Rekomendacija tau paprasta: uzpildyk galutinai isvykstancio deklaracija - turesi papildoma naudinga irodyma, kuriuo remiantis galesi bandyti nemoketi lietuvoje mokesciu.

realiai nuo dienu buvimo ar nebuvimo nedaug kas priklauso, nes GPMI 4 str. yra nurodyti keturi savarankiski kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas NUOLATINIU LIETUVOS GYVENTOJU. tu gali gyventi nors desimt metu uzsienyje, bet jeigu lietuvoje turesi gyv vieta, cia bus tavo verslas, gyvens artimieji, tavo vaikai lankys mokykla - tai tave pakis po asmeniniu, socialiniu ir ekonominiu interesu lietuvoje kriterijumi, jeigu nores:)

Zodziu, uzpildyti nieko nekainuoja - o padeti gali.

profesinė etika neleido pasiūlyti tiesiai kaip modestas:)


Bet realiai sunku kita kelia rasti. Aisku kapeikas galima taupyti pvz uz 6960 Lt parduoti ivairiu baldu ir buto irangos, nes tokia suma neapmokestinama.
jeigu turi kvitu ar saskaitu, kuriu pagrindu isigijai pvz baldus, sviestuvus, buitine technika, interjero detales, tai parduok jas uz tokia kaina uz kokia isigijai irgi siek tiek sutaupysi ir viskas bus oficialu.
Dar tokia pacia suma gali gauti dovanu is pirkeju:), nes irgi tokia suma neapmokestinama per metus.
Cia smulkus budai kaip palengvinti gyvenima

Ziuriu, kad gal idomu zmonems, tai dar duosiu info:)

Atleisti galima tik nuo NESUMOKETU delspinigių (tas pats MAĮ 100 str.) Todėl kai jie jau išieškoti nėra nuo ko atleisti ir vadovautis minėta norma netinka.

Esmė, kad MAĮ 2 str. nurodytos dvi savokos: 1. mokestis 2. su mokesciu susijusios sumos. Tuo tarpu mokestinio ginco savokoje vartojama tik del sprendimo kuriuo priskaiciuoti mokesciai, tai grieztai lingvistisakai jeigu tik del delspinigiu, tai nepatenka i ta savoka.
Nu bet kita vertus aisku, kad delspinigiai neatsiejami nuo mokescio, tai turetu buti mokestinis gincas.

Tai jeigu dar kas turit minciu, o geriausiai praktinio patyrimo ir galite pasidalinti tai busiu dekingas

Sėpju, kad į savikainą remonto išlaidų neįpašysite, jeigu neturite statybos leidimo rekonstrukcijai. Tik už REKONSTRUKCIJĄ galima išlaidas traukti į įsigijimo kainą. Dar viena būtina sąlyga, galite į įsigijimo kainą traukti tik tą dalį rekonstrukcijos išlaidų, kurią jau REALIAI grąžinote bankui, kadangi tik grąžintą paskolos dalį remontui galite traukti į įsigijimo kainą.

Dėl buto pardavimo ir nuosavybės perėjimo.

galima bandyti variantą, kad sutartį pasirašote dabar, bet nuosavybė pereina tik gruodžio mėn, kai sueina 3 m. Tada formaliai viskas tvarkoje ir neapmokestinamas butas nepriklausomai nuo pajamų. Bet čia kaip tik didelę reikšmę turi kitos aplinkybės iš kurių tikrai svarbi yra pinigų gavimo momentas. Nes VMI LAABAAAI žiūri į tai, kad tokiu būdu dirbtinai nebūtų tolinmas nuosavybės perdavimas tik su tikslu sulaukti 3 m. ir atitinkamai papulti po lengvata. Vienas pagrindinių momentų ir yra tai, kad jeigu visa kaina ar didžioji dalis gaunama nesuėjus 3 m. tai duoda pagrindą VMI teigti, kad perdavimo aktas vėliau pasirašomas tik su tikslu išvengit mokesčių ir tada tau juos gali priskaičiuoti. Šiuo metu kaip ti pora klientu dėl to ir bando bausti VMI:).
Tokiu atveju reikia gerų argumentų, kodėl nuosavybė pereina vėliau.

