Na, norejau pasikalbeti su tavim musu kalba

sutinku, sutinku, tokios tvirtos logikos nuneigt neimanoma... ,
bet...kad klaidos negali buti pelno ir nuostolio ataskaitoje, klaida gali buti tik turte arba isipareigojimuose.

[quote:57cdccec4b]
Visiškai ne. Nes pagal Tavo traktavimą komisinė prekyba neturėtų teisės egzistuoti. O konsignacija (nors ji ir neapibrėžta)?
Vadinasi užtenka turėt savininko sutikimą.
[/quote]

Mieloji Tiesi, tavo argumentas ne i tema, nes jei parduodi turedamas savininko sutikima, tai pajamas gauna savininkas, o ne tu, o jei is savininko uz tai gauni komisa, tai ir turi komisinio pajamas, bet ne pajamas is parduotos prekes.

[quote:57cdccec4b]
Iš principo tai prieštarauja BA - Tu gavai prekes ir privalai iš karto jas pajamuotis, o ne laukti dokumento ir tik paskui daryt reversinius įrašus.
[/quote]

Nifiga nepriestarauja BA, stai ka sako BAI 12 str. 4 dalis:
Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių
duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio
dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti

be to, tavo logikoje yra spraga - panagrinejus komentaro dali, cituoju "...o ne laukti dokumento, ir tik paskui daryt reversinius irasus" - iskyla klausimas - ka reikia reversuoti reversiniais irasais, jei tu laukei dokumento, o neturedama dokumento negali daryti iraso, kuri veliau reversuotum?

Ir, galiausiai, praktinis pavyzys: mes turime filialu ir perkame prekes is office1, kurie pristato prekes tiesiai i musu filiala kazkur Lietuvoje, o menesio gale atsiuncia mums saskaita ir isskaidyma palei filialus, kiek kur pristate.

Na, menesio gale uzpajamuojame tas prekes, kai saskaita gauname uz visus menesio pristatymus.

Ir nera cia jokio kriminalo su mokesciu vengimu.

tai cia koreguojant praejusio laikotarpio ar palyginamuosiosius skaicius. Jo , is tikro yra kitos saskaitos klaidoms ir politikos skirtumams, pasitikrinau. Bet, Dalia, kad tokia gudri - sugalvok praktini pavyzdi, kai is 5 ar 6 klases patenka sumos i 3 klase del apskaitos politikos ar klaidos, a ?

eeee...sitaji....o esmines klaidos koregavimo itaka retrospektyviniu budu ?

Bet is tikruju - buvo geras klausimas - ar galima parduoti preke, kurios savininku nesi ? Sutinku, kad galima sudaryti pardavimo sandori esant salyginems aplinkybems (jei gausiu preke, tai parduosiu), taciau parduoti gali, vadovaujantis logika, tik ta daikta, kurio savininku esi.

O tai, kad preke uzpajamuota veliau, nei israsyta saskaita, ir is to keliama problema, mane labai stebina - o tai ka, negalima reversuoti prekes pajamavimo ir uzpajamuoti ja realia data ?

Kaip teisingai pastebejo Jotjot, apskaita yra atsitikusiu ukiniu ivykiu atvaizdavimas. Bet tai nereiskia, kad privalai is karto po realiam laike atsitikusio ukinio ivykio ji apskaityti, apskaityti gali ir veliau, taciau transakcijos data turi buti ta, kuria ir ivyko ukinis ivykis.

a kto niesoglasien, pustj practiot is stavit tocku, kolj stolj umnyj.

[quote:d8f66b26cb]
Tai kaip tada išeina su tom mūsų pirktom grotom? Parduotuvei pirktos grotos su pvm 1000lt. Tai jos nebus IT? ir nusidevėjimo neskaičiuot? Nepanašu kad jos kada nors susideves ir aš galėsiu jas nurašyt.
[/quote]

tau belieka tiketis, kad jas kas nors pavogs, ir tu pranesi apie tai istatymo nustatyta tvarka, ir tau pavyks jas nurasyt, ir tau nereiks atstatineti PVM

beje, kad tai greiciau ivyktu, vitrinose laikyk auksa ir alkoholi, arba mobilkas.

As tai skaitau, kad be Excelio buhalteris neissiverstu, na, o Acceso naudojimas priklauso nuo duomenu apimties.

