To ZAJ

Rekomenduoju nepagailėti ir parašyti dar, kad Jūs atleidžiamas dėl to ir to, prašome pateikti savo darbo sutarties egz ir sodros knygele, kad būtų padaryti reikalingi įrašai. Jums tai kainuos kelis litukus o galite pasidrausti nuo galimų problemų

Nu matot as su matematika susiduręs rimčiau buvau prieš kokius 8 metus
O čia jau šiaip tipo, kad kietas tai pasakysiu kad akcijas galima parduoti tokiu atveju ir protingiau tarkim tas įsigytas iki 199 m. už 60 000 lt, o paskui vėliau tas kur tik 2003 įsigytas už 40 000 lt. Rezultate būtų mokestis 0 čia šiaip pagalvojau....

dėl teisės daugiau išskaityti nei 50 procentų, tai žinot susikirto ir teisės dėstytojų nuomonės, taip kad nuomonė išaiškės tik ginčui pasiekus Aukščiausiąjį teismą
darbo teisės specas sako, kad negalima iš atlyginimo daugiua kaip 50 procentų tai yra imperatyvus reikalavimas kurio darbdavys negali jokiais būdais net ir prašant pažeisti. Tipo gali darbuotoją kaip silpnesnę šalį priversti parašyti tokį prašymą, bet čia pritempta labai jau....
civilinės teisės ir specas sako, kodėl ne, prašom jeigu be jokios prievarto ir apgaulės. Juk koks skirtumas ar jis gautų pinigus ir juos pats sumokėtų ar tam kad patogiau būtų ir jam nekiltų pagunda juos išleisti, sutinka kad iš jo atlyginimo būtų išskaičiuota kodėl ne tegul išskaičiuoja. Čia pagrinde remiamasi tuo kad jeigu laisva valia sutinka tai ir išskaito, o išskaitymas šiuo atveju nelabai ir išskaitymu laikomas, tai labiau kaip tam tikra tarpininkavimo sutartis, maždaug darbdavys atlieka mokėtojo funkciją vaikams. Va taip va.
Sorry kažką suklaidinau su . Man tai įprasta, kas kur reglamentuojama, kad neatkreipiau net dėmesio į tai

To ZAJ_J

dėl sutarčių pakeitimų, jeigu jis neatiena, o Jūs informavote laiške kad būtina ateiti ir pateikti darbo sutarties egzempliorių ir sodros knygelę pakeitimams padaryti, tai būkite ramūs ir nieko nedarykite, nes jis nevykdo pareigos, o ne Jūs. svarbu pas save viską sutvarkykite tvarkingai ir ok.
Pinigus gali deponuoti ir notaro sąskaitoje, bet tada turėsite dar vieną laišką siųsti ir pasakyti kad prašai pas notarą atsiimti bet kada. Bet geriau laikykit pas save ir viskas, jei jūs grynais išmokėdavot. Jei ne tai įkortelę ir ramu.

trumpai

Kapitalą didinti galima:
1. išleidžiant naujas akcijas ir jas apmokant papildomais įnašais. Paprastai kalbant jas nuperkant. Turi tas akcininkas mokėjimo pavedimo arba įmonės orderio kopija ir tegul būna ramus kaip belgas, nes VMI konsultuojančių pareigūnų žinios teisės srityje tai kartais būna tokios genialios, kad aš iš juoko neatsigaunu kelias dienas...
2. didinat kapitalą iš įmonės lėšų. tokiu atveju akcininkui naujos akcijos išduodamos nemokamai todėl šių akcijų dalies įsigijimo kaina 0 ir jas parduodant už kiek parduosi nuo tiek ir 15 procentų.
Viskas paprasta.
To Dalia29 keistas tavo pvz "jei akcijos už 10000.00 būtų įsigytos iki 1999.01.01, parduotų visas už 100000.00 Lt, tai apsimokestintų taip:80000-40000 X 15 procentų"
jeigu akcijos įgytos iki 1999 m. sausio 1 d. tai jas parduok nors ir 100 kartų brangiau tai yra neapmokestinamos pajamos.

