tax.lt/postt1973.html - paskaityk. Argumentų ir už ir prieš. Galutinės nuomonės nėra.

Nuoširdus patarimas jei mokotės ne dėl diplomo.
Viską daryti pačiam ir jau geriau gauti ten kokiu 3-2 balais mažiau ar perlaikyti negu nieko nesimokius prasisukti.
Nes nežinau kaip Jums bet aš gailiuosi kad neišnaudojau visų mokslo galimybių pilnavertiškai kai galėjau ir turėjau laiko nes nedribau...
Ir linksminausi ir sportavau bet vis tiek dar laiko per daug sukišau visokiem tele, kai galima buvo normaliai žinias pagilinti....
dabar darbe tikrai būtų duag lengviau jeigu būčiau rimčiau žiūrėjęs į mokslus, nor ir taip savo jėgomis baigiau mokslus tikrai gerai.
VU magistro laipsnis.

mane visą laiką žavi diskusijos kai vieni galvoja kad diskutuoja apie vieną kiti apie kitą, todėl jeigu jau taip tai pabandysiu apibendrinti
1. Kai pradedi diskutuoti, tai susitarkim dėl diskutavimo dalyko.
Šiuo konkrečiu atevju visa diskusija apibendrintai pavadinčiau "ar kauniečiai yra specifiniai žmonės, galbūt truputį su tokiu neigiamu aspektu, liečiančiu bendravimo kultūrą, elgesio specifiką"? Iš temos aišku kad kalba eina apie kauniečius (daugiskaita): kalbama apie kauniečius bendrai iš konkrečių pavyzdžių, o gal manote kad galima kažkaip kitaip nuomonę susidaryti? Aš nemanau.
Toliau net jei esat kaunietis tai pažįstat max 100 žmonių, t.y. Jūs vis tiek nuomonę susidarorte iš menkos dalies žmonių, o ne iš 375 000 gyventojų kaip kažkas bandė įtikinti:) ne kauniečiai susidaro nuomonę apie kauną iš kokių 5-6 žmonių ir patirties kaune lyginant su kitais miestais.
Jeigu ne man vienam kaip iš forumo aišku kaune ir tik kaune, pabavus vien tik tris kartus pamačiau tai ko nematęs esu kituose miestuose per 20 metų, tai man kaunas tampa su specifika:)
Toliau kas liečia tikrus kauniečius, kurie ten gimę ir užaugę, tai jeigu atvažiavai iš kito miesto ir įsikurei kaune tai ne kaunietis? nepykit, bet gal ir važiuoja į kauną labiau visokie banditeliai, negu į vilnių nes jiem ta kauno specifika imponuoja?
Čia nuoširdžiai klausiu tikrų kauniečių (bet nuoširdžiai ir atsakykit) gyvendami kaune Jūs girdite dažniau lyginant su ktais miestais apie kauniečių įvairias "kultūros apraiškas" apie atvejus nepakantumo neformalams (bet jau prisiminkit 3-5 metus atgal) apie sumušimus dėl prikolo, apie bendravimo "ypatumus", apie nusikalstamumą (tik nesakykit, kad oficiali statistika byloje, kad nusikalstamumas kaune. toks pats kaip kitur, nes neoficialus tikrai daug didesnis "šaltiniai" policijos pareigūnų prokurorų neoficialios nuomonės) negu tarkim vilniečių tokį pat elgesį?
O kuo nepatinka klausimas iš kur tu? Man asmeniškai įdomu iš kur žmogus dėl dauglelio priežasčių (manau ir kitiems) tik jau jokiu būdu ne dėlto kad jei tu kaunietis ar vilnietis tai su tavim aš jau nesusidesiu. Toks mąstymas gal būti tik pas žmogų, kuris ir turi kauniečio ar vilniečio specifiką savyje:) Nu koks skirtumas iš kokio tu kaimo jeigu tu normalus žmogus su kuriuo malonu bendrauti?
Po tokios litanijos apibendrinant:
Turiu draudų gerų ir kauniečių ir vilniečių. Viskas okei dėl jų. Atvažiuojant pas kauniečius iš pačiųkauniečių draugų, išsilavinusių normalių žmonių, gaunu kai kokias "instrukcijas" dėl kauno "specifikos", kurios jau ne vieną kartą pravertė, tai nepykit, bet jie juk gimę ir gyvena kaune bet pripažįsta kad "kaunas yra kaunas", t.y. tai kad jis vis dėlto dar kolkas turi "etiketę" nors keičiasi į gerą pusę.
Tai mano nuomonė ir drąsiai galiu teigti, kad tokia nuomonė diskusijose buvo pareiškta dar mažiausiai 15 žmonių, tarp jų kokie 4 kauniečiai:))))
Kaip sakė leopoldas "gyvenkime draugiškai "

nebus dividendais.
dividendai iš pelno, o palūkanas mokėti bet kokiu atveju privalot jeigu jos numatytos.