Nesakau, kad Ekselyje gerai daryti apskaita, na, nebent mikro imonese, taciau jo naudojimo spektras ypac platus - nuo buhalteriniu pazymu iki finansiniu ataskaitu ruosimo.

ta paskola muset yra overdraftas ? Tai perkelk ta minusa i isipareigojimu puse, o banko saskaitoje palik nuli.

[quote:3aa0a947eb]
2.Iš pajamų atskaitomos tik tos pirkimo ir sumokėto importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo šiame Įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų.
[/quote]

O tai parduoto automobilio isigijimo savikaina, nurasyta i pelno nuostolio ataskaita, butu neleidziamas atskaitymas ?

Cia daba kas ? Kur pvm istatyme parasyta, kad parduodant nauja auto turi moketi pvm ? As randu tiktai tokias nuostatas 62 str., kad lengvojo auto pvm'as neatskaitomas esant tam tikroms aplinkybems, o 33 str., kad prekiu tiekimas, kai ju pirkimo ar importo pvm negalejo buti atskaitytas pagal 62 str. 2d., yra neapmokestinamas pvm.

Be to, man iskyla naturalus klausimas, kada naujas auto virsta senu auto ? Tik nesakykit, kad VMI jau eme ir sitai reglamentuoti ?

Be to labai isgasdino nuostata, kad negalima parduoti nepatinkancio automobilio .

As sutinku, kad irodymas, kad tu vertiesi auto prekyba yra irasas imones istatuose, o jei ta veikla registruojama - tai isiregistravimas, taciau tai, kad negali parduoti automobilio sudarydamas atsitiktini sandori, man yra naujiena.

Tai ka, nusipirkai auto ir laikai, kol atiduodi i savartyna ? Nesamone.

Na, kreditines fakturos isstatymas, gal ir iseitis, butu pakoreguoti priskaitymai pas pardaveja sanaudos pas pirkeja, ir turtas grazintas butu. Papildomai sudarius auto operacines nuomos sutarti butu galima lizingo imoka uzskaityti kaip nuomos imoka uz naudota laikotarpi, lizingui israsius faktura uz nuoma padeti tas imokas i sanaudas ir pvm'a nuo ju, o likusia dali lizingas turetu grazinti, nes sandoris neivyko, arba uzskaityti kaip mokejima uz kita auto.

Nes priesingu atveju, VMI vietoj, prikibciau, kad dali laiko imone naudojosi lizinginiu auto, tai kodel ta gauta nauda nera apmokestinama PVM'u?

as tai nematau jokio skirtumo: na, nusipirkai auto, pasidejai ta pvm i sanaudas, na, pagal istatyma turi parduoti be pvm'o tai ir parduok uz 100 000, is tos balos islipsi valstybei sumokejes 18 000, kuris ir liks tavo sanaudose, o jei parduosi uz 100 000 + pvm, tai vistiek is balos islipsi valstybei sumokejes 18 000, nes ta 18 000 turesi sumoketi kaip pardavimo pvm, o jei parduosi uz 118 000 be pvm, tai is balos islipsi sausas, nes atsiimsi visas savo bapkes, sumoketas lizingo bendrovei, bet lizingo bendrove is balos islips praradusi 18 000. Vistiek kazkas praras tas papkes.

O is tikro - kodel parduodant auto reikia is sanaudu isimti ta pvm'a? Juk pirkai tai ne prekybos tikslais?

Gali ir pats pasiskaiciuoti, remdamasis istorine apskaitos informacija.

Arba paklausti kokio nors dedes automechaniko.

Arba tetos is taksi kompanijos, o pasakyta suma padalink is 2,
nes taksi vazineja ir nakti

be to, Jotjot, dar nepamirsk, kad automobilis susidevi per 5-7 metus, o skolintas kapitalas, deja, neturi savybes istirpti per 5-7 metus

Todel tavo modeliuka reiktu siek tiek pakoreguoti:
Automobilio kaina - 100 000
Nusidevi per 5 metus
Palukanos - 4%

Taigi, menesio nuomos kaina turi buti tokia, kad per 5 metus atgautum savo 100 000 be to, uzsidirbtum palukanas, ir is viso:
100 000 /60 + 100 000 *4%/12 = 2 000 Lt.

Analogiskai, 8 000 kainuojantis auto, pilnai susidevesias per 3 metus butu nuomojamas uz 250 litu.