Jeigu pirkėjas pirks su paskola, tai beveik be šansų, kad galėsi nuosavybė perduoti vėliau negu sutartis, nes kaip sakė modestas, bankas neduos paskolos tokiom sąlgom. Pats pirkau ką tik perėjau mėsmalę ir bandžiau derėtis dėl panašios galimybės - nesutiko.

Bandau padėti kiek įmanoma:)

Tik mokesčių prasme:

Kiek sumokėsit įmonei už pagalbą kuriant programinę įrangą, tiek tai bus jūsų išlaidos patirtos tos įrangos kūrimui. Atitinkamai ją pardavus, tai pajamos ir pelno mokestis nuo skirtumo.

PVM prasme, tai Rusijos įmonės pagalba kuriant įrangą lyg ir turėtų būti paslaugos, tada būtina nustatyti paslaugų suteikmo vietą: ar Lietuvoje ar užsienyje. Tam reikia analizuoti PVM įstatymo str. dėl paslaugų suteikimo vietos. Pamenu, kad už tam tikras paslaugas perkamos iš užsienio prievolė apskaičiuoti PVM tenka lietuvos įmonei, tai reikia žiūrėti berods 95 str.
Galbūt tokios rusijos paslaugos yra ne pvm objektas jeigu jos suteiktos ne lietuvoje ir tai jums patogu.

dėl sutarčių, tai pirma reikia išsiaiškinti visus niuansus o tada ir spręsti ar reikia LRV žinoti apie partnerius jūsų rusus ar ne

Sveiki,

Pamenu, kad forume yra ir teisininku, tai pateikiu klausimeli labiau jiems, bet kitiems gali buti idomu.

Buvo išieškota importo PVM ir delspinigiai.

Ar ginčijant tik priskaičiuotus delspinigius (realiai ginčyti priskaičiuotas PVM sumas praėjo terminai senaties) tai yra mokestinis ginčas MAĮ 2 str. prasme?

Daug tam sugaišau laiko, tai būčiau dėkingas už pagrįstas teisės aktų analize nuomones, o labiausiai už tai, jeigu susidūrėte praktikoje, o jeigu galite tai už nuorodas į nutartis.

Sveiki,

Ne visai apie tai bet susiję tai noriu paklausti.

KOkiais dokumentais galima pagrįsti kuro sunaudojimo KIEKĮ? Visi kalba apie kelionės lapus, bet nerandu jokio teisės akto, kad jie privalomi būtų. Čia tokia praktika susiklostė ar vis dėlto kelionės lapai privalomi? kaip lengviausiai ir mažiausiu dokumentų kiekiu pagrįsti nuvažiuotus kilometrus, kad galėtum į sąnaudas įtraukti? Radau tik nutarimą dė kuro normų, bet apie kelionės lapus nieko. Gal kas kelionės lapą mesteltų?Jeigu jau diskutavot atsiprasau, gal nuorodą į tai?
Negalima nustatyti kad direktorius per mėnesį gali sunaudoti kuro ne daugiau kaip pvz. 100 litrų ir viskas?
Būčiau dėkingas už atsakymą.

Skolinti gali ne daugiau kaip jos nuosavas kapitalas.
Del palūkanų ir jų dydžio. Atsižvelgiant į konkrečios paskolos aplinkybes, jeigu pagrįsi, kad paskola darbuotojui įmonei naudinga ir be palūkanų skolink be palūkanų. Jeigu naudos neduoda (nebūtinai tiesioginės pinigų prasme) tai be palūkanų nelbai praeitų.
o dabar įmesiu nuorodą į įstatymą, kurio spėju daug kas neskaitęs... :)

www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2499...