ir kalbam apie bendrą įspūdį o ne apie konkrečius žmones, taip kad nereikia ginti munduro garbės, jeigu tų žmonių, kurių pavyzdžius paminėjau, o dėl kitų neturiu jokių priekaištų nes negaliu jų turėti nes nepažįstu jų

Negaliu nepaminėti dar vieno mane žavinčio kauniečių bruožo.
Ateina keli jauni kauniečiai į džiazo muzikos koncertą - tik koncertą, įėjimas mokamas.
Po 15 min. koncerto žmonės garsiai pradeda susižavėję ploti ir komplimentus žarstyti apie "lohų muziką" "pidarus, kurie čia susirinko", kadangi jie , dar ir degtinės į stiklines pasipilsto. Matyt susižavėję naujais pojučiais išklauso beveik visą koncertą ir svarbiausia kad kitiems "leidžia" klausyti :-.
ir ką manyti tokiu atveju? esu buvęs vilniuj, klaipėdoj, šiauluose birštone ir dar n -miestuose ir ne vienam koncerte bet tokį malonumą tik kaune turėjau:)

Pirmą kartą parašysiu į blevyzgų forumą pusiau rimtai
Čia kažkas paršė jei pažįsti 3 kauniečius iš gyvenančių 375 000 tai nespręs apie kauniečius. Su pagarba noriu pasiteirauti, o kaip įmanoma pažinti 375 000 kauniečius? kaip įmanoma pažinti net 10 kauniečių jeigu tu ne kaunietis ir gyveni ne kaune (tik nereikia sakyti, kad aš pažįstu tokių, nes bendroje masėje 1 iš 100 pažįsta)?
Išvada:
tu sprendi apie miestą bet kokį, nebūtinai kauną, bet nuo jo prasidėjo , iš tų žmonių kuriuos pažįsti ir su kuriais susiduri ir dar kurie nuskamba spaudoje ir tele, jei jie truputį netašyti - tai nusprendi kad miestas turi savo specifiką
dabar mano prisiminimai apie kauną:
1. 1 vizitas - muštynės su 2 treninguotais vyrukais, nes mano plaukai per ilgi nesakiau jiems nei žodžio ir nebuvau girtas
2. 2 vizitas kavinėje šalia mano staliuko įvyksta konfliktas nes kauniečiams nedavė cigarečių asmuo, kuri nerūko apie 6 kauniečius "lengvai" paplekšnoja du vaikinus (ne vietinius), kad vienas išvežamas į ligoninę be sąmonės
3. vizitas dalyvauju vestuvėse draugų. Rezultatas iš vieno svečio mašinos pavogta magnetola dieną (mašina su signalizacija) kita svečio mašina apskritai dingo irgi dieną... išsipirko vėliau už 800 baksų
Nu ir kokią galvojat nuomonę aš apie kauniečius BENDRAI susidariau?
Nu ir nereikia sakyti, kad iš kauno kilo n- žinomų žmonių ir yra n- normalių asmenų. Kaune iš mano praktikos yra daug daugiau specifinio kontingento su specifiniu mentalitetu, nei kituose lietuvos miestuose
O pagaliau man jokio skirtumo iš kokio miesto žmogus, jeigu jis normalus
Dzūkijos miškų atstovas

Turiu karčios patirties dėl durnų, netgi visiškai totaliai debiliškų įstatymo normų taikymo paraidžiui, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją pačią elementariausią logiką. Tai dabar visiems rekomenduoju ir pats tikrinu kiekvieną smulkmeną, nes pas mus teisybę randi dažniausiai tik aukščiausiam teisme (bendram ar administraciniam). O iki jų daugiua negu 50 procentų nenueina, papraščiausiai nusivilia arba neužtenka pinigėlių bylinėtis.
Dėl tų rekvizitų tai tik kaip pavyzdį paėmiau sutinku, kad nepagąsdintų už savo teises kovojančių asmenų
dėl PVM permokos, tai puikiai VMI mūsų jas ne-grąžina Kam nors grąžino permoką laiku? pirmiausiai patikrinimas aišku reikia su paklausimu kreiptis į kokią muitinę ar dar velnias žino kur ir jau kokia pusę metų kaip dingo o paskui dar priskaičiuoja n -nesumokėtų ir geriausiu atveju užskaito už nepriemoką nu bet ne apie tai...Artas71 gerai nurodė tą straipsnį ir jis visus požymius atitinka, taip kad teoriškai tai galima jį pritaikyti.
Pažeidimas būtų pasiskolinimas per daug. KOdėl, todėl kad tokią teisę turi tik kredito įstaiga ir daugiau niekas - absoliučiai niekas. reiškia pažeidi kredito veiklos taisykles. Basta
Tikrai nemanau kad baus bent vieną kuris nežinodamas pasiskolino ir pasikolino ne perskolinti o sau.
Čia prieš tai turėtų kilti skalndalas koks nors, tada visur paaiškins kad taip negalima , arba kada ir kaip galima, ir tik po ims skalpuoti tie kurie po to taip darys.