[quote:ca167ac348]
O kodėl Naujus Metus, Kovo 8-ąją, Spalio Revoliucijos metines pamiršai
[/quote]

Naujus metus svencia ne tik zmones, bet ir mokesciai, todel jie neprisiskaiciuoja. Per kovo 8-taja nepriskaiciuociau mokescio is pagarbos buhalterei, kuri, be abejo butu, moteris. Na, o per spalio revoliucijos metines mokesicus skaiciuoja kolregos is Baltarusijos

jei buciau VMI specialistas, nepripazinsciau ilgalaikio turto nusdevejimo per sestadieni ir sekmadieni leidziamais atskaitymais ir taskas.

O jei kox buhlateris dristu irodineti, kad tai yra leidziami atskaitymai, priskaciuociau darbininkams GPM ir SODRA nuo sestadieniu ir sekmadieniu, uz kuriuos iregistruotas turto nusidevejimas motyvuodamas tuo, kad buhalteris skaiciavo turto nusidevejima savaitgaliams, reiskia, turtas buvo naudojamas.

Atsizvelgciau ir i tai, kad uz darba savaitgaliais mokamas du turi buti dauginamas is koeficiento 1.5.

Priklausomai nuo nuotaikos, duomenis perduociau darbo inspekcijai, kad nubaustu darbdavi uz nelegalu darba.

Buhalteriai, neskaiciuokite turto nusidevejimo uz savaitgali.

sio puslapoi rubrikoje naudinga informacija yra idetas 7 verslo apskaitos standartas, tenai rasoma apie klaidu taisyma.

tau reikia perskaityti ir nuspresti, kaip taisyti, pasirinkti tarp 2 budu.

o ateity savo pasirinkima ir paaiskinsi 7-tojo vas nuostatomis.

Praeities datomis nieko nedarysi, visu operaciju registravimo datos bus einamuju metu. Tiesa, gali tekti pakeisti praej finametu atskaitomybe, jei ta klaida esmine.

8 vas rasoma, ka daryti su perkainavimo rezervu.

minimalus darbas bus toks: apskaiciuoti ir iregistruoti nusidevejima uz nendueveta laikotarpi nuo pervertintos dalies , o paskirstytina rezultata padidinti, atitinkamai sumazinant perkainojimo rezerva tokia pacia suma, kaip priskaiciuotas pervertintos dalies nusidevejimas iki ataskaitinio laik. pabaigos.

Maksimalius polytis - auksciau aprasyta operacija apskaiciuoti metams, buvusiems pries metus, busiancius palyginamaisiais artimiausioje sudaromoje atskaitomybeje, tada apskaiciuoti auksciau aprasytos opreacijos itaka metams, busiantiems palyginamaisiais atskaitomybeje, ir metams, busiantiems ataskaitiniais finansineje atskaitomybeje. Itaka metams, buvusiems pries ataskatinius, deti tiesiai i perkainojimo rezerva, atitinkamai sumazinant turto verte. Ataskaitiniu metu itaka deti i pelno nuostolio ataskaita atiitnkamai sumazinant turto verte, sudarant atskaitomybe ja padaryti taip, lygtais palyginamuosiuose pelno ir nuostolio ataskaitos skaiciuose iregistruotas perkainuotos dalies nusidevejimas.

100

Aj, nesvarbu, ar tai atidejimas ar tai rezervas, bilia isipareigojimuose rodai.

[quote:d9a4ec4f84]
Dalia29
Parašyta: 2004-06-04 10:35

--------------------------------------------------------------------------------

Apologetas rašė:

11.12. numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrėžimą;

siuo klausimu mielai padiskutuoc, jei ka.



O kas neaišku

[/quote]

Neaisku stai kas: kodel i turto savikaina turi buti iskaitytos jo padariniu likvidavimo islaidos is karto pries pradedant naudoti turta, nes paprastai padariniai atsiranda naudojant turta ir gali buti ivertinti patikimai pabaigus naudoti turta.

Pvz: nusipirkau toki baseina, kuriame nusodinami sudai, suplauke is gyventoju, prie isleidziant vandeni i upe. Zinau, kad ta baseina naudosiu 5 metus, kol sudai pilnai mano irengini uzkims. Zinau, kad tuos sudus reiks isvesti, kai jie uzgims mano irengini, kartu su visu mano irenginiu ir utilizuoti. Ir man tai kainuos 5 000.

Nu ka, sudai pamazu plaukia, pamazu gadina mano irengini. Bet jei as nuspresciau sustabdyti savo versliuka po 2 metu, tai sudus isvesti man kainuotu tik 2 000, nes ju per du metus iplauke 2/5 viso apskaiciuoto kiekio.

Tai klausimas toks: kodel turiu deti 5 000 i savo baseino savikaina?