Jei teisingai supratau, pabandysiu atsakyti. Tu klausi kaip apmokestinamos pajamos išmokamos paaugliams nuo jų išplatintų katalogų ar pagal juos užsakytų prekių?
1. nežinau kaip yra iš tikrųjų, bet manau, kad firmos su tokiais asmenimis sudaro darbo sutartis, kuriose numatyta koks 0,5 etato už minimalią algą + procentai nuo pardavimų. Jiegu taip, tai apmokestinmas aiškus taip pat kaip darbo užmokestis.
2. Jeigu be darbo sutarčių dirba jie (manau kad SODRA tam tikrai nepritartų:), bet tarkim, kad galima), tai tada tokių platintojų gaunamos pajamos iš firmų yra A klasės pajamos (jeigu individualios veiklos neužregistravę) ir firmos turi išskaičiuoti 33 procentus nuo išmokamos sumos.
2. Jeigu įregistravę individualią veiklą, tai tada išmokamos pajamos yra B klasės pajamos. Koks tarifas pasirenka pats platintojas. Firma išmokėjusi B klasės pajamas iki sekančių metų vasario 1 d. neša VMI pranešimus apie sumas išmokėtas kiekvienam gyventojui, todėl VMI tikrai apie tokias pajamas žino. Toliau pats gyventojas turi tokias pajamas deklaruoti. Jeigu nedeklaruos,o firma yra pranešusi, tai VMI turi galimybę apie žinoti ir aišku jeigu sužinos gyventojus baus. Kiek VMI tikrins firmų atsakaitas su gyventojų deklaracijomis nežinau, bet atranka patikrinimui tikrai bus ir gali papulti.
Jei ka ne taip supratau, tai atlikau niekam nereikalinga darba:)

Šiuo metu advokatas ir advokato padėjėjas yra laikomas asmeniu besiverčiančiu individualia veikla ir jų pajamos apmokestinamos tik pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.
Ta prasem pelno mokesčio įstatymas jau nuo 2003 m. sausio 1 d. gautoms pajamoms netaikomas.

Čia savo trigrąšį ir aš įkišiu.
LR 2.176-2.185 str., kurie reguliuoja tokį naują institutą įsigaliojusių nuo 2004 metų sausio 1 d. - prokūrą.
Jokių išimčių nėra, t.y. įgaliojimas turi būti forminamas prokūra.
Paprasatai sakant UAB direktoriaus įskaymas dėl pavadavimo ir yra įgaliojimas, o tokiu atveju jam privaloma taiktyti visas normas kaip ir prokūrai. Prokūrą privaloma registuoti ir ji santykiuose su bet kokiais trečiasiais asmenimis įsigalioja tik nuo registravimo momento ( 2.181 str. 2 d.). Paprastai kalbant duotu pavydzžiu norint kad vadybiininkas iš tikrųjų turėtų teisę pavaduoti direktorių, tai tokiu atveju reikia įregisturoti prokūrą, nes paprastas įsakymas neatitinka įgaliojimo reikalavimų ir teoriškai bet kuris asmuo gali atsisakyti su tokiu vadybininku pasirašinėti bet ką ar nepriimti jo pasirašytų dokumentų, nes jis tinkamai neįgaliotas.
Dar didesnė problema yra , nei Akcinių bendrovių įstatymas...
Aš suprantu, kad sutartis pasirašinėja ir t.t. remiantis įsakymu dėl pavadavimo ir tai buvo įprasta praktika iki 2004 metų (kas šiuo metu kai kam jau kelia abejonių dėl atitikimo , pabrėžiu abejonių, nes kolkas santykio tarp UAB įgaliojimo ir prokūros nesugebėjo paaiškinti kodekso rengėjai:) ir kad logiškai mastant tai tarodo absurdas,
tačiau dėl bet kokių kitų asmenų, išskyrus direktorių, parašų ant mokesčių deklaracijų manau problema tikrai iškils, nes yra aukščiau už bet kokį kitą įstatymą. Ir kai VMI ar muitinė sugalvos ką nors nubausti gali iškasti ir tokią normą ir pasakyti, kad UAB nepateikusi laiku deklaracijų ir už tai pritaikyti atitinkamas sankcijas.
Čia tik išdėsčiau tam tikrą problemą, kuri tikiuosi protingai bus išspręsta arba komentarų keliu ar praktikos keliu, bet problema tikrai šiuo metu kaip ir egzistuoja nes situacija pakankamai neapibrėžta ir ją galima aiškinti tiek būdų, kiek yra finansininkų ir teisininkų:)