Skirtykites visi namo!!!!!....
Reikia jau dabar normaliai pailsėti, kad paskui dėl emocinio šoko rytoj neišvežtų kur nors tavęs pailsėti
Manau, kad pirmadienis bus neoficiali nedarbo diena
Tu kieno bosai nežiūri kašio didelė užuojauta

Čia pamastymui, kuo žurnalistas šiaip skiriasi nuo paprasto darbuotojo, jeigu žiūrėsime darbo prasme?
Jie dirba,
jie atsiskaito darbdaviui,
jie jam paklūsta,
turi darbo valanadas (čia nesvarbi, kad žurnalistai gali laisviau dirbti nei pardavėja aš pažįstu mažiausiai 5 žmones, kurie su darbdaviu sutarę taip kad dirbk kasda nori naktį jei tau gerai tik padari tai kas priklauso)
jie gauna atlyginima.
Klausimas,
kodėl nuo pardavėjos atlyginimo valstybė gauna 67 procentus, o nuo žurnalisto 15 ir ten nuo 290 Lt niekingus 34 procentus sodrai?
Galiu pasakyti paprastai:
darbuotojas pagal darbo sutartį gauna į rankas 1000 Lt. Jis kainuoja darbdaviui apie 2000 Lt.
Tuos pačius 2000 lt atiduodi žurnalistui pagal autorinę. Jam rankose lieka 1500 Lt skirtumas 500 Lt.
Spėkite, kuri darbuotojas nenorėtų to pačio? O kodėl tik žurnalistai gali? (čia apibendrintai ne s apie žurnalistus kalba užėjo, yra ir kiti individualia veikla besiverčiantys).
Nematai pointo skirtingos reglamentacijos, kaqs mato?

Iš tikrųjų tai manau kad mokesčių administratoriai dar neturi jokios nuomonės nes apie tai nežino, o antra tai jų neliečia. Čia ne jų kompetencija,nes jiems tikrai nelabai įdomu ar gali skolintis ar negali skolintis. Čia labiau jau lystų Lietuvos bankas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir ekonominė policija, baisu ?
To Satlui
labai dažnai sutinku kad įstatymai būna ne visą laiką protingi perlenkia lazdą bet tai nieko dažniausiai nekeičia ypatingai tokioje srityje....
Manau esi išgirdęs iš VMI pareigūnų tokią topinę frazę, tarkim dėlto kad kažkokio vieno rekvizito nėra ant dokumento todėl tai neleidžiami atskaitymai nors net jis pats sutinka kad tikrai nupirkai tu tas prekes,
"mes negalim kitaip, nes esame įstatymo vergai"
Aš nežinau kaip dar šią normą išaiškins, bet kad paskui nebūtų įmonei, kuri prisiskolins daugiau negu nuosava kapitalas
"mes negalim kitaip, nes esame įstatymo vergai" bauda tiek ir tiek, ir palinkėjimas
JŪs morališkai teisūs, darykite taip ir toliau, gal valdžia pasikeis, bet mes vis tiek ateisim po pusės metų ir jeigu tas pats, tai dar truputį paiimsim tai pačiai valdžiai
Penktadienis jau

To Satlas
Su tuo visiškai sutinku.
Bet sutiksi manau, kad jis taikomas finansų įstaigom, tai nereiškia kad jis nepaliečia ir kitų įmonių. Pavyzdžiui, juk indėlius priimti gali tik bankai, tai automatu reiškia, kad paprastas UAB to negali. Tik maklerių įmonės turinčio licenziją gali tvarkyti vertybinių popierių sąskaitas, kit UAB to negali.
Tas pats liečia ir tą teisę, kad tik kredito įstaiga turi išimtinę (čia kiek žinau yra aukščiausias būdvardžio laipsnis ta prasme jau tik tik jos ir niekas kitas) skolintis iš neprofesionalių asmenų daugiau negu jos nuosavas kapitalas. Tai irgi gaunasi kad paprastas UAB to daryti negali, nes priešingu atveju jis versis kredito įstaigos veikla, o dėl jam atitinkamos sankcijos gali būti pritaikytos.
Puikiai suprantu kad skolina akcininkai savo UAB tam kad trūksta apyvartinių ir tiki ateitim UAB tai ir skolina ir tai sveikintina.

Dėl tų profesionalų tai truputį ne taip pasakiau, tai jes kas ko tai sorry, Jau išdėstė to Įstatymo tikslus, t.y. tiems profesionalams ir skirtas tas įstatymas, o profesionalai čia labiau vartojama sąvoka asmenims, kurie turi atitikti įstatyme numatytus būtinas sąlygas, o jeigu neatitinka, nors ir 10 kartų yra geresnis už profesionalą, tai vis tiek tipo laikomas "Neprofesionalu".
Čia kaip šiuo metu skaitant darbo skelbimus. Gatvių tvarkytojui reikalavimas anglų kalba ir aukštasis išsilavinimas. Čia nuo to jis geriau gatves tvarkys? Bet kiekvienam atskiro įstatymo nesukursi.