Niekas nepyksta. Čia tik truputį yra tokie dalykai kurie aiškinant užimtų ilgai.
Teismas ginčą nagrinėja tarp šalių ir tik dėl jų gali priimti sprendimus. T.y. tarp darbuotojo ir darbdavio ir nors ir parašo kad reikia išmokant išskaičiuoti mokesčius, bet tiesiogiai šių mokesčių ir VMI teisių tai neliečia, nes VMI nedalyvauja ginče kaip šalis ar tretysis asmuo.
2. Antstolis negali apskritai pagal prasmę ir viską išieškoti mokesčių, t.y. jis tik gryną sumą gali išieškoti iš darbdavio, todėl jis negali ir sumokėti mokesčių už darbdavį - esmė šioje vietoje. Taip praktika tokia, kad išieško, bet kaip minėjau, tada jis išieško mokesčius, o tai padaryti gali jei VMI kreipsis į jį, o VMI nesikreips, nes ji be anstolių nusirašys visas sumas.
3. o manau visi žinom, kad , tai darbdavys negali gintis kad aš nežinau kada antstolis sumokės mokestį, nes:
Darbdavys pirmas pažeidė savo pareigą ir jam negali būti naudos iš to, t,y, jis galėjo gražiuoju sumokėti ir tada būtų viską žinojęs
Jis gali tą pačią dieną pervesti kai tik iš jo nurašė ar išieškojo antstolis, nes apie tokią dieną jis informuojamas ir žino.
Jam tokiu atveju būtų pareiga domėtis kada sumokėjo kiek sumokėjo ir t.t. o tokią info jis iš antstolio gali gauti be problemų.
Daugiau geriau nediskutuokim šiuo klausimu, nes yra kaip yra ir visai neblogai vieni daro taip kiti taip

To nieko sau

nesvarbu kad antstolis išieško sumas ir jas paskirsto. nuo darbo užmokesčio kas turi mokėti? tik darbdavys.
Priteisiama juk darbo užmokestis už tokį ir tokį laikotarpį. Darbo užmokestį turi mokėti darbdavys, su tuo niekas nesiginčija. Ir toliau, jeigu jau ir susiklostė durna praktika, kad antstoliai pirma išieško kartu su priteistu darbo užmokesčiu ir ir jį sumoka (tokia praktika bloga neteisėta, nes darbuotojas kaip ir iš darbdavio taip ir per antstolį gali gauti tik tą dalį priteisto atlyginimo kuri lieka atskaičius mokesčius, o mokesčių išieškojimas tiesiogiai nesusietas su teismo išspręstu klausimu, nes sprendime turi būti nurodoma, kad mokesčiu reikia išskaičiuoti ir sumokėti (bet ne išieškoti!!!!). T.y. darbuotojas po teismo sprendimo gali ir be antstolių sumokėti priteistą sumą ir jam ta prievolė išskaičiuoti ir sumokėti yra, nes išmokamas darbo užmokestis). Jeigu mokesčiai laiku nesumokami nuo priteisto darbo užmokesčio, tai jau toliau VMI problema ir jos reikalas kaip juos išsiieškoti. Taip turi būti ir pas tarkim taip daroma buvo, viskas tvarkingai.

Dėl kelių raštų iš karto. negarantuoju bet kiek prisimenu, tai LR CPK 754 str. yra eilės nustatytos kai neužtenka visiems reikalavimams patenkinti. Tada pirmiausiai eina išlaikymas o paskui kiti, taip kad policija palauks, jeigu išlaikymuii neužtenka:)
Dėl daugiau negu 50 procentų išskaitymo. Mano nuomone daugiau nei 50 procentų negalima apskritai išskaityti, jeigu yra keli rašta vykdomieji. 742 str. 3 d. taikoma tik tuo atveju kai pats savo noru prašo ir nėra pateiktas vykdomasis raštas dėl to pačio. jeigu pateiktas savo noru negalioja.