Įkišiu savo trigrąšį nes jau irgi užsiėmiau metine deklaracija.
Tai grįškime prie FR0466.
Kaip ir daugeliui spėju, tai ir aš gavau 2003 m. sausio 5 d. atlyginimo pusę už 2002 gruodį.
Tai gaunasi kas:
1. FR0466 specialiai jos pažymimoms kaip išmokos už laikotarpį iki 2003 01 01
2. pagal 8 str. ši išmokų dalis yra gauta 2003 m. nes išmokėjo 2003 ir tai yra 2003 metų mano pajamos.
3. 23 str. skirtas gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkai, tačiau tai nepakeičia esmės kad už 2002 gruodžio mėn, atlyginimo dalį gavau jau 2003 m. todėl iš dalis yra mano 2003 metų pajamos.
4. dar neįsigilinau iki galo į metinės pildymą, bet pagal elementarią logiką ta dali už 2002 gruodį, gauta 2003 sausį taip pat turės būti vaizduojama kaip 2003 metų pajamos.
Tai tiek pamastymų kolkas šia tema.

Atsisųtumėt Jūs tokį laišką mano kolegai vienam tai labai pasigailėtumėte.
Čiai šiaip rašau norėdamas pasidalinti linksma patirtimi.
Tai supyko jis vieną kartą dėl spamo ir jeigu rimtesnė firma, tai skambindavo kas atsiuntė ir pakalbėdavo apie duomenų apsaugą ir apie galimas neigiamas paskemes ir apie kultūrą e-biznio.
Nepatikėsit bet "kalbėdavo" taip įtikinamai, kad iš kelių rimtų firmų, tame tarpe iš vieno banko gavo atsiprašymo laiškus:)
Čia šiaip patirtis tokia

Be PVM parduoti negali. Nėra tokios teisės numatyta.
Tai yra prekės tiekimas - PVM objektas.

UAB gali skolinti, tame tarpe ir savo darbuotojui.
Tačiau gali skolinti ne daugiau kiek yra jos nuosavas kapitalas, tą jau minėjo.
Jeigu beprocentinė paskola, tai manau kad yra didelė galimybė, kad mokesčių administratorius gali kabinėtis, nes UAB siekia pelno ir paskolos, jeigu jas teikia UAB, dažniausiai turi būti teikiamos su palūkanomis LR 6.872 str. 3 d. Greičiausiai paskaičiuotų įprastines vidutines palūkanas skelbiamas Lietuvos Banko ir tai laikytų UAB pajamomis. Galimybė išvengti to yra jeigu UAB įrodys, kad beprocentinė paskola darbuotojui yra būtina UAB siekiant pelno. Kaip tai padaryti ir kaip argumentuoti ir ar tuo patikės mokesčių administratorius tai yra UAB problema. Ta prasme kilus ginčui tai būtų įrodinėjimo dalykas. Manęs, jeigu būčiau mokesčių administartorius, beveik niekaip neįtikintumėte, kad paskola beprocentinė yra normalu UAB Bet į šią problemą nesigilinkim, nes tai nuo argumentų įtikinamumo priklausytų, pvz, gal tas darbuotojas sukuria nerealią pridėtinę vertę įmonei ir todėl įmonė tokia forma reiškia jam padėką ir siekia pas save išlaikyti.
Paskolos santykiai reglamentuojami LR XLIII skyriuje.
jame aiškiai pasakyta, kad jeigu paskolą duoda UAB, tai paskolos forma rašytinė turi būti.
terminas šalių susitarimu.
deklaruoti greičiausiai jau gyventojui nereikės nieko jeigu palauks sausio 1 d., nes Paksui nesudurnaivus ir pasirašius vienkartinio turto deklaravimo įstatymą nustos galios brangaus turto deklaravimo įstatymas.
Kaip ir viskas.
Sorry dar visuotinis akcininkų susirnkimo pritarimas nebūtinas paskolos išdavimui, jeigu tai nenumatyta pačios UAB įstatuose, kad tokio pritarimo reikia.