Padėkit visi kas susidurėt arba žinot.
Pirmiausiai nuorodą įdedu kas susiję, bet ją paskaitęs nelabai suprantu, nes kiek suprantu tai finansininkai turėtų lengviau tą įsakymą perkasti:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=205025&Condition Atkreipiu dėmesį į 24-26 punktus.

Situacija tokia:
UAB nori pasiskolinti iš banko.
Geriausias šiuo atveju variantas, paprasati sakant, vienintelis, sudaryti atpirkimo sandorį, t.y.:
1. UAB turi vertybinių popierių, kito UAB akcijų, kurias įsigijo tarkim už 100 Lt.
2. Bankas sutinka paskolinti pinigus tokia schema:
perka iš UAB kitos UAB vertybinius popierius ir iš karto nuosavybės teisė pereina popierių bankui. Perka už 200 lt, t.y. lyg tai UAB gauna 100 lt pelno tokio sandorio sudarymo metu
bet UAB praėjus 2 m. privalo atpirkti tuos popierius už 250 Lt. Tai realiai ji dar 50 Lt praranda - nu maždaug tie 50 Lt vietoj palūkanų.
Klausimai:
1. Aš kaip suprantu iš to įsakymo ir iš visos logikos, tai UAB atpirkimo sandorio sudarymo metu gavusi 100 lt pelno nuo tos sumos tais metais neprivalo mokėti pelno mokesčio? tai visa iš banko gauta suma kaip atvaizduojama apskaitoje ir kuo ji laikoma - įsipareigojimu?
2. Praėjus 2 m. Jeigu ji atperka tuos popierius už 250 Lt tai ji netik kad negauna pelno bet dar ir 50 Lt į sąnaudas gali nurašyti?

Pirma jei anksčiau priskolino akcininkai t.y. iki tol kol įsigaliojo tas naujas finansų įstaigų įstatymas, iki 2003 m. liepos 1 d. tai turėjo teisę ir priskolinimo niekas prie to neprikibs.
Dabar įsigaliojo tas suknistas įstatymas ir jį skiatnat radau aš tą nuostatą kuri tai ir reiškia. ką išdėsčiua, bet kolkas tokia mano nuomonė, labai jau giliai nesigilinau aš į tą įstatymą.
Dėl profesionalų - jo kiekvienas UAB jei skolina profesionalas? nepykit kad ir kaip gerai save vertinate, čia kalba ne apie tai eina.
banko kredito unijos viena pagrindinių veiklų ir yra skolinimas, todėl jiems reikia kurti paskolų komitetus daryti rizikos atidėjimus ir t.t.
Nu nepykit Jūs bet ar bent 10 procentų valdote informacijos tokios kaip bankas ar turite žmogiškus ir informacinius išteklių rezervus kaip bankas, galite prognozuoti makro ekonomikos pokyčius ir jų įtaką tai ar anai sričiai?Manau kad ne. Tada objektyviai palyginkite savo profesionalumą ir banko, kas liečia paskolų suteikimo klausimus? manau 5:1 banko naudai. Beto, paprastas UAB juk negali verstis kredito veikla, t.y.užsiimti skolinimo verslu, tai jam papraščiausiai nėra būtinybės turėti PROFESIONALŲ PASKOLŲ VERTINIMO METODIKĄ tvarką ar pan... niekas nesako kad netikrinate informacijos skolindami tai savaime suprantama, bet profesionaliom įmonėm kredito veikloje ir skirtas tas finansinių įstaigų įstatymas, todėl profesionalas manau paprasati kalbant yra tas, kas:
1. turi licenziją tam tikrai finansų veiklai
2. Yra institucija kuri prižiūri jų veiklą pvz Draudimo priežiūros komisija (ar kaip ten ji tiksliai vadinasi) Lietuvos bankas Centrinė kredito unija ir Vertybinių popierių komisija ir pan.
Tai tokie pamastymai, kas turit minčių apie tą įstatymą prašom diskusijose gimsta tiesa, kaip sakė kažkoks filosofas

Tai aš ir parašiau apie tokią nuostabią nuostatą Finansinių įstaigų įstatymo
3 str. 4 d. 2 punktas:
tik kredito įstaiga turi teisę:
skolintis iš neprofesionalių rinkos dalyvių viršydama nuosavo kapitalo dydį.
Iš karto tampa svarbu neprofesionalių rinkos dalyvių savoka. ji apibrėžta to pačio įstatymo 2 str. 29. dalyje:
Neprofesionalūs rinkos dalyviai – visi asmenys, išskyrus Lietuvos banką, finansų įstaigas, draudimo įmones, taip pat kitus asmenis, kurie gali kvalifikuotai įvertinti skolinimosi riziką. Papraščiau tariant manau kad profesionalai tai bankai, kredito unijos, finansų maklerių įmonės ir finansų įstaigos, draudimo kompanijos, galbūt priskirčiau skolų išieškojimo įmones, kurios gali įvertinti skolininko padėtį ir skolinimo riziką, Visi kiti neprofisionalūs, kitaip sakant 99% UAB lietuvos. būtų apibendrintai (aišku kiekvieną atvejį imit atskirai reikėtų bet bendrai taip maždaug turi būti).
Tai išvada:
1.iš profesionalų skolinkis kiek tik nori.
2. iš neprofisionalų nedaugiau kaip nuosavas kapitalas. parastas uab su 10000 įstainio ir be jokio kito turto gali skolintis iš akcininko nedaugiau kaip 10 000 Lt!!!!!
Vot kak paliučajieca.....