To jojo
reikėtų tavo sutartį pamayti konkrečiai. Bet jeigu jus nurodėte, kad jam išmokate vidutinio jo darbo užmokesčio, tai tokia sąvoka aiškinti reikia pagal teisės aktus. T.y. pagal darbo teisę, t.y. vidutinis darbo užmokestis ir darbo sutartį rašomas "popierinis" neatskaičius mokesčių. Mokesčius atskaityti yra prievolė įmonei todėl jeigu taip ir buvo tai Jūs tada antrą kartą ne iki galo ginčijotės(nes teismai tikrai gali klysti pirmos instancijos ar net apeliacines). Jaučiu kad greičiausiai prasisuko tas jūsų darbuotojas su kokia nors sąvoka kaip kompensacija lygi tokiai tokiai sumai kas mazdaug atitinka jo tiek ir tiek darbo užmokesčio.
Vienu žodžiu , pažiūrėjus visus dokumentus , galima būtų pasakyti ar suklydot, ar teismas suklydo ar iki galo nenuėjot.
To daivucka
Dėl susitarimo kad kažkas bet neįmonė sumokės .
įmonė vis tiek lieka atsakinga už sumokėjimą mokesčio ir ją baus ir turės teisę bausti, jeigu nevykdys tas fizinis asmuo prievolės sumokėti . 2000 buvo kalnas bylų dėl kauno inkaro dukterinių įmonių ir FAPM, kai bandė jos gintis, kad mes buvome susitarę kad sumokės Inkaras arba buvom padarę įskaitymus, bet paskui inkaras nesumokėjo, todėl jis ir kaltas. Aukšč. Teismas pasakė, kad ramiai vyrai prievolė yra ne Inkarui už dukterines įmones mokėti o jums ir jŪs tai privalote daryti ir visas skalpavo.
Tas pats ir antstolius -negali jei nurašyti tų lėšų, nes teismas priteisia pagal darbuotojo reikalavimą jam atlyginimą kurį reikia išmokėti į rankas, o tai kad dėlto darbdaviui atsiranda prievolės sumokėti ir sodrai tai jau kitų įstatymų ginčai ir tam kitų šalių, odėl to teismas nebuvo pasisakęs, todėl antstoliai negali nusirašyti tų lėšų.

Gerai teisiškai pakalbėkim
Pirmiausiai tai kažkas teisingai minėjo, niekas čia nesikerta jokie įstatymai absoliučiai.
1. priteisė iš tavęs už du vaikus 250 Lt.
2. iš talyginimo galima išskaičiuoti max 50 procentų kas nesiekia 250 Lt.
3. tai neatleidžia nuo prievolės mokėti alimentus ir likučio dalyje skola auga kiekvieną mėnes.
4. antstoliai iš tavęs savo išlaidoms padengti pasiims mažiausiai 330 Lt. O paskui tau yra nepalanki labai nuostata vykdymo instrukcijos 79 punkte, kad jeigu laiku nesumokėsi visos alimentų sumos, tai antstolisdėl to privalėjęs padaryti kažkokių papildomų veiksmų išsieškos iš tavęs kiekvieną kartą po 330 Lt. Va čia konfilktas aštrėja žiauriai, nes kolkas pas tave pajamų neužtenka tiek, kad viską padengtum. Nu bet čia daug niuansų nemanau kad antstolis tuo piknaudžiaus ir pasiims tik kas jam tikrai priklauso 330 Lt.
5. išieškojimas nebūtinai iš darbo užmokesčio galima iš bet kokio kito turto.
6. jeigu iš tikrųjų tokia padėtis yra toks variantas kaip teismo sprendimo vykdymo atidėjimas, galima pabandyti.
7. Pagaliau galima visą laiką padaryti kad žmona atsiimtų iš antstolių prašymą dėl priverstinio mokėjimo jeigu tu iš tikrųjų negali mokėti šiuo metu ir nevengei mokėti tai manau įtikinsi buvusią žmoną, kad tai blogiau ir jai.