Nesvarbu, kad verslo liudijimas jau negalioja.
Svarbu, kad:
darbai atlikti galiojant verlo liudijimui,
sąskaitoje ar kvite būtinai nurodyti, kad suma nurodyta jame, yra už darbus atliktus laikotarpyje kai galiojo verslo liudijimas.
Galima pvz parašyti darbų perdavimo aktą, jame nurodyti laikotarpius darbų ar pasalugų teikimo , kurie tilptų į verslo liudijimo galiojimo laiką ir tada kvitą ar sąskaitoje nurodyti kad apmokama pagal darbų perdavimo aktą.
Gavimo momentas pajamų bus jau data kai išmokama realiai.
tačiau pajamos gautos iš veiklos kuria buvo verstasi turint verslo liudijimą.
Apmokestinama pagal išmokėjimo metu galiojančius aktus.
Pagal galiojančius aktus iš verslo liudijimo at patento veiklos gautos pajamos yra NEAPMOKESTINAMOS.
Domėjausi tokiu klausimu VMI net ir jie sutiko su tokia nuomone:)

Kas mano sritis tas mano as neprasau Jūsų pateikti atsakymo is teisiniu dalyku.Situacija tokia:
buvo sudaryta sutartis del patalpu pirkimo kaina 1 000 000 LT tą pačią dieną nuosavybės teisė pereina UAB.
Išismokėti UAB turi per penkis metus.
Dvejus metus skaičiuoja nusidėvėjima, tarkim paskaičiavo 100 000 Lt.
šaindien UAB ir gyventojas susitaria, pakeisti kainą, t.y. sumažinti ją iki 800 000 Lt, nes šalys bet kada gali keisti sutartį ir yra laisvos šioje srityje.
Norėčiau iš jūsų sužinoti tik tai tai:
Ką daryti su jau apskaičiuotu nusidėvėjimu?
Kaip toliau skaičiuoti nusidėvėjimą nes sumažėjo įsigijimo kaina?
Dėkui

Dėl registavimo
nieko registuroti nereikia kadastre nes savininkas nesikeičia o kaina jiems neįdomi šiuo atveju kadangi įsigijo įmonė ir jai pajamų deklaruoti nereikia.
Klausimas kyla tik dėl jau skaičiuoto nusidėvėijimo kaip taistyi ar ne taisyti nuo kada perskaičiuoti jei perskaičiuoti:) kaip toliau nudėvinėti?

Sorry visiems už netikslumus, kaltas

Norėjau paklausti, jeigu nenutraukia sutarties ir niekas niekam negrąžina nieko.
Padaromas vienintelis sutarties pakeitimas. Sumažinama kaina nuio 1 000 000 Lt iki 800 000 Lt.?

Dar paklausiu

Jeigu mano situacijoje, praėjus dviem metams šalys susitartų sumažinti patalpų kainą, t,y, nuo 1 000 000 Lt ji sumažėja iki 800 000 Lt.
Kaip tokiu atveju su jau paskaičiuotu nusidėvėjimu?
Ar papraščiausiai sumažinus kainą likusią nenudėvėtą sumą paskirstai lygiom dalim likusiam laikotarpiui?
PVZ.
1 000 000 Lt - įsigijimo kaina. Nudėvėjimo laikotarpis 15 metu
per dveju metus nudevejo 133333 Lt
Dabar susitarė kad kaina 800 000 Lt
Kas toliau?