As daryc kitaip: i savikaina tu 5 000 nedeciau, bet kaupciau kiekvienais metais po 1/5 nuo visos utilizavimo sumos, arba kas menesi po 1/60 i utilizavimo rezerva.

11. Išlaidų, kurios sudaroilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą, pavyzdžiai:

11.1. įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma (ar kitokio sunaudoto turto vertė);

cia aisku

11.2. atvežimo išlaidos;

nu, neatvezes niekaip nepradesi naudoti to turto savo naudai, tai cia aisku

11.3. muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai;

pvm'as tarp ju, kai negrazinamas

11.4. projektavimo darbų išlaidos;

nesuprojejktaves turto jo nepagaminsi

11.5. sumontavimo išlaidos;
11.6. instaliavimo išlaidos;

nu, cia irgi aisku, nes negali pradeti naudoti turto jo nesumontaves

11.7. paruošimo naudoti išlaidos;

analogiska

11.8. remonto, atlikto iki turto naudojimo pradžios, išlaidos;

remontas reikalingas, kad turtas butu naudojamas pagal paskirti, jei tas turtas suluzes

11.9. išbandymo išlaidos;

cia kazkoks teorinis bajeris, nu, bet vistiek, turta isbandai viena karta, o paskui naudoji visa likusi laika.

11.10. infrastruktūros ir turto registravimo išlaidos;

nu, su registravimu aisku, nes turta registruoji viena karta per jo laiftaima. Infrastrukturos paruosimo islaidos, - jei kitaip turtas negali teikti savo ekonomines naudos, tai suprantama.

11.11. žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos;

cia kazkas apie javus ir statybininkus. Nu, be vel - jei negali pasidaryti turto neparuoses statybvietes, tai aisku.

11.12. numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, turto gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos, jei jos atitinka įsipareigojimų arba atidėjimų apibrėžimą;

siuo klausimu mielai padiskutuoc, jei ka.

11.13. kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos.

na, cia palikta vietos ka buhalteriai galetu pakoreguot rezultatus.

Nu, bet visos islaidos yra vienaip ar kitaip butinos kad turtas butu pradedamas naudoti ir teiktu ekonomine nauda. O stai tech apziura - kas draudzia vazineti su masina be techapziuros ? Policija uz tai baudzia, bet masina taigi vaziuoja, t.y. teikia savo nauda. Be to, kaip minejau, per masinos gyvenima reiks praeiti kelias apziuras, taigi, pirmosios techapziuros islaidos turetu nusideveti iki antrosios techapziuros, o kapitalizavusi turte tas islaidas tu to niekaip nepadarysi.

Nesuprantu, kur aš klystu.

Nesamone, kad nepradejus eksploatuoti turto jo techapziura turi patekti i savikaina, nes ji niekaip nepagerina turto naudingu savybiu ir niekaip neveikia turto eksploatavimo laikotarpio ilgumo ir pan, be to, per turto eksploatavimo laika bus reikalingos kelios apziuros, taigi, net jei apziura ir teiktu kokia apciuopiama nauda, tai ta nauda pasibaigtu kur kas anksciau, nei normali turto isigijimo savikaina butu nurasoma i sanaudas.

O vat stai kaip tau atrodo, nieko_sau, tokia situacija:
As nusiperku turta - stakles. Pastatau jas savo gamykloj bet naudoti dar nepradedu. Kita diena atejes sakau, ai, perkelsiu tas stakles i kita korpusa. Nu, perkeliau, uz perkelima atseikejau bapkiu. Treecia diena sakau, aj, sumontuosime jas kitame gamyklos padalinyje. Nu ir vel...po menesio tokio kilnojimo mano stakliu savikaina tapo triguba ;))))

Tai cia tas pats, kaip su technine apziura.

dar reikejo nurodyti moketino pvm saskaita, moketinu keliu fondo prieziuros ir pletros imoku saskaita ir sanaudu saskaita, pirkejo skolos saskaita ir atidejimo abejotinai pirkejo skolai saskaitas.

O kam 341 ir 32?

O prekybinese imonese buna tipines finansines pajamos ir netipines finansines pajamos ? As kadangi nedirbu tokioje imoneje, tai nezinau, bet man atrodo, kad prekybinese imonese finansines pajamos turetu buti netipines savaime.