Pirmiausiai vaikai tai tavo išlaikyti reikia ar tu su tuo nesutinki? Jei nesutinki tai toliau nieko ir nerašysiu
O šiaip tai išlaikymą turėjo priteisti atsižvelgiant į tavo pajamas. Jeigu tu kai priteisė turėjai daugiau pajamų turto (nebūtinai darbo užmokesčio pavidalu) tai ir priteisė tiek. Jei dabar turi turto tai parduok dąlį uir mokėk vaikams kurie tikrai to nusipelno.

truputi ne taip yra dėl to kad antstolis turi sumokėti ir sodrai.
Kaip teismas priteisia sumą, tai jis kaip citavo sako kad išmokėti tiek ir tiek reikia ir taip pat reikia išskaičiuoti ir sumokėti ir sodra.
Bet ir sodra išskaičiuoti privalo ne antstolis o darbuovietė ir antstolis neturi teisės šios sumos nurašyti sau. Patikėkit kad taip yra tai Aukčiausias teismas pasisakęs ir ne vieną kartą.
Šioj situacijoj antstolis kalčiausias ir visus nuostolius dėl to darbovietė galės iš jo atgauti, bet jai šiaip nerekomenduoju sėdėti ramiai ir laukti kol antstolis atgaus pinėglius ir perves į biudžetą ar jai sugrąžins.
Mokėti ir sodrai turi ir privalo darbovietė ir jeigu nesumokėjo, tai jai VMI turi teisę taikyti visas sankcijas (nesakua, kad taikys, bet teisę tikrai turi). O darbuotojas vis tiek privalo grąžinti tą sumą, nes tai turtas be pagrindo įgytas.
Va taip va pagal įstatymus sprendžiama ši situacija.

ponial kitaip maąstau
dėkui už paaiškinimą

Ši situacija turi būti sprendžiama taip mano galva:
1. teismo sprendime nurodyta, kad išskaičiuoti reikia ir ir sodrai, o likusią sumą atiduoti ieškovui
2. Išskaičiuoti prievolę turi darbovietė šiuo atveju atsakovas. o darbuotojui visiškai vienodai šviečia dėl to.
3. antstolis turėjo iš esmės teisę nurašyti tik sumą, kuri atskaičius mokesčius tenka darbuotojui, o jau likusią sumą atsakovas pats turėjo sumokėti ir jo problemos sumokės ar ne ir nesumokėjus visos sankcijos jam. Antstolis per daug nurašė - pažeidė darbovietės teises.
4. Jeigu ieškovas gavo daugiau pinigėlių negu priklausė, tai jis įgijo turto pe pagrindo LR 6.237 str. Iš ko? ogi iš darbovietės, nes antstoliai iš jos nurašė pinigėlius.
5. toliau VMI sėkmingai turi teisę reikalauti iš darbovietės kad jis sumokėtų ir sodra, nes jai tokia prievolė nustatyta.
6. darbovietė turi teisę reikalauti grąžinti iš darbuotojo per daug išmokėtą sumą. Darbovietė gali reikalauti atlyginti iš antstolių kontoros visus nuostolius dėl tokio bajerio, pavyzdžiui delspinigius sumokėtus VMI dėl nelaiku pervesto .
Geras ar ne

NU bet logiškai mąstant maksimalus nudėvėjimo normatyvas tai reiškia, kad ne ilgesnis negu nustatytas! ar ne? tarkim jis nurodytas 10 metų. Tu gali pasirinkti (neva) normatyvą , bet netrumpesnį negu 10 metų. Bet jis negali būti ir ilgesnis negu 10 metų, nes tai max normatyvas... tai jokio pasirinkimo nelieka?