Yra taip
Kaip jau sakė mokėsi 15 procentų mokestį nuo skirtumo, t.y. įsigjimo kain - pardavimo kaina = skirtumas * 15 % = pajam7 mokestis.
Įsigijimo kaina bus ta, kuri bus nurodyta tavo pirkimo - pardavimo sutartyje ar statybos rangos sutartyje ar pajaus sutartyje. + prie įsigijimo kainos pridėsi registravimo mokestį kurį sumokėjai Kadastro įmonei ir jeigu mokėjai mokestį notarui. Manau būtų galima pridėti ir kadastrinės bylos suformavimo ilšiadas jeigu už jas sumokėjai tu ir jos nebuvo įtrauktos jau į buto kainą. kadangi be kadastrinių matavimų bylos nebūtinai įregistravusi nuosavybės, todėl tai būtinos įsigijimo išlaidos.
Dabar dėl remonto, gerai atkreipė dėmesį, kad Kotryna, kad tik rekonstrukcijos išlaidos galima pridėti prie įsigijimo kainos.
Paprasto remonto išlaidų, kad ir kaip gaila, pridėti prie įsigijimo kainos negalima.
Rekonstrukcijai reikia gauti statybos leidimą, todėl negali pati pasakyti, kad tu atlikai rekonstrukciją o ne remontą, jeigu neturi leidimo statybos.
Tai tokios tokelės.
Pasiūlymas jau išbandytas.
Jeigu įsigijai baldu geru ar įrangos kokios nors ir turi jos įsigijimo dokumentus, tai parduok tuščią butą + atskirai parduok visus baldus įrangą už tokią sumą už kurią juos ir įsigijai . Tokiu atveju tie baldai ir įranga neįeitų į buto kainą ir kadangi juos parduotai už ne didesnę kainą negu įsigijai, tai nuo jų mokėti nereikėtų nieko.
Jeigu tu su jais parduosi ir neišskirsti, tai jie įeis į buto pardavimo kainą ir apsimokestins.
Tai tokie pasiūlymai ir pamąstmai

Jo vakar atsijungiau, šiandien perskaičiau nemažai minčių.

Dėl tos nuosavybės.
Tai sudarius sutartį ji buvo sudaryta iki naujo įsigaliojimo, todėl ją buvo privaloma registuroti Kadastro įmonėje. Nuosavybės teisė pereina tokiu atveju nuo įregistravimo sutarties momemnto.
Ją pirkėjas UAB įregistravo Kadastre ir nuo 2001 06 01 tapo savininku to pastato. Tai, kad jis sumokėti už pastatą turi per 5 metus, nuosavybės teisei neturi jokios reikšmės ir UAB jau nuo 2001 06 01 yra teisėtas savininkas ir jei norėjo galėjo tą pastatą ir parduoti bet kam (net neatsižvelgiant, kad dar už jį neišsimokėjo). Čia ne pirkimas išsimokėtinai.
Toliau naudojosi teisėtai ilgiau kaip dvejus metus, jį nuomojo gaudavo iš nuomos pajamų.
2003 07 01 nešgali toliau už pastatą mokėti gyventojui.
Todėl gyventojas gali nutraukti sutartį ir tokiu atveju UAB grąžina pastatą gyventojui, o šis grąžina pinigus UAB (LR 6.222 str.). Gyventojui pastato grąžinimo diena yra ne 2001 06 01, bet normali tarkim šiandiena - 2003 12 03. Pinigų taip pat.
Tai tokia situacija teisiškai. Dėl to problemos nėra.
O iš tikrųjų, negi neesate susidūrę su paprastaomis prekėmis ir jų grąžinimu.
Tarkim. Nusipirkot įrengimus, jiems paskaičiavot nusidėvėjimą
Išaiškėjo, kad jie neatitinka reikalavimų ir juos grąžinate, o Jums grąžina pinigus.
Ką darote su nusidėvėjimu? ir kur PM įstatyme reglamentuojamas prekių grąžinimas?