O del laiko, kuriuo apskaitai tuos 3 procentus galima padiskutuoti. Jei traktuoji 3% kaip finansine priemone, tai ji turi buti apskaitoma rinkos verte, jei tokia yra zinoma, o jei nezinoma - tai gali pats suprasti, kad rinkos verte yra bapkiu, kurias gausi laiku atsiskaites, nominali verte.

Jei 2004 12 25 esant diskontui 15 dienu ivertini, kad pajegus atsiskaityti, taipogi, nori atsiskaityti anksciau, tai pajamas patiri is karto, nes rinkos verte is karto po priemones isigijimo, kuria isigijai nemokamai, tampa 3% nuo sandorio sumos.

Analogija su akcijomis - isigijai akcijas, kita diena ju rinkos verte padidejo, tai nepaisant to, kad parduosi kazkada ateityje jau kita diena pripazintum pajamas is akciju vertes pasikeitimo.

O Wolf'o duotuoju pavyzdziu buhalterio elgesi galima sumodeliuoti taip: jei manei, kad sugebesi atsiskaityti per 15 dienu ir to norejai, bet praktiskai atsiskaitei 2005 01 31, tai siulau jau 2005 01 11, kai supratai, kad negausi premijos, pataisyti 2004 metu rezultatus, reversuojant tas pajamas, o ateityje buti atsargesniam su vertinimais, kad sugebesi pasinaudoti diskontu.

Atsiskaicius tos finansines pajamos tik realizuojasi, t.y. virsta pinigais, bet ekonomine nauda is tokio sandorio gauni ji sudares, zinoma, atsizvelgiant i tai, ar esi pajegus ir ar nori juo pasinaudoti.

O kokios sanaudos buvo patirtos, kad jas butu galima mazinti ?

Tokio diskonto esme matau taip: pardavejas nori kuo greiciau atgauti is pirkejo bapkes, kad nebutu isaldytos apyvartines lesos, nes jas prasukant, perkant - parduodant - atsiskaitant ir gaunamas pelnas. Tai jis nusprende pasidalinti su pirkeju savo busimu pelnu, kad tik pirkejas jam greiciau sumoketu bapkes.

Todel nesuprantu, nei kodel cia sanaudos, nei kodel reikia koreguoti apmokestinamaja verte, jei tai yra visiskai kitas sandoris (premija uz greitesni pinigu sumokejima), o ne prekiu isigijimo vertes koregavimas.

Nu, taja, prasme, suprantu, kad VMI taip parase ir kad cia negincytinas argumentas . Be nematau logikos behind VMI paaiskinimo.

Cia galima padiskutuoti, del to PVMI taikymo.

Ziurint i toki sandori gali pasirodyti, kad tai ne vienas, o du sandoriai:
1. Prekiu pirkimas uz 1000 E
2. finansines priemones isigijimas uz 0 E

Ta isvestine finansine priemone yra pardavimo pasirinkimo tipo, t.y. pirkejas gali pasirinkti, ar perleisti finansinini turta (pinigus) mainais uz finansinio ispareigojimo "nubraukima" + 3% premija per 14 D ar perleisti per termina, didesni nei 14 D, tokiu budu prarasdamas 3% premija.

Tokiu atveju apskaita butu konstruojama taip:

D prekes 1000 E
kr moketina tiekejui 1000E

jei tikeisi pasinaudoti finansine priemone:

D isvestines finansines priemones verte (turte) 30E
Kr finansines veiklos pajamos 30E

sumokejus tiekejui pinigus per 14D:
D moketina tiekejui 1000E
Kr pinigai banke 970E
Kr isvestines finansines priemones verte (turte) 30E

Jei nesumokejai laiku tiekejui
Db finansines veiklos pajamos 30E
Kr ivestines finansines priemones verte 30E

Drisciau suabejoti, kad sandoris del ankstesnio apmokejimo gali buti traktuojamas kaip nuolaida prekiu isigijimo kainai, nes tu 3% prigimtis yra visiskai nesusijusi su perkamomis prekemis, perkamu prekiu kiekiu, prekybines akcijos taikymu ar pan., o isimtinai yra susijusi su skolos apmokejimu per ankstesni termina, nei iprastinis.

Taigi, PVM'o buti ant 3% neturetu.

Taciau atsizvelgiant i tai, kad VMI sita reiktu irodineti ilgai, nuobodziai ir vistiek neirodytum, tai praktiskai geriau atkoreguot ta pvm ir pamirsti problema.