Pratęsimui ir man šiaip įdomu.
Pelnom mokesčio įstatymo 18 str. 2 d. "maksimalūs normatyvai nustatyti priedėlyje" jame yra konkretus terminas nustatytas. toliau sakoma "Vienetas pats nusistato amortizacijos laikotarį, ne trumpesnį negu nustatyti priedėlyje. Tai priedėlyje yra tik vienas skaičius, tai kur čia teisė pačiam nusistayti normatyvą, jeigu minimalus ir maksimalus yra vienas ir tas pats skaičius?

Savininkai buto yra abu todėl sutartis su abiem, nebent vienas iš jų turi kito notariškai patvirtintą įgaliojimą.
Aš supratau, kad paskui jie ten negyvens kai išnuomos, bet jei gyvens tai teisingai sako, leidžiami atskaitymai bus tokie kokių panorės VMI:)))

Nuomok į sveikatą, jokių ribojamų nėra dėl to.
Tik nebendykit išnuomoti už du kartus didesnę kainą, negu rinkos kaina. nes tai susiję asmenys. Nori truputį apsidrausti, nueik į nekilnojamojo turto agenūrą ir paprašyk, kad jie įvertintų už kiek nuomoti galima tą butą (paiimk pažymą).
Toliau jis negalės nuomos sutarties pasirašyti už abi šalis, t.y. jis savininkas buto ir direktorius tuo pačiu metu įmonės kuriai nuomoja. Direktorius laikomas įmonės atstovu, todėl negali pasirašinėti sutarčių, kur abi šalys yra tas pats asmuo. Reikia, kad jis įgaliotų darbuototoją ar ką nori, kad pasirašytų įmonės vardu sandorį.
Jeigu įmonė sumoka mokėjimus, susijusius su to turto eksploatavimu (atlyginimas už komunalines, telekomunikacijų paslaugas ir panašios paslaugos), kurie turi būti mokami neatsižvelgiant į tai, ar turtas faktiškai naudojamas, ar ne už komunalines paslaugas, kurios mokamos nerpiklausomai nuo to gyvena ar ne gyventojas patalpose, tai nuo tokių sumų taip pat mokestis 15 procentų. Pavyzdžiui, kai už šilumą moki be skaitiklio, tai už ją mokėti turi nesvarbu tu ten gyveni ar ne. Tvarkos dėl pajamų natūra 2.5.2 punktas.
Toliau kaip ir viskas.

Dėl PVM 17 str.
Vertė koreguojama, jeigu ji neatitinka rinkos kainos ĮVERTINUS VISAS SANDORIO SĄLYGAS. Šis sakinys reiškia, kad nebūtinai visos sąlygos yra vien tik neigiamos asmeniui, juk kiekvienam aišku kad tarkimtėvas sūnui parduoda mašina pigiau nei pašaliniam ne dėlto kad būtinai stengiasi išvengti mokesčių, o dėl to kad tai jo sūnus. T.y. įmonė savaime aišku suinteresuota savo darbuotojų gerbūviu pririšimu prie įmonės jais rūpinasi, tai Juk kiekvienam aišku, kad dėl to daro nuolaidas(išskyrus kartais VMI pareigūnus ), bet tai Juk tiesiogiai susiję su rinka su konkurencingumu darbo našumu ir t.t. ir todėl tai yra normali rinkos kaina. Rinka ne vien tik Juk iš kiekvieno abolsiučiai sandorio pinigų max gauti. Nuolaidos ir akcijos išpardavimai taip pat rinka, todėl galima taikyti protingas nuolaidas darbuotojams ir nei GPMI nei PVM 17 str. nebus taikomi.
Mes turėjome panašų atvejį ir mokestinių ginčų komisija palaikė mus, o ne vietinį inspektorių kuris putojosi. Tai buvo parduotas turtas susijusiam asmeniui. ir kaip minėjau pagrindinis motyvas ir buvo tas kad žemesnė kaina ir yra todėl kad susijusiam asmeniui ir todėl kad iš jo gauname daug daugiua naudos negu tas vienas sandoris.