teisiškai tai įvyksta restitucija, t.y. viena šalis grąžina kitai tai ką gavo viena iš kitos iki sutarties nutraukimo arba sutarties pasibaigimo šalių susitarimu.
Čia pasibaigia dar neįvykdyta sutartis, t.y. UAB dar nėra sumokėjęs visos kainos. Jeigu sutartis pasibaigia dėl to kad UAB negali jos toliau vykdyti , t.y. negali mokėti pinigų, tai šalys grąžinamos į tą padėtį, kokia buvp prieš sudarant sutartį - UAB grąžina gyventojui turtą, o gyventojas grąžina pinigus.
Neesmė tarkim ar grąžina visus pinigus ar kaip bauda tam tikra dalis lieka gyventojui, nes bauda tarkim būtų laikoma neleidžiamais atskaiytmais bendrovės, tai aišku.
Vis tiek lieka tas nusidėvėjimas.... Jeigu nusidėvėjimą laikyti pajamomis to laikotarpio kai grąžino tą turtą, tai kaip jos atvaizduojamos buhalteriškai? kokios tai rūšies pajamos ar panašiai?

Tai kaip manote,

jeigu UAB grazina gyventojui pastata, tai ta ji privales taisyti tu metu, kuriais skaiciavo pelno mokescio deklaracijas, nes per daug islaidu? Ar tokiu atveju nebandytu priskaiciuoti delspinigiu ir dar kokiu baudu?
Bet juk logiska butu tai, kad jeigu negali UAB ivykdyti sutarties ar pagaliau salys susitaria kad sutarti nutraukia ir UAB grazina pastata gyventojui, o gyventojas gautus uz pastata pinigus grazina UAB, tai viskas legalu. tai tokiu atveju UAb tai normaliai naudojosi tuo pastatu ir iki sutarties nutraukimo galvojo kad ir naudosis tai ir skaiciavo nusidevejima. tai logiska butu tai kad tais metais kai sutarti nutraukia ir supranta kad nusidevejimo negalejo skaiciuoti, tai tada tais metais nusidevejima paskaiciuotu kaip pajamas... Nu bet niekur nerandu kaip tai pagristi pelno mokescio istatymo nuostatomis ar kokiu kitu nutarimu ar aktu...
O tai jeigu nuperki kompa, panaudoji ji metu paskaiciuoji jam nusidevejima o paaiskeja kad jis nekokybiskas ir ji imone grazina o jai grazinami pinigai kas tada su nusidevejimu?

Ne taip.
Kadangi UAB negali toliau moketi uz isigyta daikta (kuri aisku buvo jau savo vardu iregistravusi), tai pirkimo - pardavimo sutartis pagal kurią ir įsigijo tą daiktą, šalių susitarimu nutraukiama, o kaip pasekmė, UAB grąžina gyventojo nuosavybėn pastatą, o gyventojas grąžina UAB gautą už pastatąpinigų sumą.

Situacija:
2001 metais UAB nupirko is gyventojo pastata, tarkim uz 1 000 000 be jokio PVM.
Jam pradejo skaiciuoti nusidevejima, nes nuomojo pastata ir gaudavo pelno.
Sumoketi uz ji turejo per 5 metus.
Praejo 2 metai ir UAB negali toliau moketi gyventojui.
UAB su gyventoju susitaria, kad pirkimo - pardavimo sutartis nutruksta ir
UAB grazina pastata gyventojo nuosavyben, o
gyventojas grazina visus gautus pinigus.
KLausimas:
Kaip yra su nusidevejimu kuris buvo apskaiciuotas pastatui?
visa nusidevejimo suma turi buti rodoma, kaip tu metu kai UAB pastata grazina pelnas?
dar kazkokiu prievoliu UAB yra?
jei nesunku ir zinot tai nurodykit ir teise aktu str.
Dekui

Neperskaičiau visų tai jei jau buvo nepykit:)

