejo buti per dokumentas ?

Kiek atsimenu, sitai gali buti aprasyta:akciiju pasirasymo sutarty / istatuose - juose paprastai isvardinamas akcinio kapitalo apmokejimo budas.

Sitas budas panasus i savininku inasus ilgalaikiu materialiu turtu.

Taigi, susirask pirmuosius UAB'o istatus ir paziurek, kokiu budu tenais rasome, apmoketas istatinis kapitalas.

Bet tas faktas, kad negali to likucio issisifruoti pagal vienetus, kelia dideli nerima. Oj dideli dideli.

Nu Wulfai, nesitikejau is taves sito
PVM'a i sanaudas trraukti pagal saskaitos gavima yra taipogi keista, bikoz jei tas turtas yra uzkonservuotas ir nenaudojamas, tai nera jokiu su juo susijusiu islaidu, nei realios vertes nusidevejimo, nei PVM nusidevejimo, o saskaitos gali eiti pagal iprastini grafika - tai nieko nekeicia.

gerb Wulfai

apie IT leidzia itraukti PVM i turto savikaina.
apie islaidas praktiskai isakmiai nurodo registruoti islaidas, kada jos patiriamos.

Is to seka isvada, kad PVM gali itraukti:
A) i savo perkamo IT verte, ka apie IT leidzia.
B) i ateinanciu laikotarpiu sanaudu saskaita

Bent vieno is siu budu pavartojimas tenkins apie islaidas.

Nuostabi mintis !

Taciau jei PVM i sanaudas trauksi pagal mokejimu grafika, tai tuomet ir turta, uz kuri moki tuos du metus, uzsipajamuok pagal mokejimu grafika, t.y. augancia tvarka

Juokinga, bet neteisinga.

Tai, kad moki isipareigojima, nera tavo islaidos. Pavyzdziui, kai pasiimi paskola is banko ir ja po truputi grazini, tai tos sumeles, katras bankas nusiraso, juk nera tavo islaidos ?

Tavo islaidos tikrai yra turto nusidevejimas for sure. Del PVM - daryk kaip nori, vadovaukis mokesciu nutarimais arba standartais. Sprendimas priklauso tau.

taciau yra ir kompromisas - finansineje apskaitoje gali PVM itraukti i savikaina, o mokestineje apskaitoje - atskaityti kaip leidziama atskaityma.

Tokiu atveju dalies ateityje busiancio finansinio nusidevejimo negales buti atskaitomas mokesciu tikslais.

Ritul'ei:

Neradai del to, kad viename standarte nekartojama tai, kas pasakyta kitame.

Lizingo standarte nagrinejamas lizingo aspektas, o ne ilgalaikio turto isigijimo savikainos apskaiciavimo aspektas, kuris turi nuosava standarta.

Nuoroda IT standarte i LI standarta daroma del to, kad vartotojai netrauktu palukanu i savikaina.

O visa kita nesikeicia.

Daliai 29:
Dalia, as neneigiau, kad nesusigrazinamas pridetines vertes mokestis neturetu patekti i sanaudas. As teigiau, kad jis turi patekti i sanaudas, taciau per naudinga automobilio tarnavimo laika.

Dabar man paaiskink stai ka: tame 24 punkte salia neatskaitomo PVM yra prirasyta ir nusidevejimas. Tai kodel tu, jei jau visa PVM trauki i sanaudas is karto, netrauki viso nusidevejimo i sanaudas is karto kai nusiperki auto, o skaiciuoji proporcingai laikotarpiui ? A? As tau galiu pasakyti kodel - nes tos sanaudos ir patiriamos atskirais ataskaitiniais laikotarpiais. O tai kodel PVM'ui - viena taisykle, o nusidevejimui - kita ?
Tai, kad neatskaitomas PVM yra isvardintas prie Bendruju ir administraciniu sanaudu tai tik ir reiskia, kad pelno nuostolio ataskaitoje jis taip turi buti klasifikuojamas (nors del to dar galima padiskutuoti, nes, pvz, jei nesi PVM moketojas, bet perki prekes perpardavimui su PVM, o kai jas parduoti - parduoti be PVM, tai PVM'as turetu buti pardavimu savikainoje, o ne administracinese, bet apie tai kita kalba)., taciau sis klasifikavimo nurodymas jokiu budu nereiskia "pinigu" principo naudojima PVM sanaudu apskaitai, bo kaip ir iprasta, turi buti naudojamas kaupimo principas.

Bet verslo apskaitos standartas, katras vadinasi ilgalaikis turtas stai ka byloja:
Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas.
Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą.

Reiskias, kad sitai galima padaryti. Bet galima - tai nera privaloma.

Panagrinekime kita , savikaina ir veiklos sanaudos.

Sąnaudomis pripažįstama tik ta ankstesniųjų ir ataskaitinio laikotarpių išlaidų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms. Išlaidos, kurios nesusijusios su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu, bet skirtos pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, apskaitoje registruojamos ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje kaip turtas. Turto dalis, skirta pajamoms uždirbti būsimaisiais laikotarpiais, turi būti priskirta sąnaudoms nurodytaisiais laikotarpiais

Aisku, tulas gali gincytis, kad automobilio tiesiogiai niekaip nesurisi su pajamu uzdirbimu arba kad tas PVM'as yra nereiksminga suma.

Su tuo sutinku, bikoz tai yra praktiska.

Bet ne del to, kad PVM'a galima deti i sanaudas, bikoz VMI taip leido.

O kodel ne ?

Rasau taip del ivairoves.

Bet juk zmones supranta, kad ne formoj esme, o turiny?


P.S.
O jusu paveiksliukas man periodiskai rodo liezuvi, Devi.

o tai tegul kasos aparato pardavejas rastu patvirtina, kad atsisako tu 50 centu.

taip tap, tegul patvirtina tai rastu, ant kurio butu imones kodas ir kiti BAI numatyti rekvizitai.

Tuomet tuos 50 cnt galima nurasyti i pagaute. Bet geriau i kasa.

O gal jam israsyti kreditine faktura ant tu 50 centu motyvuojant tuo, kad juostos idejo vienu metru per mazai ?

Irgi iseitis.

bet

automobilio isigijimo savikaina turi buti proporcingai nurasoma i sanaudas.

O neatskaitomas PVM'as yra isigijimo savikainos dalis.

Ir turi buti nurasomas i sanaudas per naudingo tarnavimo laika.