Jo paskutiniu metu tokios sąvokos kaip "rinkos kaina" ir ieškojimas kiekviename kame ar tai nebus apmokestinama, kartais jau išeina iš ribų...
Sėdi galvoji kokias 5 val. o paskui vis dėlto sumastai, kad kokio velnio tu suki galva, pardavei svetimam ir tai yra rinkos kaina uz kiek pardavei, nes rinkos kaina - tai tarp nesusijusiu asmenu kaina uz kuria isgyjama.
Pelno mokescio kainos koregavimo tvarka dar nenustatyta, GPMI irgi ir yra tik vienas kabliukas kuri galėtų gąsdinti kai parduodanma susijusiems asmenims.
O dėl to ar tai būtų pajamos natūra prašau pavyzdys iš VMI komentaro GPMI 9 str.
4. UAB „X“ turi poilsio namus Palangoje. Darbdavio patirtos išlaidos organizuojant darbuotojų poilsį sudaro 300 Lt vienam asmeniui. Darbuotojai, kurie faktiškai ilsėjosi poilsio namuose, iš darbdavio gavo pajamų natūra.
Nu ir pamastykim ką reiškia sąvoka "organizavimo išlaidos"? arba kaip kažkas minėjo ar taikant mažesnę kainą negalima laikyti, kad taip apmokama iš dalies (neimant iš karto) už poilsio paslaugas?
Manau paprastai, jeigu tokia praktika pas jus imoneje sena nuolaida nesiekia kokia 30 %, tai nebūtų pajamos natūra.
Priešingu atveju jau VMI supykę galėtų pradėti rėkti, kad tai yra forma mokėti atlyginimą vokelyje.
Kas dar turit minčių?

Šiuo metu Dk apskritai nėra sąvokos dėl etatų mažinimo. Yra 129 str. 2 d. Dėl ekonominių, technologinių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Jei domina kas yra struktūriniai pertvarkymai ar gamybos mažinimas ir sąlygos dėl to atleidžiant tai galima paskaityti čia http://www.lat.litlex.lt/teismupr/teismu.htm
Nors jis jau senas bet kai kas tinka. O trumpai tai
numatytas gamybos keitimas negali būti sutapatinamas su kiekybiniu gamybos apimčių didėjimu arba mažėjimu.
Keičiant gamybą, jos technologiją, pradedama gaminti naujos rūšies, kokybės produkcija.
Darbo organizavimo pertvarkymas - tai įmonės, įstaigos, organizacijos vidinės struktūros pakeitimai ir dėl to vykstantis darbo perdalinimas tarp padalinių.

teisininkas aš iš prigimties iš teisininkų šeimos klano

cia nesvarbu leidimas ar draudimas. Jei pati salyga negalioja tai nereikia gauti ir leidimo. Tai yra negaliojancios darbo instrukcijos sdalygos atitinkamai negalima uz ju paziedima (leidimo negavima) atleisti.
Del dalykiniu savybiu 2 str. 4 punktas paskutinis sakinys. Del darbo funkciju tai tiesiogiai neparasyta bet tai zino kiekvienas teisininkas baiges isklauses darbo teises kursa. tai isvedama ir bendru principų ir darbo teisės esmės žodžiu būtų daug beletristikos.
Dėl to kad nenumato atlyginimo, tai mūsų DK tiesiogiai apskritai darbdaviui nenumatyta teisė drausti dirbti pas konkurentus ir DK 2 str 2 punkte yra priešingas principas "laisvė pasirinkti darbą". Taip kad čia tik užsienyje yra tokios normos, o lietuvoje bandoma daryti analogiją su su prekybos agentais, o jiems numatytas toks atlyginimas.
Patikėkit kad teismų praktika kartais labai detalizuoja ar net priešingai nurodo tai kas parašyta tam pačiam DK. ir teisėje yra toks dalykas kaip teisės principai ir sąžiningumo protingumo kriterijai, kurie paskutiniu metu tikrai naudojami bent jau Aukščiausiam Teisme.
Dėl teisės aktų tai kaip jau minėjau gali prisirinkti jeigu tik ieškosi n- aktų, tikrai tai reikėtų matyti konkrečius tuos punktus ir kiekvienam ieškoti įvairiausių teisės aktų.
Aš tai durčiau tavo direktorių pasirašyčiau tą instrukciją, prieš tai dar išsidėrėčiau daugiau pinigėlių paskui pažeidinėčiau tas durnas nuostatas, o jei taleistų dar nuskalpuočiau už neteisėtą atleidimą
Sėkmės šiandien jau einu namo