Pirmiausiai visi sutiko ir taip yra, kad skolintis UAB gali iš savo akcininkų, fizinių asmenų, ir iš kitų juridinių asmenų, nebūtinai akcininkų, įskaitant ofšorą.
Paskolinti gali ne daugiau negu nuosavas kapitalas. Čia pirmas ir esminis skirtumas nuo kredito įstaigos, nes kredito įstaiga gali ir visais atvejais viršija šią sumą, nes skolina ir surinktus iš asmenų indėlius.
Ar gali skolinti už palūkanas? čia svarbiausias aktas šiuo metru finansinių įstaigų įstatymas (toliau Įstatymas) (įsigaliojo tik 2003 07 01.).
AB įstatymo 16 str. ir įmonių įstatymo 12 str. pasakyta, kad AB ir UAB negali versti kredito įstaigos veikla.
Įstatymo 2 str. 23 dalis:
Kredito įstaiga – Lietuvos Respublikos įmonė kurie turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių bei piniginių paskolų teikimu ir prisiimantys su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Dar 3 str. 4 d. nurodytos išimtinės teisė kredito įstaigos, tarp kurių viena labai įdomi - tik kredito įstaiga gali skolintis iš kitų asmenų daugiau negu nuosavas kapitalas! bet čia įdomu bet nesusiję tiesiogiai.
Esmė: tike bankų įstatymuose tiek finansų įstaigų įstatyme, tiek yra skiriamos dvi rūšys sutarčių: paskola ir kreditas. Kreditus duoda kredito įstaigos ir tai yra jų pagrindinė veikla ir jie jos skolina iš esmė jau pasiskolintus pinigus, perskolina ir TAI YRA VERSLAS -Nuolatinė veikla versliškumo požymis kitaip sakant.

Paskola yra paprastesnis dalykas, jas gali teikti visi kas nori, ne tik kredito įstaigos. nendraudžia paskolą teikti už palūkanas netgi preziumuoja kad kai pinigai tai atlygintinė tarp juridinių asmenų. AB numato teisę skolinti ir nenumato jokio ribojimo dėl palūkanų nenustatymo ar jų dydžio.
Todėl tikrai manau galima skolinti ir fiziniam ir juridiniam asmeniui ir už palūkanas ir be jų. nuosavo kapitalo ribose.
Toliau jeigu skolina susijusiam asmeniui ir dar be palūkanų, kur nauda įmonei? pinigai tik užkonservuojami, todėl aš akcininkas būdamas tikrai turėčiau teisę pareikšti ieškinį dėl to, kad daroma žala bendrovei, kurios minimalus dydis tikrai galėtų būti, palūkanų suma, kurią gautų bendrovė jei tuos pinigus kaip indėlį padėtų. Žalą atlyginti turėtų adm vadovas ar valdyba kurie sudarė tokį sandorį, tai turėti reikia omenyje.
Ir dar šiaip vakar seminare "lietuvoj" buvo pasakyta ernst and joung p. Lisausko ir su tuo sutiko vasiliauskas, kad kai bendrovė skolinasi iš savo akcininkų tai ji neprivalo laikytis tos vyriausybės skelbiamos palūkanų normos, jeigu realiai palūkanos rinkoje yra didesnės. Ta prasme visą palūkanų sumą net jeigu ji didesnė gali nurašyti. Čia tik atsakomybė vėlgi gali teoriškai kilti vadovo ir valdybos.
Nereikia skaityti vien tik įstatymo raidės bet reikia ieškoti jo turinio ir turinio esmės, o šiuo atveju esmė, kad nesiverstų bankų ar kredito unijų veikla paprastas UAB. Todėl paskolinimas kai tai nėra tavo pagrindinis pajamų šaltinis ir pagrindinė veikla ir tu tai darai nesistemingai - tai tikrai manau gali skolinti už palūkanas.
tiek.