Jei atsiprasysi, tai bus geriau, bikoz susitaikysi su savo sefais. O jei nori su jais kariauti, tai galiu pasakyti kaip:

Visu pirma tai, kad zmones sedejo prie kompo nereiskia, kad jie naudojosi interneto paslaugomis. Tu gali sefams paaiskinti, kad tu pastebejai, kad tie zmones prisikure keistu failu ant desktop'o ir tu paliepei jiems tuos failus istrinti. Sakyk, negaliu visa laika ziureti i tuos zmones, tai kai jie istryne tuos failus, atsidare interneta, vat tada ir iejo darbdaviai...

Dar gali tvirtinti, kad isakmiai liepei tiems zmonems pasitraukti nuo kompu, bet kadangi ju buvo daugiau ir jie pagrasino tau ismalti snuki, tai nutilai ir draugiskai paprasei kuo greiciau baigti darba. Tuo paciu pasidziauk,kad atejo darbdaviai, tegul jie visada vakarais atena, nes taip lengviau isvyti neklauzadas klientus.

Darbdaviai gali bausti uz tai, kad nevykdai kazko, kas irasyta pareiginese instrukcijose. Ar turite tokias ? Jei neturite - tikrai negali bausti, nes neirodys, kad tavo prievole buvo stebeti, kad nesusimokeje zmones nesedetu ant www. ZInoma, tatai gali buti irasyta darbo sutartyje, tu ja irgi pasiskaityk, ar tokios salygos nera.

Galiausiai, abejoju, kad uz toki prasizengima galima atleisti. Man panasu, kad galima skirti tiktai drausmine nuobauda. Pasiskaityk darbo kodekso 234, 235 ir 136 straipsnius:

p.s. O i sita cata ilindai irgi uz darbdaviu bapkes ?

Dalia, sakai, Artas megejas - diletantas ?
O man pasirode visai rimtas ir protingas zmogus, apskaitos profesionalas.

As niekada nebeparasysiu tiek daug zinuciu, kiek Artas ir Wolf'as. Jau dabar pastebejau, kad darbai stoja per sitas diskusijas. Todel deja, jas reiks pabaigti.

Dar noreciau pasakyti, kad, visada laikiau Wolf'a mergina, o jis vyras
vat cia tai netekimas tarp sio cato merginu....antravertus pagaute pas vyrus

Nu, tai iki.

p.s.
vistik negaliu Daliai nepasakyti didelio
BIKOZ

su pagarba ir meile visiems sio saito dalyviams
Apologetas.

Artas 71 parase toki ilga laiska, kad uzmirso, ka norejo pasakyti ir i pabaiga nusikalbejo

Jis pateike situacija, kuria pravare per "ypatingos veiklos" kriterijus, o isvada padare, kad tai nebus jo finansines investicines veiklos pajamos. .

Artai, jei jau savo situacija pravarei per "ypatingos veiklos" kriterijus, tai ir isvada turetum rasyti, kad tai nebus ypatinga veikla, o ne finansine investicine veikla

Prasom nepykti Artai, tiesiog rasyk mazesniais sakiniais ir glausciau destyk mintis.

p.s.
Aciu, kad visiems paaiskinai, ka reiskia Apologetas, darbe laikai tarptautiniu zodziu zodyna, ka ?

o kas tas pobudis?

Del pagautes ir netekimu tai pritariu Tiesiai.

Anksiau buvo mada visa netipiniu, arba daugmaz netipiniu operaciju rezultata deti i netekimus arba pagaute.

Tada Apskaitos korifejams, tokiems kaip Cernius uzsienio ekspertai paaiskino, kad mes truputi persistengiame su pagaute ir netekimais, nes kai kas yra pakankamai tipines operacijos, gal pasikartojancios po viena kara per metus arba, jei ir reciau - tai nereiksmingos.

Apskaitos korifejai staiga persiorientavo - dabar jie skelbia, kad pagautes ir netekimu straipsniai Lietuvoje apskritai nenaudotini, nes viskas yra iprasta.

Jei ju paklaustu, kodel, tai jie nesugebetu paaiskinti. Aiskintu tuo, kad viskas yra veikla, vienokia ar kitokia. Tuo, kad netekimai yra skirtu drambliams, o pagaute - kaledu senelio idedamos i kasa bapkes.

As skaitau, kad visa tai nesamone. Egzistuoja ir pagaute, ir netekimai, kurie yra nuo imones nepriklausanciu ukiniu ivykiu rezultatas, turintis reiksminga itaka ir ivykstantis retai.

Ir tikrai nesivadovausiu jokio "autoriteto" mintimis, jei jos nera pagrindziamos logika ir praktika.