Jeigu tavo maza imone, tai realiai tas etatų mažinimas gali per gerklę išlysti, nes reikės teisme paskui įrodinėti, kad tikrai darėt gamybos valdymo pertvarkymą, kad taip siekiama naudos ir t.t. Jeigu niekas nepasikeitė įmonėje po etatų mažinimo tai garantuoju Jums, kad su normaliu teisininku teisme ta sekretore pastatys tą direktorių į vietą.
Patarimas susitarkit gražiuoju truputį sumokėkit ir abi pusės gyvensit gražiai.
Tik jau įforminkit viską iki paskutinės smulkmenos teisingai ir pagal DK ir atsiskaitykite laiku ir pilnai už viską, nes bet koks trukumas - nepatenkinto darbuotojo rankose - bomba. ateikit pas mane pasakysiu kodėl

1) dėl to, kad tai numatyta darbo taisyklėse, tai čia tikrai ne darbo santykių sritis ir jokių darbo drausminių nuobaudų, atleidimo iš darbo dėl to neįmanoma pritaikyti, jeigu jos bus pritaikytos, tai be problemų jas nuginčyti, pavyzdžiui, kad aš dalyvaujau partijos veikloje, tai yra mano asmeninis reikalas.
Gali pasirašyti tokias instrukcijas, jeigu verčia, bet vis tiek tos nuostatos dėl laisvalaikio leidimo yra NIEKINĖS IR NEGALIOJANČIOS. tačiau kitų punktų privalai laikytis.
Dėl tos kokie teisės aktai gina. Pirmiausiai trumpai, kad yra tam tikros asmeninės neturtinės teisės, kurių negalima varžyti net įstatymais, nekalbanat jau apie sutartis. tai pavyzdžiui, teisė į gyvybę, laisvę, lygybę, teisė į gynybą. Tos teisės aišku pirmiausiai įtvirtintos Konstitucijoje, bet paskui jau detalizuojamos ir konkretinamos įvairiuose įstatymuose ir net tarptautinėse sutartyse, pavyzdžiui Europos žmogaus teisių konvencija. Tarkim dėl tavo pavyzdžio Politinių partijų įstatymo 1 str. nustatyta neatimama teisė būti politinės partijos nariu ir joks suknistas darbdavys neturi teisės uždrausti. Tai nereiškia, kad kiekviena teisė absoliuti, ji ribojama, bet tik tiek kiek būtina viešam visos visuomenės interesui.
Dar kas liečia tokią darbo instrukciją, tai joje negali būti jokių tokių bajerių, nes darbuotojai negali būti diskriminuojami dėl politinių pažiūrų rasės, lyties ir t.t. tai net darbo kodekse parašyta ir negalima nustatyti jokių ribojimų darbuotojui kurie NESUSIJĖ SU DARBU IR ATLIEKAMOMIS FUNKCIJOMIS IR DALYKINĖMIS DARBUOTOJO SAVYBĖMIS( pavyzdžiui, nebus pažeidimas, kad norint tapti teisėju reikia baigti aukštąjį teisės, bet reikalauti, kad būtum 1,80 ir ideliu proporcijų ir jų neprarasti per savaitgali tai jau sorry, negalima