Dėl kai kurių teiginių:
1. jei nėra profsajungos, tai negalima sudaryti kolektyvinės sutarties ir jose numatyti nemokamų atostogų papildomų atvejų. Taryba NEPADĖS. Nu kad ne visai taip, jei nėra profsajunogs taryba bus šalis atstovaujanti darbuotojų kolektyvą pasirašant kolekytvinę sutartį (DK 60 str. 4 d.). Tai kad nėra įstatimynės bazės, tai čia ką naujovė kažkokia Lietuvoje!!!? Manau pukiai rasime n- pavyzdžių, kai įgyvendinimui reikalingi aktai buvo vėluojami priimti pusę ir daugiua metų, ne išimtis ir DK. Aš sutinku, kad tai didžiausia nesąmonė, bet čia Lietuva, pirma priima, paskui darai, paskui išeina poįstatyminis aktas arba tau paaiškina, kad blogai darei - visiems puikiai žinoma schema
2. Dėl pirmos citatos tai toks principas ir yra DK, o aš tikrai pačioje pradžioje sutikau su tuo, kad 184 str. 1 d, numatytais atvejais darbdavys privalo suteikti nemokamas atsotogas. Toliau ginčas dėl kitų pagrindų tik kyla, o dar konkrečiau ar gali šiaip be kolektyvinės sutarties susitarti darbuotojas ir darbdavys dėl nemokamų atostogų kitais pagrindais.
3. Situacija, profsajunga arba taryba pasirašo kolektyvinę sutartį ir numato 5 naujus pagrindus nemokamų atostogų. Bet juk dardavys ir darbuotojas bet kada bet kokiu atveju gali susitarti dėl nemokamų atostogų - tai jam ta kolektyvinė sutartis nereikalinga. O pagaliau darbdavys vienam duoda kitam ne tuo pačiu pagrindu ir pan.
6. Nežiūrint į savo išsakytą nuomonę, aš netgi sutinku su tuo kad galima susitarti ir kitais pagrindais ir be kolektyvinės sutarties, bet papraščiausiai manau, kad dar kurį laiką reikės palaukti, kol paaiškins šią situaciją Aukščiausias Teismas ir sufomuos precedentą - kurio baigtis tikrai nėra labai jau aiški į kurią nors pusę.
Su pagarba,

bendras principas pagal atsakovo regitracijos buveinę, jeigu marijampolej, tai į marijampoles apylinkes teisma, jeigu skola mažiau kaip 100 000 Lt.
Dar pačioj sutartį kurios pagrindu išrašyta pVm sąskaita faktūra gali būti nurodyta konkrečiai į kurį teismą kreipsitės, tada į jį reikia kreiptis. čia LR iv skyrius teismingumas išsamiai reglamentuoja.

Trumpai, nuomotis is fizinio asmens gali juridinis asmuo 2 budais:
1. fizinis asmuo deklaraves individualią veiklą - patalpų nuoma ir turi pažymėjimą. Tada tai B klasės pajamos išmokate visą sutartą sumą ir nesukate sau galvos.
2. nieko jis nedeklaravęs. Tada tai A klasės pajamos ir 15 procentų Jūs turite sumokėti kiekvieną kartą sekančią dieną po tai kai išmokėjote nuomos mokestį.
3. Dėl komunalinių paslaugų, tai jeigu apmokate už visas komunalkes, tai ne visas suma pajamos natūra, o tik ta dalis kuri būtų mokama bet kokiu atveju, nesvarbu ar tom patalpom bet kas naudojasi ar ne, pvz. dujų abonentinis mokestis. Kita dalis nebus jo pajamos natūra.
4. sutartis nuomos turi būti raštiškos formos. Kaip ją paruošti, tikrai kreipkis į teisininkus, nes jeigu neturi teisinio išsilavinimo ir bandysi pati padaryti ją tai patikėk, kad tave gali išdurti be problemų.
5. Kas patvirtina nuomos mokesčio mokėjimus? pati sutartis ir daugiau nebūtina nieko, nebent jeigu gyventojas verčiasi individualia veikla, tai jis gali kvitus išrašinėti kiekvieną mėnesį. Už komunalines paslaugas kaip apmokėti, jeigu gyventojas sudaręs sutartis su paslaugų tiekėjais, nežinau, bet siūlyčiau taip. gyventojas su visais sąskaitai būtinais rekvizitais surašo už laikotarpį už ką ir kiek mokėti ir pateikia tokią sąskaitėlę Jums (geriausiai dar paslaugų tiekėjų sąskaitų kopijas pridėti).
6. Dėl PVM paprasta, yra gyventojas PVM mokėtojas, bus PVM nėra nebus.