Kiečiausioje audito įmonėje sėdi audotoriai. Oficialiai darbo diena iki 17,00 val.
17,30 min. vienas audotirus atsikelia sulanksto laptopą ir iseina is darbo...
Salia sedinti pagalvoja "maza ka gal kas seimoje atsitiko...."
Sekancia diena vėl tas pats.
Kiti mazdaug galvoja "nu būna sutapimų nesiseka kelias dienas iš eilės, gal serga kas nors ar dar kokiu problemu turi"
Sekancia dien irgi tas pats 17,30 val. tas pats auditorius vėl išeina iš darbo
Aplinkiniai jau truputį susierzinę, bet guodžia save "kad gal koks svarbus žiauriai susitikimas, tai ir išėjo... "
Sekančia diena vėl tas pats!!!!!!
Šia sėdinti kolega neštveria pradeda rėkti "kas tau yra!!!!!!! visą savaitę anksčiau iš darbo pasiplauni, o mes kalam kaip negrai!!!!!!!!!!!!!"
Bicas susigėdęs atsako "hebra nepykit man šią savaitę atostogos....."

LR 6.71 str. bauda yra netesybos. netesybos gali būti taikomos tik tada jeigu TU PAŽEIDI SUTARTĮ jos nevykdydamas arba netinkamai ją vykdydamas. Jeigu tu viską gerai darai o užsakovas pažeidžia sutartį, tai aišku tu nemokėsi baudos jeigu dėl užsakovo pažeidimų tinkamai nutrauksi sutartį.
Čua tai yra taip bet aš negaliu garantuoti kad tavo atveju yra tik taip ir ne kitaip nes tai pasakyti galima tik perskaičius sutartį pasiaiškinus visas aplinkybes dėl nemoka kiek veiluoja ar tu nieko nepažeidi pats ir t.t.

Dėl susiejimo su buhalteriniais aktais tai teisinga pastaba, bet kaip jau patys rašėt ir matot nelabai tuose aktuose sąvoka apibrėžta.
kasos taisyklėse pasakyta deponuoti o ka reiškia nepaiškinta
6.56 sakma kad sumoka į DEPOZITINĘ SĄSKAITĄ. nu tai tokioje sąskaitoje pinigai yra depnuoti, o visą procesą galima vadinti deponavimu.

Kiekvienam įstatyme yra pradžioje sąvokos, bet jose vis tiek ne visi apibrėžimai duodami ir kai kurios sąvokos arba papraščiausiai logika apibrėžiamos arba remiantis teisės normų aiškinimu, t.y. iš jų prasmės.
Nežinau man seniai į galvą yra įkalta kad depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai yra depnuoti....tik dabar supratau kodėl kelis kartus klausiat kur apibrėžta sąvoka depnovimas, nes man atrodė kad savaime suprantamas dalykas kad depozitinėje sąskaitoje esantys pinigai yra depnuoti
Čia tas sindromas kai galvoji kad kitas žino ką tu galvoji todėl dalį minties praleidi
Tai va o kodėl nuoroda tik į tą apibrėžtos sąvokos - tai jomis ir vadovaujamasi.
Tai tokia mano logika.
Dėl to kad pinigai lieka įmonės kasoje ar tai laikoma išmokėjimu, jeigu parašai, kad juos deponavai?
Kaip minėjau prievolę išmokėti atlyginimą įmonė garantuotai būtų laikoma įvykdžiusi tik tuo atveju jeigu sumokėtų jį į NOTARO AR BANKO sąskaitą. Jeigu pinigai liktų kasoje įmonės, manau kad tai nebūtų laikoma išmokėjimu ir prievolė sumokėti irgi neatsiranda. Argumentas paprastas nu pasakė įmonė kad pas save deponuoja, bet jai vis tiek lieka reali ir neatimama galimybė neišmokėti pinigų, t.y. išmokėjimas vis tiek priklauso ne vien tik nuo darbuotojo bet ir nuo įmonės. Jeigu pervesi į notaro sąskaitą, tai tokiu atveju jau notaras tik pareikalavus darbuotojui jam privalės mokėti ir įmonės jau neklaus leidžia ji ar ne net jeigu praeis nuo deponavimo keli metai.
Tai tiek minčių

Neturi.
Jerigu A klasės pajamos turi išskaičiuoti ir sumokėti tas kas išmoka tas išmokas, o ne tas kas gauna.
Jeigu B klasės pajamos, tai tas kas gauna pats ir suskaičiuoja ir sumoka ir deklaruoja.