2) dėl konkuravimo. Tai labai sunkiai kolkas pas mus lietuvoje pritaikoma, nes tai tipo ribojamas darbuotojo subjektiškumas, t.y. galimybė dirbti. tačiau Europoje yra praktika, kad galima riboti, tačiau tai dažniausiai taikoma aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, paskui ribojamas maksimalus nedirbimo konkurentam laikas (pvz 2 metai) ir dar vien salygėlė, kuri būtų manau esminė bandant pritaikyti tai lietuvoje, tam tikro atlyginimo dalies mokėjimas visą laikotarpį, kol ribojama teisė., pavyzdžiui 25%.
Dėl komercinės paslapties. Tai galima uždrausti aišku ir įpareigoti atlyginti nuostolius bet CK 1.116 str. yrta komercinės paslapties apibrėžimas, tai:
1. komercinė paslaptis tikrai turi tokia būti, t.y. turėti komercinę gamybinę vertę, o ne tai, kad rašoma kad viską ką sužinosi tai niekam ir nepapasakosi - bull shit toks parašymas.
2. su ja turi būti darbuotojas supažindintas. Jeigu aš būsiu pasirašęs tokį raštelį, kad pasižadu neplatinti komercinės paslapties ir viskas, tai sorry, vėliau man nieko darbdavys nepadarys. Reikia konkrečiai nurodyti kad tas ir tas ir su tuo susipažinau.
3. komercinei paslapčiai tokį statusą suteikia valdymo organas valdyba arba adm. vadovas. tai jei nebus kažkokio įsakymo tai nebus ir paslapties>
visus kas perskaitė šį traktatą sveikinu už kantrumą

Pažymos pildymo taisyklėse aiškiai pasakyta, kad ji paruošta remiantis 33 str. 1 ir 3 d. Tai reiškia, kad ją pildyti reikia, tik gyventojui prašant. Gyventojas jos prašys tik tuo atveju, kai norės susigrąžinti per daug nuo A klasės pajamų apskaičiuotą mokestį, išduoti reikia pažymą per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Dėl išmokų iki 2003 01 01 yra 16 p. 3 d. "Išmokėtos Išmokos už laikotarpį iki 2002-12-31 Pažymoje įrašomos atskira eilute ir pažymimas šios eilutės požymis ,,Išmokos už laikotarpį iki 2002-12-31“."

Cia jau tike rasyta, kad. bnet pasikartosiu
Tai kai fizinis parduoda fiziniam asmeniui pastatą, tai yra B klasės pajamos.
Toliau, jeigu parduoda praėjus trims metams nuo įsigijimo tai visai neapmokestinama.
Jeigu nepraėjo 3 metai, tai pateikti metinę deklaraciją ir pastato įsigijimo dokumentus ir:
jeigu pelno negavai, tai nieko nemoki;
jeigu pardavei brangiau nei įsigijai tai nuo skirtumo 15%.
Mokestį sumokėti ne sekančią dieną, bet vėliausiai iki kitų metų gegužės 1 d.
Viskas paprasta

jei nepiknaudziaujat, tai suraskit pazystama zmogu verteja turinti verslo liudijima, tegul jis israso saskaita premijos sumai įmonei tipo uz vertimo paslaugas, o paskui sau pasiima kazkoki procenteli maza, o likusius atiduoda darbuotojui. Rezultatas imonei sanaudos, darbuotojas parranda tiek kiek su verteju susitars. ar tas pats su kitais verslo liudijimais remontais ir pan.... Paprasciausias variantas.

Gal žinote kokiu teisės aktu jie turi tokią teisę neregistruoti be komiso išduotos pažymos- sąskaitos? Aš atnešiu rašytinę sutartį tvarkingą, kurioje parašyta, kad pilnai atiskaityta pridėsiu kasos išlaidų orderį, kodėl jie gali neregisturoti? Namą pirkt gali ir iš fizinio, o auto matai jau ne, nesąmonė kažkokia... čia tik regitrai skirta frazė.

ne nebandžiau. Bet kodėl būtinai jis reikalingas? Man atrodo niekas tikrai nedraudžia tiesiogiai iš gyventojo pirkti auto, kaip ir nekilnojamąjį turtą ir bet kokį kitą daiktą? Jei galit trumpai apšvieskit privalumus per komisą ir jo būtinybę. Dėkui