Pirmiausiai tai visiškai sutinku, kad nemokamas atostogas darbdavys privalo suteikti 184 str. nurodytais atvejais.
Ar tai yra baigtinis sąrašas?
Manau, kad taip išskyrus kolektyvinėje sutartyje numatytus atvejus dėl šių argumentų:
1. pirmiausiai darbo teisėje tikrai nėra vyraujantis dispozityvumo principas (patys tarpusavyje susitarsim), o atvirkščiai - labiau imperatyvus (galima elgtis tik taip, kaip nurodyta įstatyme).
2. DK rengėjai vis akcentavo, kad geriausia ginti darbuotojų interesus kuriant profsajungas ar darbo tarybas, o ne po vieną darbuotoją atskirai, todėl kai kurias teises (tame tarpe sudaryti kolektyvinę sutartį), suteikė tik kolektyviniams darbuotojų atstovams (pvz. profsajungoms). Jeigu tokių nėra, ši teisė nerealizuojama, nes įstatymo leidėjas mano, kad numatė pakankamai pagrindų kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, o dėl kitų turi kovoti profsąjunga, nes kitaip darbdavys gali piknaudžiauti tokia teise.
3. Tokia nuostata pagrįsta ir neigiama praktika Lietuvos, kai visi žinom, kad žmonės "priverstinai" būdavo išleidžiami nemokamų atostogų, kai darbo nebūdavo. Vienas darbuotojas per silpnas atsilaikyti spaudimui, tačiau profsajunga sudarydama kolektyvinę sutartį, yra daug stipresnė jėga ir gali lengviau apginti visų darbuotojų interesus, t.y. užkirsti "priverstinių" nemokamų atostogų suteikimo atvejus.
4. Šiaip tai darbo teisėje galioja toks esminis principas - galima tartis dėl kitokių darbo sąlygų nei numatyta DK, bet jos negali pabloginti DK numatytų darbo sąlygų. Vadovaujantis šiuo principu, būtų galima sakyti, kad darbuotojui prašant, o darbdaviui sutinkant nemokamas atostogas suteikti ir kitais atvejais, lyg ir jokios sąlygos darbuotojui neblogėja, jeigu jam tų atostogų būtinai reikia ir jų suteikti nėra jokio kito teisinio pagrindo.
5. Bet manau, kad pirmi 3 argumentai mūsų teismams bus svaresni ir nemokamas atostogas bus galima suteikti kitu nei DK numatytu pagrindu tik esant kolektyvinei sutarčiai.

Kas liečia žyminį mokestį tai LR Civilinio proceso kodeksas 80 - 87 str. trumpai, tai jis mokamas už kiekvienos civilinės bylos pareiškimą teismui.

Nelabai suprantu apie kokį autotransporto priemonių mokestį kalbi? yra aplinkos taršos mokestis, kurį moka kiekvienas jurid. asmuio už auto transporto priemones turimas.o dėl privalo civilinės atsakomybė draudimo tai yra įstatytmas kuri taip ir vadinasi berods. Gal patikslink, konkrečiau apie kokį kalbi mokestį?

Pirmiausiai negavai VR ir nieko nedarai, net jeigu ir norėtai daryti neturi jokio teisėto pagrindo ir jokie "moraliniai argumentai" čia neveikia, nes čia teisė,o teisė nebūtinai teisinga ir labai formalizuota
Toliau ne PK ir pateikia VR darbovietei, o antstolis, nes tik jie turi teisę vykdyti priverstinai VR. PK pirmiausiai eina pas antstolį, o šis ir tvarko reikalus.
Šiaip tai kaip tik pirmiausiai žiūrima ar negalima išieškoti iš darbo užmokęsčio per šešis mėn, jeigu galima, tai skolininkas gali pateikti prašymą ir iš kito turto išieškoti tokiu atveju draudžiama. pagal 664 str. darbo užmokestis antroje išieškojimo eilėje, tačiau realiai tai pirmoje, nes pirmoje yra įkeistas turtas, o iš tokio turto pirmiausiai tenkinami įkaito turėtojo reikalavimai ir dažniausiai jau kitiems reikalavimams neužtenka pinigėlių.

nu lygiai taip pat is vienos problematiskos salies truputi avalynes atsigabeno imone, kuri taip pat pagal tas ju susiktas vertes mazesne negu 5 kartus,. realiai tai normali verte buvo nurodyta, nes prekes ziauriai pigios, bet aisku muitines argumentai (kaip bandoma buvo graziuoju susitarti) kad zinom tokiu paskui gariunai pilni ir parduodat 100 kartu brangiau. Nu supyko dirikas ir paske, kad iki galo nori eiti. Nu ir ka kai viska nuosekliai isdestai pradedi realiai reikaluti argumentuoji pagrindi nurodai ju klaidas arba neteisetus veiksmus. galutiniam rezultate patys pripazino kad viskas gerai, po to kai buvo jiems isiustakopija skundo teismui ir duotas 3 dienu terminas apsispresti. Siuo metu imone normaliai dirba ir toliau, nes makliu nesuka, bet tik tos ju lenteles tai gali vezi ivaryti kartais....
Matyt atsiranda ir baime ar nenoras su tokiais tasytis, o + jeigu viskas buvo argumentuota ir be jokiu riksmu be nieko, tai ir pykcio kaip ir is ju puses negali buti didelio.
Tai va tokia pasaka pries miega.

galima kovoti ir per kraujus laimeti su tokia muitininku savivale.
Tai kainuoja, bet jautiesi kaip devintam danguj ir paskui jau žiūri pagarbiau į įmonę...

dėl l. direktoriaus atleidimo teisės.
Ne viskas taip paprasta. Direktorių renka įgalioja priimti ir atleisti darbuotojus.
Toliau dirikas turi teisę įgalioti dar ką nors atlikti iš esmė visus veiksmus bet kam kitam bendrovės vardu. Todėl jeigu įra laikinajam direktoriui nurodyta teisė atleisti tai čiki, jeigu nėra tai tada klausimą galima spręsti taip:
jeigu nurodyta kad kažkas eis laikinai diriko pareigas tai reiškia kad tą laikotarpį jis turi ir diriko teises tame tarpe ir atleisti darbuotojus, taip kad gali.
O šiaip tai reikėtų konkrečiai aptarti ką gali tas laikinas ko negali nes paskui išsimokės jis sau premiją 50 000 Lt ir paliks įmonę ant ledo
Iš tikrųjų čia reikia išsamios LR AB įstatymo analizės ir turėti omenyje, kad Aukšč. Teismas išaiškino kad direktorių ir bendrovę labiau sieja ne darbo santykiai o atstovavimo santykiai, o atstovas gali perrįgalioti ką nors kitą (šiuo atveju paskirti laikinuoju direktoriumi) tik jeigu jam tokia teisė suteikta (nurodyta darbo sutartyje ar protkole ar įstatuose). taip kad šis klausimas vertas disertacijos:)

dėl akcijų, tai visko juk neaprašysi įstatyme, papraščiausiai tai neįmanoma, nes atsiradus naujoms paslaugoms ir naujiems variantams reikės taikyti pagal logiką artimiausias nuostatas.
Aš manau, kad VMI gali norėti ką nori, bet jeigu nepakeis įstatymo tai jie tikrai teisme pralaimės, jei bandys visą akciją apmokestinti, o ne proporcingai padidėtą nominalios vertės dydį.
o jeigu nori apsidrausti, tai papraščiausiai nedidink nominalios vertės, o leisk naujas akcijas. Šiuo atveju viskas aišku kaip diena.
O kodėl turėtų apmokestinti?
Pirmiausiai akcija gali būti ir nemateriali, tai kai ją parduodi tai neturi jokios reikšmės, kad perduodi kažkokį popierį kuris laikomas akcija, svarbu jo turinys ir suteikiamos teisės.
Jeigu padidinai nominalią vertę, tai reiškia padidėjo tavo dalis įstatiniame kapitale, tai reiškia kad tu gavai naujų teisių susijusių su akcija ir todėl savaime suprantama, kad ta dalis iš esmės ji yra savarankiška dalis, net jeigu vienoje akcijoje nurodyta. Čia įstatymų aiškinimo taisyklės suveiktų ir manau tikrai tai bus išaiškinta jei ne vmi tai teismų, raba naudingiau akcininkui, t.y. kad viskas neapmokestinama, aš optimistas

Pasiųs... nes jaučiu net neišklauso klausimo iki galo ir tik aiškina bet ką ir bet kaip neįsigilinę....
jeigu perveidei pinigus kur čia gryni pinigai!!!???? todėl nieko pranešti ir nereikia, o beje 26(1) mokesčių administravimo įstatyme parašyta, kad pranešti reikia, kai tarpusavį atsiskaito grynais juridiniai asmenys tarpusavį tai jeigu akcininkas fizinis ati apskritai kaip ir nereikia, ar yra kitma kokiam teisės akte, nes nepamenu?

To Dalia29

Žiūrėk, įstatinį didinti galima dviem būdais, tačiau kurį pasirinksi iš jų neturi jokios reikšmės apmokestinant.
Pavyzdys 10 000 Lt kapitalas. 10 akcijų po 1000 Lt nominalios vertės. didinam 10 000 lt. didinam didindami nominalią vertę, t.y. vietoj 1000 Lt tampa 2000 Lt. Bet tas prieaugis atsirado tik tada kai didini, o ne iki 1999 m. todėl tokią akciją parduodant reikia skaičiuoti .
tarkim didinam ne didinant nominalią akcijų vertę o išleidžiant naujų 10 akcijų po 1000 Lt. Tai jas parduodant be abejonės kad reikės žiūrėti ir skaičiuoti nuo skirtumo. Tai yra tik skirtingas didinimo būdas, bet mokesčiai skaičiuojasi vienodai.
Padidinus vertę nominalią, tai savo esme jau ne tapati akcija, kuri buvo iki 1999 m. nes jos nominalas pasikeitė ir pasikeitimui jau sravbi data.
Tikuosi aišku, nes pats suprantu, kad trumpai tai sunkoka dėstyti minits.

Aš manau, kad jie gali traktuoti kaio tik nori į sveikatą nieko neišeis, aišku nebent sugalvos pakeisti patį įstatymą, bet tai būtų aukščiausios klasės debilizmas:)
Bet reikia turėti omenyje, kad gaunasi tokia situacija, kad kai padidina nominalią akcijų vertę, tai akcijos vertė kaip ir į dvi dalis sklya:
viena jeigu ji įsigyta iki 1999m. neapmokestinama, kita apmokestinama jeigu nepatenka į 17 str. 23 punkto kategoriją. Tai pardavus tokią akciją manau reikia pajamas proporcingai vertės dalims padalinti ir dalis neapmokestinta, dalis apmokestinta. Jo sudėtinga truputį, bet teisinga

Aš čia gal ne iki galo įsikirtau bet norėjau pastebėti, kad jei į atostogų laiką patenka nedarbo diena pvz, gegužės 1 d. tai atostogos pratęsiamos dar viena diena. Jei apie tai ir kalbėjot tai tęskite ir toliau....